
Naujausios
Autoriai stumiami iš Saulės laikrodžio aikštės
Šiauliuose ketinama rekonstruoti Saulės laikrodžio aikštę. Jos autoriai – žinomi architektai, gavę už šį projektą aukso medalį, miesto Savivaldybėje nelaikomi autoriais. Esą „jie yra de facto autoriai, bet de jure – ne“. Tokios vingrybės sukamos prieš viešųjų pirkimų konkursą, kuriame pirks kapitalinio remonto projektą. „Ką reiškia neįteisinta autorystė? Pagal tokią logiką ir Laurynas Stuoka-Gucevičius ne Vilniaus katedros autorius“, – stebisi vienas Saulės laikrodžio aikštės autorių profesorius Algis Vyšniūnas.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Sužinojo iš žiniasklaidos
Su šiauliečiais architektais Algimantu Černiausku bei Remigijumi Jurėla susitikome prie Saulės laikrodžio aikštės vartų. Trečiasis aikštės autorius architektas-urbanistas profesorius Algis Vyšniūnas dabar gyvena Vilniuje. Šiauliuose dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Šiaulių skyriuje ir kūrė šią aikštę 1981–1986 metais. Su juo kalbėjomės telefonu.
A. Černiauskas ir R. Jurėla apie planuojamą kapitalinį aikštės remontą pirmiausia sužinojo ne iš remonto iniciatorių – miesto Savivaldybės, o iš žiniasklaidos. Tai autorius nustebino.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza Herrera prieš kurį laiką žiniasklaidoje paviešino ir remontui numatytą sumą, ir tai, kad bus skelbiamas remonto projekto konkursas, „bus ištaisytas padarytas brokas“, „įgyvendins pirminę projekto idėją“.
Kodėl nesikreipta į aikštės autorius, nes jų kūrinys bus remontuojamas?
„Mums paaiškino, kad mes neįteisinti kaip autoriai, todėl turime dalyvauti konkurse. Tikrai nesidraskysime dėl užsakymo, bet pagarbos ženklas – atsiklausti mūsų nuomonės“, – sako architektai, prieš 30 metų sukūrę išskirtinį miesto objektą.
Jų paprašyta tik padėti parengti konkurso sąlygas.
A. Černiauskas teigė, kad Savivaldybė tik Stanislovo Kuzmos „Šaulio“ skulptūrą įtraukė į Kultūros vertybių registrą, o aikštę ignoravo.
Aikštę buvo rengiamasi remontuoti apie 2008–2009 metus. Tada taip pat buvo skelbiamas konkursas projektui. A. Černiauskas dalyvavo konkurse, tačiau nelaimėjo, nes panevėžiečiai architektai pasiūlė mažesnę kainą.
„Kai kolegos laimėjo konkursą, pradėjo siautėti: suprojektavo kioskus, automobilių aikštelę, turgelį gėlėms“, – prisiminė A. Černiauskas.
Tokia svetimkūnių invazija, autorių nuomone, būtų sudarkiusi architektūros kūrinį. Tačiau tąkart prasidėjo ekonominė krizė, ir aikštė nebuvo remontuota. Panevėžiečių projektas atgulė į stalčių ir nebeatgimė.
Reabilitacija – lentelė
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja architektė Giedrė Mendoza Herrera patvirtino, kad Saulės laikrodžio aikštė nėra įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
„O kai objektas nėra įtrauktas į šį registrą, autorystė nėra įteisinta mūsų teisinėje bazėje. Jie yra de facto autoriai, bet de jure – ne“, – komentavo ji. Todėl, pasak G. Mendozos Herreros, Savivaldybė negalinti tiesiogiai kreiptis į autorius dėl to, kad jie parengtų kapitalinio remonto projektą, o privalo skelbti konkursą.
Ji žadėjo, kad kapitalinio remonto metu autoriai bus pagerbti – atsiras lentelė, kur bus įvardinti aikštės autoriai, „įvardinti slypintys semantiniai klodai“.
„Tam tikra autorių reabilitacija yra numatyta, o autoriai gali dalyvauti viešajame pirkime. Matote, čia yra Europos Sąjungos lėšos, o joms nustatyta pirkimų tvarka“, – teigė pavaduotoja.
G. Mendoza Herrera įvardijo, kad kapitaliniam aikštės remontui yra numatyta pusė milijono eurų pagal priemonę „Miestų kompleksinė plėtra“ (URBAN), iš šios sumos bus skiriama ir kapitalinio remonto projektui apmokėti.
Autorius yra autorius
„Ką reiškia „neįteisinta autorystė“? Pagal tokią logiką ir Laurynas Stuoka-Gucevičius ne Vilniaus katedros autorius?! – stebėjosi vienas Saulės laikrodžio aikštės autorių profesorius A. Vyšniūnas. – Kai pastatėme, autoriai buvo aiškūs, aukso medaliu apdovanoti, o dabar kažkokie klerkai pradeda improvizuoti!“
Teisiškai autorystė atsiranda nuo tos akimirkos, kai kūrinys yra sukuriamas.
Profesorius įsitikinęs, kad viešųjų pirkimų konkurso sąlygos techniniam kapitalinio remonto projektui parengti privalo būti pagal autorių architektūrinę idėją, o ne valdininkų norus. Techninis projektas, pasak profesoriaus, neturi būti meninės idėjos projektas.
„To reikia todėl, kad nepradėtų kažkas improvizuoti. O jeigu nori daryti techninius brėžinius – tegul daro. Bet kad nebūtų, kaip praeitą sykį, kai norėjo paremontuoti aikštę su kažkokiais kioskais. Čia tas pats, kaip nueiti į paveikslų galeriją ir paremontuoti Rafaelio piešinius...“ – stebėjosi A. Vyšniūnas.
Tėvai nedalyvaus
„Šiaulių krašto“ skaitytojai jau anksčiau redakcijai pranešė matę, kad aikštę ir jos fragmentus fotografavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos G. Mendozos Herreros tėvai, taip pat žinomi šiauliečiai architektai Rūta ir Rimantas Stuopeliai.
„Ne, jie nedalyvaus, – sakė G. Mendoza Herrera. – Aš iš tikrųjų jų prašiau, kad jie įvertintų fizinę būklę. Aš kalbėjau ir su Algiu Vyšniūnu, ir su Algimantu Černiausku, tai irgi nieko nereiškia, kad jie turės dalyvauti ar nedalyvauti konkurse. Tarimasis yra sveika, o ne kažkoks vienašališkas sprendimas. Pas mus nedaug profesionalų. Nereikėtų gąsdinti visuomenės, kad dabar ims ir projektuos tas, kas teikė rekomendacijas, ką ir kaip daryti.“
Ji pabrėžė, kad būtent jos mama R. Stuopelienė sustabdė projekto, kuris būtų pakeitęs aikštės veidą, įgyvendinimą beveik prieš dešimt metų.
„Praktiškai“ niekas nesikeičia
G. Mendoza Herrera tikino, kad „nebus rizikuojama ir perkama pigiausia kaina“. Esą bus „taisoma“ jau parengta pirminė projektavimo užduotis. „Pasitaisę kalbėsimės su autoriais, kad jie pateiktų savo pastabas.
Kapitalinio remonto projektas laimėtojas bus pristatomas visuomenei ir Architektų sąjungai. Tikrai tai neturėtų sukelti pasipiktinimo, kad čia kažkas darko meno kūrinį“, – komentavo Administracijos direktoriaus pavaduotoja.
„Yra numatytas kapitalinis remontas – tai reiškia, kad tai, kas buvo padaryta, jokie parametrai, praktiškai, – niekas nesikeičia. Bus tik atstatomi kai kurie elementai, kurie nebuvo įvykdyti pagal realų projektą“, – teigė pavaduotoja G. Mendoza Herrera.
Kapitalinio remonto metu bus pagaminti ir įkomponuoti skaičiai prie įėjimo iš S. Šalkauskio gatvės į aikštę ir šventykloje prie šaltinėlio, kurie buvo numatyti pirminiame projekte, bet nepadaryti statant aikštę.
Iki Šiaulių 780 metų jubiliejaus esą bus suspėta tik surengti techninio projekto rengimo konkursą, o aikštės remontas galbūt prasidės tik po jubiliejinių „Šiaulių dienų“ šį rugsėjį.
Istorija sukasi ratu
Visi trys autoriai už Saulės laikrodžio aikštės sukūrimą negavo nė cento, tačiau pirmieji iš architektų (pokario laikotarpiu) gavo TSRS Menų akademijos aukso medalį.
Simboliška, kad Saulės laikrodžio aikštės kūrimas 1981–1986 metais irgi vadinosi kapitaliniu remontu. Tuo metu čia buvo automobilių techninių apžiūrų aikštelė ir neva ji turėjo būti remontuojama. Iš tikrųjų miestas norėjo įamžinti 750 metų jubiliejų.
Naujus objektus projektuoti ir statyti galėjo tik vadinamasis „Miestprojektas“ (Miestų statybos projektavimo institutas), o kapitalinius remontus, kapitalinę statybą atlikdavo tuometinis „Komprojektas“. Visi trys autoriai tada dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Šiaulių skyriuje. A. Černiauskas buvo grupės vadovas.
Pagal tada galiojusias taisykles aikštės projektavimą buvo nutarta atiduoti „Komprojekto“ architektams, tačiau A. Černiauskas nustebino pažadėjęs, kad jų architektų komanda padarys projektą už dyką. Buvo sukirsta rankomis: pinigus už aikštę pervedė „Komprojektui“, o realius darbus darė „Miestprojekto“ architektai.
Pinigų buvo nedaug, tačiau idėjų – pilnos galvos.
Architektai pasakojo, kad trinkelių pasirinkimas buvo „vienos iš vienų“, laikrodžio ratas apie koloną – iš granito atliekų, skulptūros kolona – betoniniai rentiniai.
Šviestuvų norėta akmeninių. Šviestuvų galvos – autoriniai architektų kūriniai, tačiau žalvariniai dirbiniai iš aikštės nuimti dėl saugumo.
Kiekviena aikštės detalė liudija apie išskirtinę architektūrinę mintį, simbolinę reikšmę, meninę, kultūrinę ir istorinę vertę.
Anuomet architektams teko įrodinėti, kodėl jie duobėje stato koloną, kodėl aikštėje nėra ideologinės minties, kodėl iš Ežero gatvės ne platus, o klasikinis antikinis įėjimas. Brėžnevizmo piko metu reikėjo apginti šventyklą, kuri yra tiksli Žukauskų mauzoliejaus šalia esančiose senosiose kapinėse kopija.
„Amfiteatras – demokratijos forma. Nemanau, kad atsitiktinai čia vyko pirmieji Sąjūdžio mitingai Šiauliuose. Aikštė jungia Šiaulių miesto praeitį – senąsias kapines, ežerą ir šiuolaikinį miestą. Tai yra miesto praeities ir dabarties, gamtos ir urbanistikos susikalbėjimas. Su ja negalima elgtis bet kaip. Todėl bendradarbiavimas, tarimasis su autoriais prieš ką nors darant neturi būti joks inkognito bent jau iš pagarbos kūriniui“, – įsitikinę autoriai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
AIKŠTĖ: Saulės laikrodžio aikštė Šiauliuose sukurta 750-osioms Saulės mūšio ir miesto metinėms.
PAGARBA: Saulės laikrodžio aikštės autoriai (iš kairės) Remigijus Jurėla ir Algimantas Černiauskas įsitikinę, kad tarimasis su kūrinio autoriais yra pagarbos ženklas ir garantija, kad nebus kišamasi į kūrinio meninę idėją.
ŠVIESTUVAI: Autoriai norėjo, kad šviestuvai būtų akmeniniai, bet teko gaminti betoninius. Žalvarinės šviestuvų kepurės, kurios yra nuimtos dėl vagysčių.
ATNAUJINIMAS: Autoriai sutinka, kad aikštę būtina atnaujinti nuvalant laiko ir žmonių paliktus ženklus.
AKMUO: Saulės laikrodžio aikštės autoriai mena, kad akmenines plokšteles laikrodžio „ciferblatui“ apibrėžti gavo vos ne iš atliekų.
DETALĖS: Kai kurios aikštės detalės nuluptos.
ŠVENTYKLA: Autoriams brėžnevizmo piko metu pavyko įrodyti, kad aikštėje reikia šventyklos. Ji atsirado. Autoriai buvo sumanę, kad reikia išnaudoti į aikštę buvusias atvestas dujas, norėta, kad čia degtų aukuras, tačiau politiniai funkcionieriai neleido. Tada autoriai rado išeitį – įrengė šaltinėlį.
POZICIJA: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza Herrera teigia, kad autorystė neįteisinta „teisinėje bazėje“.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
AUTORYSTĖ: Saulės laikrodžio aikštės autorius profesorius Algis Vyšniūnas stebėjosi, kad autoriai turi kažkaip įteisinti savo autorystę: „Pagal tokią logiką ir Laurynas Stuoka-Gucevičius ne Vilniaus katedros autorius?!“
Asmeninės nuotr.
ISTORIJA: Prieš 30 metų (iš kairės) architektas Algis Vyšniūnas, „Šaulio“ skulptūros autorius skulptorius Stanislovas Kuzma (1947–2012), architektai Algimantas Černiauskas ir Remigijus Jurėla prie simbolinės šventyklos.
STATYBOS: Saulės laikrodžio aikštė kurta 1981–1986 metais. Ruoštasi 750 metų miesto jubiliejui.
PASIKEITIMAS: Saulės laikrodžio aikštė buvo įrengta vietoj buvusios automobilių techninių apžiūrų aikštelės.