
Naujausios
Gaminti prieskonius iš žolelių paskatino dovana
Janinos Šimkienės namuose pasklinda malonus žolelių ir džiovintų daržovių kvapas. Moteris tarsi dailininkas dažus spalvų paletėje jas maišo, improvizuoja, ruošdama prieskonius, tinkančius mėsai, žuviai, varškei, grybams ar kitiems produktams bei iš jų gaminamiems patiekalams pagardinti. Nuo netikėtos dovanos – prieskonių mišinio – šiuo pomėgiu užsidegusi joniškietė panaudoja ir tokius augalus, kaip diemedis arba rūta, kurie atrodo tik darželių puošmena.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Susmulkina kavamale
Janina Šimkienė ant stalo paskleidžia gausybę maišelių, kuriuose supakuotos natūralios maltos žolelės be papildomų priedų. Kai kuriuose mišiniuose pridėta džiovintų ir maltų daržovių: morkų, svogūnų, česnakų, porų ar paprikų.
„Turiu žolelių žvėrienai, kitokiai mėsai, žuviai, grybams, silkei, varškei, sūriui, kiaušiniams, bulvėms...“ – paklausta apie prekių įvairovę vardijo moteris. Nėra jokios apgaulės. Kiekvienas žolelių mišinys turi tam tikrą derinį, savo slaptąjį ingredientą arba tikslų skirtingų sudedamųjų dalių santykį. Tad šeimininkė, maišydama prieskonius, neapsieina be specialių svarstyklių. Sumaišytos žolelės ir daržovės pakuojamos, klijuojamos etiketės.
„Džiovintas žoleles ir daržoves susmulkinu kavamale. Tai nėra greitas darbas. Jei reikia pasiruošti mugei, per dieną negaliu pagaminti daugiau kaip vieno kilogramo įvairių mišinių“, – „Šiaulių kraštui“ sakė J. Šimkienė.
Kalendromis susidomėjo pelės
Žolelių – raudonėlių, kmynų, kalendrų, krapų, mairūnų, bazilikū ir kitų rūšių – moteris užsiaugina savo sodyboje. Taip pat ir daržovių. Tik tų sudedamųjų dalių, kurios Lietuvos daržuose neauga, perka. Sutarkuotas morkas, pjaustytus svogūnus, porus bei kitas daržoves ji džiovina elektrinėje džiovyklėje, o žoleles – pertvarkytoje ir specialiai pritaikytoje tėvo pirtyje. Augalai po skardiniu, vasarą greitai įkaistančiu stogu išdžiūsta per porą dienų, kartkartėmis jas pavartant. Tik kartais šeimininkei pokštų prikrečia nelauktos viešnios.
„Padžioviau šluotomis surištas kalendras ir palikau. Ateinu po kelių dienų – ištąsyta ir sėklų nebėra. Pasirodo, į svečius buvo užsukusios pelės. Nors iš pradžių vos galėjau tuo patikėti, nes šis augalas turi aštrų specifinį skonį. Tačiau ir gyvūnai, matyt, savo racioną nori pagardinti“, – juokiasi prieskonių gaminimu pastaruosius dvejus metus besidominti ir tuo užsiimanti moteris.
Pirmasis mišinys – šašlykams
Joniškietė sako turinti nuolatinių degustatorių komandą. Pirmiausia naujus mišinius išbando sūnus Dinas. Jis mamai ir etiketes maišeliams atspausdina, ir kitaip prisideda artimi bičiuliai bei kaimynai. Jeigu sako, kad tinka, moteris gamina toliau.
Receptų anksčiau ji ieškodavo įvairiuose leidiniuose, knygose, internete. Susižavėjo Provanso žolelių mišiniais. Tačiau po truputį ėmė kurti ir savus derinius arba įmaišyti papildomų ingredientų.
„Vienas pirmųjų buvo mano žolelių mišinys šašlykams, kurį sudaro raudonėlis, juozažolė, mairūnas, bazilikas, šalavijas, dašis, kalendra“, – pasakoja Janina Šimkienė.
Bulves ji gardina svogūnų, ciberžolių, įvairių pipirų, krapų, česnakų, garstyčių grūdelių ir dašių mišiniu. Krapų deda ne jų lapelius, kaip įprasta, bet maltų sėklų, kurių aromatas gerokai stipresnis.
Salotoms, mišrainėms tinkamas baziliko, mairūno, morkos, raudonėlio, saldžiosios paprikos, muskato riešuto ir porų derinys. Galima įdėti ir juodgrūdės sėklų.
Vieni mėgstamiausių tarp pirkėjų – indiški mėsos prieskoniai: kalendra, kmynai, kardamonas, laurų lapai, cinamonas, juodieji pipirai, muskatas ir gvazdikėliai.
Joniškietė pataria aštrių prieskonių, pavyzdžiui, kardamono, dėti į kavą, labai pagerina skonį. Puodeliui užtenka prieskonio ant peilio galo.
Į prieskonius – ir diemedžio lapelių
Pasiskaičiusi literatūroje, kad diemedžio lapų arbata tinka nervinei sistemai reguliuoti, sugalvojo jų dėti ir į prieskonių mišinius. Tik buvo vargo, kol per draugus surado, kas šį krūmą augina. Augintojai nulaužė keletą šakelių, vandenyje jie išleido šakneles ir moteris pasodinusi jau tikisi šiemet vertingą augalą turėti savo sode.
„Malti diemedžio lapai kvepia citrina“, – pažymi Janina Šimkienė. Ji nustebina, kartais į prieskonius įberianti maltų rūtų.
Žolelės joniškietės aplinkoje įprastos nuo vaikystės. Ją auginusios pamotėlės – taip ji vadina šviesuas atminimo moterį – namuose vanduo nebūdavo geriamas, tik arbata, kurios užplikytas puodas nuolat stovėdavo ant stalo.
Darže augdavo mėtos, metyliai, ramunėlės, kartu eidavo rinkti čiobrelių, rugiagėlių, skinti liepžiedžių. Tad ir vėliau gyvenime buvo natūralu vaistažolių pasisėti savo darže.
Dabar Janinos Šimkienės sodyboje vaistažolių ir prieskoninių žolelių sklypelių turbūt kelias dešimtis galima būtų suskaičiuoti.
O štai prieskonių mišinius gaminti pastūmėjo paprasta dovana. Pažįstama prieš trejus ketverius metus iš Panevėžyje vykusios mugės parvežė lauktuvių prieskoninių žolelių mišinio. Pažiūrėjusi, paskaičiusi sudėtį moteris suprato, kad ir pati galėtų bei norėtų išbandyti jų gamybą.
Autorės nuotr.
ŽOLININKĖ: Janina Šimkienė savo darže užsiaugina ir kalendrų.
SĖKLOS: Į prieskonių mišinius joniškietė deda ne krapų lapelius, kaip įprasta, bet maltų sėklų, kurių aromatas gerokai stipresnis.
PRIESKONIAI: Joniškietė turi žolelių mišinių specialiai žvėrienai, kitokiai mėsai, žuviai, grybams, silkei, varškei, sūriui, bulvėms ir kitiems produktams bei jų gaminiams.