
Naujausios
Kinai žvalgosi į pieną ir apleistas gamyklas
Du Šiaulių apskrities rajonų merai Vitalijus Mitrofanovas ir Antanas Bezaras iš Kinijos parsivežė žinią – kinai turi laisvų pinigų ir žvalgosi naujų teritorijų. Kinai pirktų lietuviško pieno gaminius, laisvus gamyklų pastatus ir milijardinius projektus. Ką regionas gautų už tai mainais?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Žvilgsnis į „naujas teritorijas“
Lietuvos merų delegacija, kurioje buvo du Šiaulių regiono merai, pirmadienį grįžo iš viešnagės 96 milijonus gyventojų turinčioje Hebei provincijoje, Tangšanio mieste vykusiame trečiajame vietos lyderių susitikime, kurio tema – „Kinijos ir Centrinės bei Rytų Europos šalių bendradarbiavimas: naujos galimybės, naujos teritorijos, naujos erdvės“.
Į Kiniją už kinų pinigus vyko Šiaulių, Akmenės, Druskininkų, Trakų, Šilalės, Anykščių, Alytaus rajonų vadovai.
Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininko, Akmenės rajono mero V. Mitrofanovo teigimu, susitikimas vyko tarp šešiolikos naujųjų Europos Sąjungos šalių arba dar nesančių Europos bendrijoje Rytų Europos valstybių ir Kinijos.
„Vakarų rinkoje jau pakankamai sudėtinga, o Kinijoje susikaupė tam tikras pinigų perteklius, kurį jie mielai nori investuoti“, – sakė V. Mitrofanovas.
Jo teigimu, kinus labai domina stambūs ilgalaikiai investiciniai projektai, pavyzdžiui, kelis milijardus litų kainuojanti „Rail Baltica“ ar panašaus kalibro objektai.
„Jie turi pinigų ir mielai, pavyzdžiui, statytų kelius Lietuvoje. Taip, kaip sėkmingai dirba su Gruzijos ir kitų valstybių keliais. Jie bandė dalyvauti Lietuvoje viešųjų pirkimų konkursuose tiesti, rekonstruoti kelius. Bet Lietuva įdėjo saugiklį, kad medžiagos būtinai turi būti Lietuvos, o, kiek žinau, asfaltbetonio gamyklos nepardavė kinams asfalto. Kaip jie laimės konkursą?“ – klausė V. Mitrofanovas.
Jo teigimu, kinus Lietuvoje domintų ir viešbučių verslas, nes kuriasi Azijos viešbučių tinklai.
Pinigų yra, reikia idėjos ir kalbos
V. Mitrofanovo teigimu, kinams „neįdomu tik pirkti kažkokį pastatą, jie nori žinoti, ką galima jame gaminti, kokia gali būti rinka“.
Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas įsitikinęs, kad kinams reikia siūlyti regioninius projektus.
„Pavyzdžiui, kinams galbūt įdomu visam regionui pasiūlyti sutvarkyti apšvietimą – su vienu valdymo centru, su aukštosiomis technologijomis“, – sako meras.
Jo teigimu, kinams gali būti įdomus Šiaulių oro uostas, regione esančios Laisvosios ekonominės zonos, kur galima veikti drauge su kitomis ten įsikūrusiomis įmonėmis, statybos objektais.
Akmenės rajono meras teigė, kad derėtis su kinais nėra paprasta: „Turi tapti draugu, vos ne į namus pasikviesti, kad jis turėtų visišką pasitikėjimą verslo partneriu. O tam reikalinga kinų kalba“.
V. Mitrofanovas abejoja, ar Šiaulių apskrityje atsirastų bent vienas kinų kalba šnekantis žmogus.
„Pajuokavau Lietuvos ambasadorei Kinijoje Inai Marčiulionytei: gal kinai verčiau galėtų mokytis lietuvių kalbos ir atvažiuoti į Lietuvą vertėjauti verslui? Kinai nejuokauja. Pasirodo, trys universitetai Kinijoje turi lietuvių kalbos kursą ir šiuo metu 45 kinų studentai jau studijuoja lietuvių kalbą“, – pasakojo V. Mitrofanovas.
Nepigi Kinija
Akmenės rajono meras nustebo, kad Kinijoje viskas daug brangiau, nei Lietuvoje: brangesnis ir maistas, ir drabužiai. Lietuviai specialiai lygino tų pačių tarptautinių prekinių ženklų, kokie yra ir Lietuvoje, prekes.
„Akivaizdžiai – brangiau. Nors Kinija asocijuojasi su pigiomis prekėmis“, – stebėjosi V. Mitrofanovas.
Lietuvius stebino ir tai, kad ne pačiame tvirčiausiame ekonomiškai regione, kur jie lankėsi, visi keliai – mokami, visur stovi kelių mokesčio automatai.
V. Mitrofanovas juokėsi, kad restorane nė karto lietuviams nebuvo patiekta ryžių.
„Kinai juokiasi, kad pas mus į restoranus atvažiuoja dirbti tokie „virtuvių šefai“, kurie Kinijoje tik namuose sau gamino valgį. Juk jeigu lietuvis iš namų virtuvės nuvažiuotų ten gaminti restorane, visi kinai manytų, kad lietuviai valgo tik bulves“, – juokėsi meras.
Nori laisvų gamyklų
Šiaulių rajono meras A. Bezaras pasakojo Hebei provincijoje pamatę, kad šiuo metu yra uždaroma įmonių, gamyklų, todėl kinų interesas ir krypsta į Rytų Europos šalis.
„Plynas laukas pas mus kinų kol kas nelabai domintų. Jie dabar domisi kokiomis nors laisvomis didesnėmis gamyklomis“, – sakė A. Bezaras.
Kol kas jokių konkrečių kalbų dėl gamyklos, pavyzdžiui, Šiaulių rajone, su kinais nebuvo.
„Rajone nelabai ir turime laisvų apleistų didelių gamyklų, nebent dalis buvusios Daugėlių plytinės, nes dalyje jau yra įsikūrę norvegai“, – teigė A. Bezaras.
Jis teigė, kad Lietuvoje kinai, įsteigę gamyklas, turėtų paklusti mūsų šalies įstatymams, nes kitaip mūsų šalis gali turėti ekologinių problemų. A. Bezaras pastebėjo, kad visos viešnagės metu giedro dangaus Kinijos provincijoje taip ir nematė: rūksta gamyklų kaminai, smogas, viskas „lyg per rūkelį“.
Krepšininkų ūgis reklamuoja lietuvišką pieną
A. Bezaras pasakojo, jog kinus labai domina lietuviški pieno produktai, kuriais kinai norėtų pas save prekiauti.
Merų delegacija susitikime su ambasadore I. Marčiulionyte išgirdo, kad kinams didelį įspūdį daro lietuvių krepšininkų ūgis. Ambasadorė pasakojo, kad kinai beveik rimtai kalba, jog lietuviai tokie aukšti dėl to, kad vartoja daug pieno produktų.
A. Bezaras juokėsi, kad net ir jis, būdamas, gana „normalaus lietuviško ūgio“, buvo „paklausus fotomodelis“ – nedidelio ūgio kinai gatvėje prašė su juo nusifotografuoti.
„Kinai iš tiesų žino, kad lietuviškų pieno produktų kokybė labai gera. Ypač jie domisi lietuviškais maisto produktais vaikams. Nors į Kinijos rinką labai sunku patekti, bet jie norėtų pas save prekiauti lietuviškais pieno produktais. Mums tokia žinia, kai dėl embargo ir mažų supirkimo kainų ūkininkai skerdžia pieninių karvių bandas, naikina pieno ūkius, būtų labai naudinga“, – teigė A. Bezaras.
Meras teigė, kad Lietuvai būtų naudinga bendradarbiauti su Kinija ir kitose srityse.
„Mūsų verslininkai, norėdami kuo daugiau uždirbti, vežė ir veža į Lietuvą iš esmės tik labai prastos kokybės pigias prekes. Kinija turi labai geros kokybės prekių, bet jos Lietuvos beveik nepasiekia“, – sako A. Bezaras.
Kinai „eksportuotų“ savo turistus?
Lietuvos savivaldybių asociacija informaciniame pranešime pacitavo LSA prezidento, Druskininkų mero Ričardo Malinausko kalbą, pasakytą šios kelionės metu surengtame forume: „Lietuvos vietos valdžios atstovai mato Kiniją kaip potencialų investuotoją regionuose. Ypač tai aktualu turizmo srityje. Pavyzdžiui, plėtojant medicininį turizmą ilgametes tradicijas turinti Kinija galėtų būti puiki partnerė kuriant naujus sveikatinimo produktus“.
A. Bezaro teigimu, kinai, kurie yra lankęsi Lietuvoje, į savo tėvynę jau yra parvežę žinią, kad čia labai gražu.
„Kinai labiausiai nustebę, kad gamtiniuose Lietuvos vandens telkiniuose galima maudytis! Jie tokių telkinių nebeturi. Užteršė“, – turistų domėjimosi objektą įvardijo A. Bezaras.
Lietuvių delegacija į Kiniją skrido per Kopenhagą.
„Nors skaičiuojama, kad per metus Lietuvoje apsilanko tik keli tūkstančiai kinų turistų. Manau, tai labai greitai keisis. Savo akimis matėme, kad į abi puses kinų skraido labai daug. Didžiulė niša kinų turistams veriasi Lietuvoje“, – sako A. Bezaras.
Kontrastai – ryškūs
Mero A. Bezaro teigimu, tose provincijose, kurios norėtų draugauti su Šiaulių rajonu, gyvena nuo 8 iki 10 milijonų gyventojų.
„Kuklinausi ir pasakyti, kad mūsų rajone gyvena tik šiek tiek per 40 tūkstančių žmonių, sakiau, kad apie 50 tūkstančių gyventojų. Jų viename kaimelyje daugiau žmonių gyvena“, – juokėsi A. Bezaras.
Meras pamatė labai didelį kontrastą tarp Kinijos miestų ir kaimų. Miestai – gana modernūs.
„Žemdirbystei išnaudojamas kiekvienas žemės lopinėlis. Laukuose pilna dirbančių žmonių, jų įrankiai – kauptukai, dalgiai. Tokiais įrankiais pas mus žemę dirbdavo pokariu“, – palygino Šiaulių rajone gyvenantis meras.
Meras sakė girdėjęs, kad tuo metu, kai Lietuvoje pilna tuščių būstų, trys kinai dalijasi vieno kambario butu taip: kai vienas miega, kitas – dirba, o trečias eina pasivaikščioti į miestą, kad netrukdytų kaimynui miegoti.
A. Bezaras stebėjosi Kinijos įstatymais, ribojančiais vaikų skaičių šeimoje, žinodamas su kokiomis demografinėmis problemomis susiduria tuštėjanti Lietuva.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
DRAUGYSTĖ: Oficiali kinų ir Rytų Europos šalių delegacijų susitikimo nuotrauka. A. Bezaro teigimu, pozavimas ir fotografavimas vyko apie 40 minučių, kol susirinko aukšti kinų pareigūnai.
MODELIS: Šiaulių rajono mero Antano Bezaro teigimu, kinams imponuoja lietuvių ūgis. Meras gatvėje tapo modeliu, nedidelio ūgio kinai prašėsi drauge nusifotografuoti.
Vitalijaus MITROFANOVO asmeninio archyvo nuotr.
INVESTICIJOS: Lietuvos merų delegacija Kinijoje viešėjo neatsitiktinai: kinai turi laisvų pinigų ir ieško, kur juos investuoti. Į Kiniją buvo pakviesti du regiono merai: Šiaulių rajono Antanas Bezaras (kairėje) ir Akmenės rajono Vitalijus Mitrofanovas.
PLANAI: Lietuvos merų delegacija Kinijoje viešėjo neatsitiktinai: kinai turi laisvų pinigų ir ieško, kur juos investuoti. Į Kiniją buvo pakviesti du regiono merai: Šiaulių rajono Antanas Bezaras (kairėje) ir Akmenės rajono Vitalijus Mitrofanovas.