
Naujausios
Valstybės patyčios likimo nuskriaustiems
Neveiksnių žmonių globėjams valdžia kirto nesismulkindama: visi jie turės įvykdyti krūvą formalumų, lakstyti su pažymomis, kad kasmet įrodinėtų, jog jų globojamas neveiksnus žmogus staiga netapo veiksnus. Valdžia užkūrė biurokratinę mašiną apie 7000 Lietuvos neįgaliųjų.
Taip bus siekiama „teisingumo“ po to, kai, įtariama, neteisėtai ėmusi neįgalumo pašalpą žinoma Šiaulių politikė?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Ligotų brolių nepaliko
Į redakciją sunkią fizinę negalią turinti Genovaitė iš Šiaulių rajono paskambino verkdama. Mirus mamai, vyrui Genovaitė liko su dviem savo neįgaliais broliais.
65-erių moteris yra savo neįgalaus šešiasdešimtmečio brolio globėja. Brolis neveiksnus. Genovaitė prieš penkerius metus jau įvykdė visus įstatymų numatytus reikalavimus, teismas pripažino ir brolio neveiksnumą, ir paskyrė ją globėja. 60-metis brolis turi protinę negalią nuo gimimo.
„Jis yra maždaug 3 metų vaiko protinių sugebėjimų. Pasakai pavalgyti – nueina kažkur. Akių nuo jo negali nuleisti“, – pasakojo sunkią kasdienybę moteris.
Kitas 63-ejų brolis serga cerebriniu paralyžiumi. Prieš kelias dienas jam paralyžius atėmė paskutinę ranką, su kuria jis dar galėdavo šiaip taip ką nors įsidėti bent į burną. Sesuo šiam broliui yra paskirta rūpintoja.
Nei už slaugą, nei už priežiūrą Genovaitei, taip ji tvirtino, nėra paskirti jokie pinigai. Sesuo ir abu broliai gauna po savo neįgalumo „pensijas“ ir iš to visi gyvena.
Maždaug prieš mėnesį Genovaitė gavo pranešimą iš Šiaulių rajono Socialinės paramos skyriaus, kad atvyktų parašyti prašymą, jog jos broliui būtų iš naujo nustatinėjamas neveiksnumo laipsnis.
Pensinio amžiaus moteris prašymą parašė, bet vėliau, sužinojusi, ką jai reikės patirti dar kartą, jį verkdama atsiėmė iš Šiaulių rajono Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotojos Silvos Timinskienės. Moteris kreipėsi į Seimo narę Rimą Baškienę.
„Ar mūsų neveiksnūs globotiniai taps veiksnūs? Kam reikia tų naujų vertinimų, teismų, advokatų samdymo? Ar turėdama tokius sunkius ligonius, turiu laiko ir sveikatos tiek institucijų apeiti? Tokia kaina nori sumažinti neįgalumo pensijas paskutiniams vargšams?“ – klausė susijaudinusi moteris.
Vykdo ES konvenciją
Šiaulių rajono Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Silva Timinskienė pirmiausia norėjo sužinoti, „kas čia pasiskundė“, pati spėliojo jaučianti, kuri globėja „nepatenkinta“.
Valdininkė paaiškino, kad praėjusių metų gruodį Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu yra patvirtintas tvarkos aprašas „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, nustatymo“.
S. Timinskienė paaiškino, kad šis ministrės Algimantos Pabedinskienės įsakymas liečia visus šalyje gyvenančius asmenis, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais.
Pavaduotoja teigė, kad per dvejus metus visiems neveiksniems šalies gyventojams „turi būti peržiūrėta būklė, nes pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją negali būti absoliučiai neveiksnių žmonių“, o savivaldybių Socialinės paramos skyrių valdininkai yra „tik vykdytojai“.
Per metus, S. Timinskienės teigimu, visi neveiksnių žmonių globėjai turi kreiptis į savivaldybių socialinės paramos skyrius, parašyti prašymus, kad sutinka būti iš naujo įvertinti. Kitąmet bus sudarytos specialios Savivaldybėse komisijos, vėliau teks kreiptis į medikus, atsakinėti į parengtus klausimynus, galutinį sprendimą, kiek žmogus veiksnus, priims teismas.
Paaiškėjo, kad 2015 metų kovo 26 dieną Seimas 95 parlamentarams balsavus „už“, nė vienam nebuvus „prieš“ ir 4 „susilaikius“ priėmė Civilinio kodekso pataisas bei lydimuosius teisės aktus.
Seimo plenarinio posėdžio pranešime skelbiama: „Šie teisės aktai parengti siekiant patobulinti šiuo metu galiojančius asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos“.
Pagal tai „asmens veiksnumas gali būti ribojamas arba asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse.“
Maratonas – ne vienam mėnesiui
Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šiaulių Viltis“ vienija 90 miesto šeimų, kuriose gyvena neveiksnūs asmenys. Neįgaliųjų bendrijų, kuriose buriasi neveiksnumą turinčių žmonių globėjai Šiauliuose – ne viena.
Pokalbį su „Šiaulių Vilties“ tarybos pirmininke Dale Vyštartiene vis pertraukia jos 26-erių metų neįgaliojo sūnaus šūksniai. Ponia Dalė savo sergančio vaiko vieno negali palikti niekur ir niekada, jei šalia nėra kitų šeimos narių arba jis ne dienos centre „Goda“.
Prieš septyneris metus, sūnui pagal amžių tapus pilnamečiu, motina tapo jo globėja. Teko pereiti daugybę procedūrų. Nors jos sūnui nuo to laiko tik metų skaičius padidėjo, motina vėl turės eiti tą patį valdiškų institucijų ir medikų maratoną.
Jį jau pradėjusi ponia Dalė skaičiuoja, ką jai reikia padaryti, kad jos sunkios negalios vaikui būtų iš naujo nustatinėjamas neveiksnumas. Dienos centre mamai pranešta, kad reikia kreiptis į Savivaldybę ir užpildyti prašymą, kad ji sutinka, jog būtų peržiūrėtas neveiksnumas – ar gali pats pasirūpinti savimi, iš dalies pasirūpinti, ar tik su pagalba.
Tada Dalė turėjo kreiptis į juristą, jis surašė raštą, kad Savivaldybė skirtų šeimai nemokamą advokatą. Tada Dalė nuėjo į Advokatų kontorą ir tik po savaitės sužinojo, kad jai paskirtos nemokamos advokato paslaugos. Tačiau nemokamos advokato paslaugos priklauso ne visiems – tai nustatoma pagal gaunamas pajamas, neįgalumo lygį, todėl daliai šeimų reikės susimokėti advokatui iš savų.
Tada dienos centro socialinis darbuotojas turi „apklausti klientą“, socialinį darbuotoją, kuris konkrečiai su neįgaliuoju dirba, ir neįgaliojo tėvus, globėją pagal specialų klausimyną.
„Sudėtinga, kai tavo vaikas nekalba ir nesuvokia, ko iš jo norima, atsakinėti į klausimus, ar jis gali vesti, kai paprašytas net kojos pakelti negali“, – neslėpdama nuoskaudos pasakojo Dalė.
Dar reikia pažymų iš psichiatro, gyvenamosios vietos deklaravimo. Jos pateikiamos advokatui, kuris per kelias savaites parengia dokumentus teismui.
Yra šeimų, kurios jau įteikė teismui dokumentus, bet procesas nepajudėjo – gavo teismo pavedimą atlikti ir ligonio psichiatrinę ekspertizę. Iki jos eilė – apie du mėnesius. Telefonu užsiregistruoti į šią eilę, teigė ponia Dalė, negalima – būtinai reikia užsiregistruoti atvykus į vietą. Sulaukus eilės, tėvams, globėjui teks ligonį vežti į psichiatrinę ekspertizę, eilinės psichiatro konsultacijos nepakanka.
Ir tik tada teismas nustatinės neįgaliojo neveiksnumą.
Apsiauti batus ar pasiimti paskolą?
„Gerai, kad mes su vyru dar jauni, bet visą šį maratoną reikia nueiti ir mamoms–globėjoms, kurioms jau po 80 ir daugiau metų, o jų vaikams-globotiniams – ir 50, ir 60 metų. Tos mamos su savo vaikais vienos gyvena ir nėra absoliučiai nieko, kas joms padėtų prižiūrėti labai sunkų ligonį. Jos pasimetusios, išsigandusios, pervargusios, nes joms neaišku, ko iš jų norima“, – pasakojo 49-erių D. Vyštartienė.
Kodėl reikia nustatinėti neveiksnumo lygį?
D. Vyštartienė pasakojo, jog bendrijoje yra ir nieko nesuvokiančių, ir tik negalinčių atlikti kai kurių veiksmų žmonių.
„Pavyzdžiui, jaunas žmogus, kuris susirgo šizofrenija, gali ir apsiauti, ir pavalgyti pats, bet apriboti jo veiksnumą būtina, nes toks ligonis bet kada ir bet kam gali pasirašyti kokią nors sutartį, paimti paskolą ir nežinia, kur ją išleisti visiškai nesuvokiant savo galimybių. Todėl batų apsiavimas čia nieko nereiškia, žmogus neveiksnus yra visai kitose srityse“, – pavyzdį pateikė D. Vyštartienė.
Neveiksnių žmonių globėjai nujaučia, kad neveiksnumo gradacija įvedama būtent dėl pinigų taupymo neįgaliųjų sąskaita.
D. Vyštartienė pasakojo, kad ir dabar veikia tam tikra gradacija. Neveiksniais gali būti pripažinti pilnametystės sulaukę psichinę (susirgus psichikos liga) ar proto (protinis atsilikimas įgimtas ar įgytas) negalią turintys asmenys. Jeigu neveiksnus ligonis gali apsirengti, atlikti kai kuriuos veiksmus, jam skiriama priežiūra ir atitinkama pašalpa. Didesnė – slaugos pašalpa – skiriama tiems neveiksniems žmonėms, kurie visiškai negali savęs apsitarnauti.
Ar sugriežtinta tvarka gali būtis susijusi su buvusios Šiaulių politikės Virginijos Račienės atveju, kai politikė kaltinama piktnaudžiavimu neįgalumu ir neįgalumo pašalpa?
„Manome, kad susiję“, – daugelio neveiksnių žmonių globėjų nuomonę įvardijo D. Vyštartienė.
TVARKA: Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, teigiama, gali atšaukti griežtą tvarką ieškant tarp 7000 neveiksnių Lietuvos žmonių „sukčių“. Bet ar to norės?
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
KOMENTARAS
„Įjungtas maksimalus biurokratinis mechanizmas“
Praėjo daugiau nei metai, kai Seime buvo priimtas Civilinio kodekso pakeitimas dėl neveiksnumo. Tačiau tik dabar, kai neveiksnių žmonių globėjai pradėti „vaikyti“ po kabinetus ir teismus, sukrusta, kas ir kodėl priėmė tokį įstatymą.
Apie tai klausėme ir Rimos BAŠKIENĖS, Seimo narės, į kurią jau kreipėsi dalis Šiaulių rajono neveiksnių žmonių globėjų.
– 2015 metų kovo 26 plenariniame Seimo posėdyje buvote viena iš keturių parlamentarų, susilaikiusių balsuojant dėl Civilinio kodekso pakeitimo, liečiančio neveiksnius žmones. Kodėl buvo priimtas toks įstatymas?
– Pagal Žmogaus teisių konvenciją viskas gražu – tegul būna nustatomi neveiksnumo lygiai. Bet kas atsitinka pas mus?! Seimas priima įstatymą, o Vyriausybė paveda Socialinių reikalų ir darbo ministerijai parengti tvarką. Ir ministerija, įjungusi maksimaliai grėsmingą biurokratinį mechanizmą, surašo, kaip viskas turi vykti. Pasižiūri, kaip budelis į baisingus nusikaltėlius, grobiančius pinigus. Juk tai liečia apie 7000 Lietuvoje gyvenančių neveiksniais pripažintų žmonių.
Per Vyriausybės valandą paklausiau socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, kas čia vyksta. Ji bandė aiškinti, kad šioje srityje daug piktnaudžiavimo!
Man paaiškinta, kad ministrės įsakymu yra parengtas aprašas, savivaldybėms duota komanda vykdyti.
Absurdas, kai pats žmogus turi prašyti raštu, kad jis būtų patikrintas absurdišku klausimynu. Savivaldybėse bus sudarinėjamos komisijos, pasitelktas būrys specialistų, vykstama į namus tikrinti neveiksnaus žmogaus, užsukamas darbuose ir taip paskendęs teismas, nes tik teismas gali pripažinti neveiksnumą.
Vaikomi žmonės, leidžiami pinigai ne tik žmonių, bet ir valstybės, jau neskaičiuojant moralinių nuostolių. Per 2016 ir 2017 metus savivaldybės turi užsukti tą gremėzdišką mechanizmą, kad po to kasmet žmones vaikytų!
Nuo 2018 metų mes dabar visus neveiksnius žmones kasmet purtysime ir liepsime atlikti visas procedūras iš naujo! Gal per metus jie kažkaip netyčia pasidarė veiksnūs ir piktybiškai ima pinigus?!
– Kodėl tylėta iki priimant tokias Civilinio kodekso pataisas?
– Kai į mane kreipėsi žmonės, pradėjau aiškintis, kas čia vyksta. Seimas priėmė įstatymą, o ministerija turi galią priimti vienokią ar kitokią įstatymo vykdymo tvarką.
Aiškinau ministrei, kad globėjas turi palikti sunkų ligonį ir ministerijos liepimu lakstyti po visokias įstaigas, leisti pinigus, jau nekalbant apie tai, kad savivaldybių darbuotojai turės ką veikti dėl tokios ministerijos tvarkos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NUOMONĖ: Seimo narės Rimos Baškienės teigimu, į ją kreipėsi nemažai žmonių, globojančių neveiksnius asmenis. „Žmonės pakrikę. Tai yra baisu ir žiauru, kas atsitiko. Kokia baisi biurokratizmo mašina paleista!“ – mano R. Baškienė.