
Naujausios
„Polifonija“ apsigynė nuo partiečių
Vakar įvyko Kultūros ministerijos koncertinės įstaigos Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ vadovo konkursas. „Polifonijos“ profsąjungos nariai jame dalyvavo stebėtojų teisėmis, kad vadovas būtų išrinktas skaidriai. Kolektyvas įtarė, jog konkursą bandyta „pritempti“ prie kadenciją baigiančio kultūros ministro bendrapartietės. Partijos „spąstai“ subyrėjo.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Laimėtoja iš penkių pretendentų
2015 metų spalio mėnesį, atsistatydinus įstaigos vadovui Tomui Ambrozaičiui, kultūros ministras Šarūnas Birutis laikinąja įstaigos vadove skyrė Aureliją Čižauskaitę-Butkaliuk. Abu jie – iš Darbo partijos.
Dalyvauti koncertinės įstaigos vadovo konkurse dokumentus buvo pateikę penki kandidatai. Tarp jų – ir laikinoji vadovė.
„Neišdrįso prastumti pagal partinę liniją. Pasirodo, įmanoma ir skaidriai“, – vakar po to, kai paaiškėjo, kas konkurso nugalėtojas, „Šiaulių kraštui“ telefonu sakė „Polifonijos“ profsąjungos nariai, konkurse dalyvavę stebėtojų teisėmis.
Konkursą laimėjo Nijolė Saimininkienė, surinkusi daugiausiai balų – 104 iš 120 galimų.
„Sritis, kurią geriausiai išmanau ir kurioje geriausiai man sekėsi dirbti pastaruosius metus – profesionaliojo meno sklaida regione“, – apsisprendimą dalyvauti konkurse komentavo jo laimėtoja N. Saimininkienė.
Konkursą laimėjusio kandidato tinkamumą eiti pareigas dar turi patikrinti STT.
„Jeigu tarnyba nustatys, kad aš galiu eiti šias pareigas, maždaug po dviejų savaičių galėsiu pradėti darbą“, – po konkurso „Šiaulių kraštui“ sakė N. Saimininkienė.
Ji pastaruoju metu dirbo viešosios įstaigos „Tytuvėnų festivalis“ direktore. Festivalį pati N. Saimininkienė ir įkūrė, šią vasarą jis vyko jau tryliktą kartą. N. Saimininkienė yra vadovavusi Šiaulių filharmonijai, kuri maždaug prieš penkerius metus buvo sujungta su valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“ ir įkurta koncertinė įstaiga.
N. Saimininkienė, atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, yra dirbusi Šiaulių radijo žurnaliste, vėliau apie dešimtmetį dirbo „Šiaulių krašto“ redakcijoje, iki šiol yra laikraščio bendradarbė. Yra dirbusi „Lietuvos žinių“ redakcijoje. Išsikėlusi gyventi į Tytuvėnus, kurį laiką dirbo Tytuvėnų regioninio parko direkcijos kultūrologe.
Įžvelgė protegavimą
Choro profesinė sąjunga, vos sužinojusi apie paskelbtą konkursą į koncertinės įstaigos vadovo pareigas, dar rugsėjo 27 dieną kreipėsi į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą.
Profesinės sąjungos nariai seimūnams teigė besijaučiantys „pakliuvę į politinės jėgos – Darbo partijos – spąstus“. Rašte komitetui "polifoniečiai" išdėstė, kad kultūros ministras Š. Birutis laikinąja įstaigos vadove skyrė A. Čižauskaitę-Butkaliuk „nepaisydamas to, kad choro dainininke iki tol dirbusi ir kultūros vadybos patirties neturėjusi“, be to, „iki buvusio vadovo kadencijos pabaigos buvo likę tik 3 mėnesiai, ir skelbti konkursą įstaigos vadovo pareigoms užimti būtų buvę visai logiška“.
„Polifonijos“ profsąjungos nariai įtarė, kad ir konkurso sąlygos galėjo būti „pritaikomos“ būtent A. Čižauskaitei-Butkaliuk, nes buvo reikalaujama tik vienerių metų vadovaujamo darbo.
„Net nebuvo reikalaujama turėti kultūros vadovo patirties, užteko tiesiog vadovo. Mažų rajonų kultūros centrų vadovų konkursuose reikalaujama bent trejų metų vadovavimo kultūros įstaigai patirties, o čia to nereikėjo“, – „Šiaulių kraštui“ stebėjosi „Polifonijos“ profsąjungos nariai.
Abejota ir dėl terminų rengiant konkursą. Polifonijos“ profesinės sąjungos nariai, įtarę, kad „gali būti proteguojamas kandidatas pagal partinę liniją, o ne kompetencijas“ siekė stebėtojų teisėmis dalyvauti konkurse. Ministerija sutiko, kad stebėtojais būtų penki profsąjungos nariai.
Konkurse į „Polifonijos“ vadovus dalyvavo ir socialdemokratų partijos į kultūros viceministres iš Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjų deleguota Patricija Poderytė. Tačiau dar konkurso pradžioje ji savo kandidatūrą atsiėmusi.
Apie partinį valdymą ir valymą
„Šiaulių kraštas“ rašė ("Darbo partija ima kultūrą“, 2016 04 20), kad būtent Darbo partija buvo pradėjusi aktyviai reikštis kultūros baruose, kai kultūros ministru dirbo Š. Birutis.
Vestuvių muzikantų puslapiuose savo paslaugas tuo metu siūliusi ir dabar tebesiūlanti A. Čižauskaitė-Butkaliuk tapo laikinąją valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ įstaigos vadove. Choras, visada buvęs vienas geriausių rimtosios chorinės muzikos atlikėjų Lietuvoje, buvo pradėjęs dainuoti vos ne „apšildančiuoju balsu“ pramoginėse programose, kuriose soliste buvo pati laikinoji vadovė.
Paskyrus partietę vadovauti, įstaigoje buvo pradėtas „valymas": iš darbo išėjo dalis buvusios įstaigos, choro administracijos. Vyko patalpų mainai su socialdemokratų partijos Šiaulių skyriumi. Pastatas laukė renovacijos, kuriai ministras vis žadėjo pinigų.
Ne kartą rašėme ir apie tai, kad po savivaldos rinkimų Darbo partijos Šiaulių skyriaus pirmininkei Danguolei Martinkienei netekus miesto vicemerės pareigų, ji tapo „darbiečio“ kultūros ministro patarėja. Nors iki „partinių šuolių“ D. Martinkienė yra dirbusi viename Šiaulių bare.
Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, neseniai minėjęs 40-ies metų sukaktį, po to, kai iš vadovų pareigų turėjo pasitraukti choro įkūrėjai Danutė ir Sigitas Vaičiulioniai, išgyveno dažną vadovų kaitą.
Redakcijos archyvo nuotr.
Nijolė Saimininkienė, laimėjusi koncertinės įstaigos Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ vadovo konkursą, teigė, kad profesionaliosios muzikos sklaidai pastaruoju metu skyrė visą savo laiką.