
Naujausios
Atkuriamas Kražių jėzuitų kolegijos maketas
Šią savaitę Kražiuose (Kelmės r.) surengtos kūrybinės dirbtuvės, per kurias architektų grupė atkuria Kražių jėzuitų kolegijos pagrindinio komplekso vaizdą, daro jo maketą, kuris ateinantį pirmadienį bus pristatomas visuomenei. Kūrybinės stovyklos dalyviai atrado duomenų, kad Kražiuose būta net Leonardo da Vinčio paveikslo.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Kūrybinės dirbtuvės – tai viena iš sudedamųjų praėjusią savaitę prasidėjusio Kražių festivalio, kuris tęsis iki Šv. Roko atlaidų, dalių.
Kražių kolegijoje darbuojasi architekto Aurimo Širvio vadovaujama grupė: pats vadovas, archeologas Žygimantas Buržinskas ir architektas Vytenis Jonas Sinkevičius. Jie atkuria Kražių kolegijos pagrindinio komplekso vaizdą.
Kražių gimnazija, viena pirmųjų pasaulietinių mokyklų Lietuvoje, išsiskyrusi itin aukštu mokslo lygiu, mokymo priemonių gausa, gerai parengtais mokytojais. Kolegijoje mokėsi įvairaus luomo ir valstiečių vaikai. Mokėsi daug žymių XIX a. kultūros veikėjų, rašytojų.
Ilgą laiką Kražių kolegijos pastatai buvo apleisti. 2008 metais, padedant Europos Sąjungos fondui, baigtas restauruoti istorinis bursos pastatas. Jame įrengtas kultūros centras, muziejus, biblioteka, turizmo informacijos centras.
Pirminį visos kolegijos kompleksą atkurti sumaniusi grupė nuo kovo mėnesio rinko informaciją apie pastatus.
„Informacijos įvairiuose šaltiniuose radome labai daug. Gal net per daug. Nes pasitaiko ir prieštaringų teiginių. Kai kuriuose straipsniuose, matyt, suklydo ir mokslininkai, – įspūdžiais dalijasi A. Širvys. – Informaciją susisteminome ir pagal ją pabandėme atkurti pirmykštį Kražių kolegijos vaizdą.“
Pagrindinio korpuso maketas jau daromas. Baigtas mokyklos maketas. Liko atkurti bažnyčią. Pasak A. Širvio, ji buvo labai originalios išvaizdos. Jėzuitų bažnyčios būdavo statomos baroko stiliaus, o Kražiuose pasirinkta gotika. Projektą pamatę kražiškiai stebėjosi įspūdinga bažnyčia, sakė: „Būtų gerai, jeigu ji šiandien Kražiuose stovėtų“. Daugelis kražiškių nė nežino, jog aikštėje atkasti akmenys buvo senosios bažnyčios pamatai.
Kražių kolegijos maketas nebus labai detalus. Jis daromas 1:200 masteliu. Detalus variantas bus planšetėje. Maketai papildys Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejų.
Manoma, jog iš Kražių kolegijos pastatų išliko tik bursa, kurią atstačius įrengtas M. K. Sarbievijaus kultūros centras. Tačiau yra išlikęs ir malūnininko namo fragmentas, kuris vėliau buvo paverstas kolegijos daržine.
„Istoriniu ir architektūriniu požiūriu Kražių kolegijos kompleksas nė kiek nenusileidžia Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansambliui, – įsitikinęs A. Širvys. – Sugrąžinti Kražiams deramą garbę ypač svarbu dabar, nes sukanka 400 metų nuo Kražių kolegijos atidarymo.“
Kražiai laikomi viena iš seniausių Lietuvos gyvenviečių. Tai reikšmingiausia Žemaitijos istorinė vietovė, keletą šimtmečių buvusi katalikybės, mokslo, politinis ir administracinis centras.
Tyrinėdami Kražių istoriją kūrybinės stovyklos dalyviai rado informacijos, jog senojoje, per Antrąjį pasaulinį karą sudegusioje bažnyčioje buvo Leonardo da Vinčio paveikslo, vaizduojančio švč. Mergelės Marijos ėmimą į dangų, originalas. Paveikslas buvo labai didelis – aštuonių kvadratinių metrų. Matyt, dėl neįprasto dydžio jis buvo supjaustytas į keturias dalis, padėtas į vienuolyno celę. Ten supuvo, nes dėl kiauro stogo celę merkė lietus.
Kolegijoje besidarbuojantys kūrybinių dirbtuvių dalyviai pasakoja, jog kiauri stogai ir lietūs bei drėgmė, gadinanti pastatų sienas, Kražių kolegiją lydi jau keli šimtmečiai. Dėl drėgmės sunyko daug kolegijos pastatų. Ir šiuo metu per atstatytos kolegijos stogo čerpes į patalpas sunkiasi lietaus vanduo.
Tačiau mažus nepatogumus atperka Kražiuose tvyranti ramybė, puiki įkvepianti aura, kurią pastebėjo jau M. K. Sarbievijus, jo amžininkai ir daugelis šiandieninių kūrėjų.
„Darbuojamės iki vidurnakčio. Beprotiškai gera darbuotis. O išmiegame nė neapsiversdami ant kito šono“, – pasakojo A. Širvys.
Architektas svajoja padaryti Kražių bažnyčios monstrancijos, naudotos 17 amžiuje, kopiją.
Jų grupė praėjusį pirmadienį pasirašė sutartį su Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centru. Penkerius metus savo kūrybinėse dirbtuvėse architektai ir archeologas tyrinės sunykusį Kražių kultūros paveldą: Benediktinių vienuolyną, medinę žydų sinagogą, 15 amžiaus mūrinę zakristiją, per Antrąjį pasaulinį karą sudegusią bažnyčią. Tyrimų medžiaga papildys kultūros centro muziejų.
Išnykusio kultūros paveldo objektų tyrinėjimai – tai šalutinė vilniečių architektų veikla. Ja dažniausia užsiima per atostogas. Jie rengia projektus ir gauna finansavimą iš Kultūros tarybos bei kitų programų.
Aistės RAČKAUSKAITĖS nuotr.
KOMANDA: (iš kairės) architektas Vytenis Jonas Sinkevičius, projekto vadovas architektas Aurimas Širvys, archeologas Žygimantas Buržinskas atkuria Kražių istorinę praeitį.
KOMPLEKSAS: Kražių kolegijos komplekso hipotetinė rekonstrukcija.