Naujausios
Ar priimsite vaiką?
Vieni seniausių šalyje Kuršėnų vaikų namai buvo pastatyti dar tarpukario našlaičiams. Dabar 73 vaikus globojanti įstaiga rengiasi pertvarkai – iki 2020 metų nutarta Lietuvoje panaikinti vaikų globos namus. Vaikai turės gyventi šeimose, šeimynose, bendruomenėse. Bet realybė sudėtingesnė: vaikų namų direktorius Feliksas Rudzinskas kone kasdien sulaukia skambučių – gal galėtų priimti vaiką? „Ne su vaikų namais reikia kovoti“, – įsitikinęs ilgametis įstaigos vadovas.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Alkoholio pasekmės
Kuršėnų vaikų namams nuo 1991 metų vadovaujantis direktorius Feliksas Rudzinskas sako, kad vos tik prasidėjus pertvarkai, bematant atsirado nebereikalingų vaikų – jie neįtelpa į pertvarkos rėmus gyventi tik šeimynose, šeimose.
F. Rudzinskas mato: globos reikalingų vaikų skaičius ne mažėja, o didėja. Norinčių globoti – nedaug ir nedaugėja.
Pagal naujus reikalavimus, globos namų vaikai turi būti išdalyti į šeimynas. Šeimynose vaikų skaičius griežtai apibrėžtas. Šeimynoms turi būti nupirkti atskiri butai arba pastatyti atskiri nameliai, kotedžai. Toje pačioje daugiabučio laiptinėje, nors ir skirtinguose butuose, o tai reiškia – po bendru stogu, negali būti kelios šeimynos.
„Vaikų namai yra tik pasekmė. Reikia kovoti su priežastimi. Pertvarka reikalinga. Aš irgi manau, kad vaikai neturėtų gyventi globos įstaigose. Bet šiandieninė situacija rodo, kad negalima kirsti staigiai. Pasidarysime bėdos“, – įsitikinęs F. Rudzinskas.
Kai jis pradėjo dirbti Kuršėnų vaikų namuose, Lietuvoje buvo vienuolika vaikų globos namų. Šiandien tokių namų Lietuvoje – apie 120.
„Tokie namai dauginosi ir niekam nerūpėjo tas nevaldomas procesas: kas prilindo prie valdžios, pinigų, tas ir kūrė globos namus, o dabar norima viską staigiai likviduoti“, – paradoksalią situaciją vertino ilgametis pedagogas ir vadovas.
Kuršėnų vaikų namai pradėjo veikti 1939 metais, pastatas pradėtas statyti 1936 metais. Tuomet Lietuvoje buvo vos keletas globos namų, pastatytų našlaičiams: šalyje mirtingumas buvo didelis ir dėl skurdo, ir dėl ligų, vaikai eidavo elgetauti.
Pokariu vaikų namai buvo reikalingi karo, pokario išblaškytų, išnaikintų šeimų vaikams.
Šiandien, F. Rudzinsko teigimu, vaikų namuose gyvena beveik vien alkoholio sunaikintų šeimų vaikai.
„Tokių šeimų dabar tik daugėja ir dar daugės. Turime savo namuose „dinastijų“, su kiekviena karta jose gimsta vis silpnesnės psichinės, emocinės sveikatos vaikai“, – pasakojo namų vadovas.
94 procentai vaikų, gyvenančių globos namuose, turi kokį nors vystymosi sutrikimą arba negalią.
„Būtų sveika atsakyti kiekvienam į klausimą, ar vaikams geriau gyventi pavalgius, paruošus pamokas, švariai apsirengus, ar miegoti kirvį pasidėjus, kad galėtų apsiginti nuo smurto šeimoje? Ne su vaikų namais reikia kovoti...“, – realybę vertina F. Rudzinskas.
Milijonai eurų brūkšniukams
F. Rudzinskas mena, kad nepriklausomybės atkūrimo pradžioje vaikų globos namuose buvo sumažėję – žmonės, įkvėpti bendruomeniškumo, laisvės idėjos, ėmėsi globoti vaikus. Tačiau netrukus dalis vaikų buvo sugrąžinta atgal į globos namus.
Priežasčių neanalizavo: nurašyta tam, kad žmonės nebuvo pasirengę tapti globėjais ar įtėviais, galbūt prasidėję finansiniai nepritekliai paskatino atsisakyti.
„Pastaruoju metu vėl kilo puiki idėja, kad reikia skatinti žmones tapti globėjais, reikia juos ruošti. Bet pastaruoju metu tik viena potenciali globėja buvo pas mus atvykusi, pavedžiojo vaiką už rankutės, atsisveikino ir išvažiavo“, – pasakojo F. Rudzinskas.
Vadovas teiravosi kitų globos namų vadovų, gal kuršėniškiai nemoka sudominti globėjų? Pasirodo, globėjų visur – vos vienetai.
Nuo 2007 metų Lietuvoje veikia globėjų ir įtėvių rengimo programa, vėliau pervadinta GIMK (Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymas ir konsultavimas).
Programą lankiusieji pasakojo, kad į tokių kursų pradžią susirenka keliolika ar keliasdešimt žmonių, juos baigia vos keli, o visą leidimų įsivaikinti kelią nueina ir įsivaikina – vienetai.
„Globėjų nėra – vadinasi, programos rezultato nėra“, – apgailestavo vaikų namų vadovas.
Sulaukę pilnametystės – nebereikalingi niekam
F. Rudzinskas įsitikinęs, kad valstybė praleido progą padėti globos namų auklėtiniams gyventi savarankišką gyvenimą. Valstybė išmoka įsikūrimo pašalpą – apie 3 tūkstančius eurų ir išleidžia žmogų be jokios pagalbos ir priežiūros.
„Vaikui sukako 18 metų, pinigų maišiuką įteikėm ir jokios kontrolės, jokios atsakomybės. Mūsų auklėtiniams mes geranoriškai padedame, nepaliekame likimo valiai, paglobojame, bet jokių galių neturime. O reikėtų, kad valstybės deleguotas žmogus ar ta pati globos įstaiga, kurioje gyventa, globotiniui privalėtų padėti įsitvirtinti. Mažiau būtų nelaimingai pasibaigusių istorijų“, – įsitikinęs F. Rudzinskas.
Vaikų namų vadovas pastebi, kad atsiranda „seklių“, kurie pasinaudoja iš globos namų išėjusių jaunuolių gležnumu, naivumu, išgrynina pinigus, sugundo prisipirkti nereikalingų daiktų. Pavyzdžiui, globotinis nusiperka brangų šaldytuvą ar televizorių, bet neturi jo kur pastatyti, neturi namų. Tada parduoda pusvelčiui brangų daiktą „sekliui“. O kai jau viską prarado, tada išdrįsta pasipasakoti ir globos namų darbuotojams.
Neretai atsiranda ir „tėveliai“, prisimenantys savo „meilę“, kai užuodžia įsikūrimo pinigus. Paglosto, priglaudžia, išvilioja pinigus ir vėl vaikas niekam nereikalingas.
Išdalijo į šeimynas
Kuršėnų vaikų namai jau išdalyti į šeimynas. Kiekviena šeimyna turi atskirą įėjimą, savo virtuves, buities kambarius, sanitarinius mazgus, miegamuosius. Viską, ko reikia namams. Tik į „direktyvą“ gali netilpti: šeimynos gyvena atskirose patalpose, bet po vienu stogu.
Užsimojus naikinti vaikų namus nutarta, kad šeimynų negali vienyti net bendras stogas. Gal Kuršėnuose išliks bendruomeniniai namai? Jie suremontuoti, kai kur dar kvepia dažais ir naujais baldais.
Didžioji renovacija prasidėjo dar be Europos Sąjungos milijonų.
Namų vadovas F. Rudzinskas mena, kad pirmoji investicija buvo Daugėlių statybinių medžiagų gamybinio susivienijimo direktoriaus Juozo Skarbaliaus (1930-1991) iniciatyva. Jis pasistengė, kad iki Vaikų namų būtų atvestos dujos. Tada atsirado centrinis šildymas. Jau nebe du kartus per savaitę, o kiek tik nori – šiltas vanduo.
Vėliau buvo lietuviški projektai, iš kurių taip pat paremontuota dalis patalpų. Atsiradus galimybei pretenduoti į Europos Sąjungos fondų lėšas, direktorius su darbuotojais sėdo ir patys, nesamdydami brangių konsultantų, parašė projektus. Į Kuršėnų vaikų namus investuotas ne vienas milijonas litų.
Namai, o ne įstaiga
Ant Kuršėnų vaikų namų pastato nerasite jokio užrašo, kokia čia įstaiga. Ant jokio kabineto durų nerasite užrašų: „Administracija“ ar „Direktorius“.
„Mūsų vaikai gyvena ne įstaigoje, o namuose“, – tvirtai sako F. Rudzinskas.
Nusistovėjusi tvarka, kad čia gyvenantys vaikai ir jaunuoliai savo simpatijai ar draugui nurodo tik adresą, kuriuo siųsti laišką be jokių nuorodų į įstaigos pavadinimą.
F. Rudzinskas vardija, kad iš pradžių tokios įstaigos vadinosi vaikų namais. Vėliau pridėtas žodis „globos“. Galiausiai, atsirado dar vienas atskirtį gilinantis žodis „socialiniai“.
„Manote, lengva vaikui pasakyti, kad jis gyvena Socialiniuose vaikų globos namuose, kai kiti vaikai tiesiog turi namus?“ – retoriškai klausia F. Rudzinskas.
Kuršėnų vaikų namai turi visus tikrų namų požymius.
Retai kurio vaiko ar darbuotojo kišenėje nerasi duonos kriaukšlės – kaip praeisi pro savo auginamus žirgus? Žirgai čia ne šiaip sau ūkis, tai – terapija, jodinėjimo sportas.
Pasižiūrėti į žirgo akis, paglostyti jo pliušinio švelnumo nosį ateina ne tik vaikai, bet ir suaugusieji iš miesto. Netrukus čia apsigyvens alpakos.
Kaip pereisi kiemą nepaglostęs šuniuko, kurį čia gyvenantys vaikai būtinai norėjo turėti. Juk čia namai, kuriuose turi būti visi jų atributai ir tikrų namų jaukumas. O koks jaukumas namuose, kur didelis kiemas ir be šuniuko?
Kaip kitaip, jei ne namais gali pavadinti vaikų prižiūrimą sodą, savo šiltnamius, serbentų eiles, kur reikia ir ravėti, ir veją pagrėbti, ir kiemą pašluoti?
Namuose turi virtuvę ir čia gali kepti pyragus, o suvalgius pyragą indus reikia pačiam suplauti. Namuose turi savo skalbimo mašiną ir patys moka išsiskalbti. Patys renkasi, kokius drabužius parduotuvėje pirkti. Namuose yra, kas sudraudžia, kad rūkyti ar gerti alkoholio – pražūtinga.
Namuose pasirūpinta, kad vaikai lankytų Kuršėnų Meno ar Sporto mokyklą, kad lavintų savo gabumus.
Net tada, kai prieš trisdešimt ar penkiasdešimt metų čia gyvenę vaikai viso to neturėjo, jie vis tiek Kuršėnų vaikų namus laiko namais – kiekvieną vasarą čia apsilanko jau žilstelėję žmonės su savo vaikais ir anūkais. Jie atvažiuoja aplankyti savo vaikystės namų.
Priglausti ne tik vaiką
Namų vadovas F. Rudzinskas viliasi, kad valdžiai užteks išminties ir orumo nepaleisti privatizacijos vėjais puikių Kuršėnų vaikų namų pastatų, žemės.
F. Rudzinskas turi idėjų plėsti pagalbą vaikams ir jų šeimoms. Pavyzdžiui, čia galima būtų organizuoti Vaikų dienos centrą. Patalpų tam užtektų. Po pamokų vaikai jame galėtų leisti laiką: pavalgyti, paruošti pamokas, pajodinėti, o vakare grįžti į namus.
„Matau tris svarbias problemas, dėl kurių reikėtų steigti Dienos centrą – pavalgymo, užimtumo ir orumo. Mažai kas kalba, kaip vaikai išgyvena dėl to, kad nuo jų rūbų sklinda pragertų ir nešvarių namų kvapas. Tie vaikai metų metais nelanko mokyklos. Tą grandinę mes nutrauktume Dienos centre. Vaikas pamatytų, kad galima gyventi kitaip ir nebūti visiškai atplėštam nuo šeimos“, – svarstė F. Rudzinskas.
Vadovas mato perspektyvą ir savaitiniams centrams. Vaikas darbo dienomis gyvena vaikų namuose, su jo šeima dirba vietos socialiniai darbuotojai. Penktadieniais tėvams būtų privalu atvažiuoti pasiimti vaiką ir galbūt ne iš karto važiuoti į namus, o būti pavėžėtiems iki koncertų salės pasiklausyti muzikos.
„Dabar tėvams jokių pareigų nebėra, atidavė vaiką į globos namus ir baigta, o įsteigus tokį centrą, savaitgalį vaikai praleistų su tėvais, nenutrūktų ir taip trapūs ryšiai. Mačiau tokį modelį Švedijoje, manau, jis tiktų ir mums“, – sako F. Rudzinskas.
Tai, kad reikia glausti ne tik vaikus, bet ir tėvus, F. Rudzinskas įsitikino pabandęs eksperimentą: dvi šeimos, kurioms padėjo Kuršėnų vaikų namuose, jau keliasi iš gilios tamsos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
IDĖJOS: Ilgametis Kuršėnų vaikų namų direktorius Feliksas Rudzinskas įsitikinęs, kad globoti reikia ir šeimas.
ŽIRGAI: Kuršėnų vaikų namų žirgai ir vaikams, ir suaugusiems suteikia daug džiaugsmo.
TVARKA: Vaikai patys turi tvarkyti savo namus ir aplinką.
PASTATAS: Kuršėnų vaikų namų pastatas statytas tarpukariu.
GLOBA: Vaikai labai norėjo šuniuko.
VENTA: Pro vaikų namus teka Venta.
VIRTUVĖ: Nauja vienos iš šeimynų virtuvė.
PALIKIMAS: Ši skulptūra – palikimas iš senųjų vaikų namų. Spėjama, kad ji galėjo būti sukurta apie 1950-uosius metus.
KAMBARYS: Naujai suremontuotas šeimynos kambarys.
ŪKIS: Šeimynos šiltnamiai.
