Šiauliuose išardytas postamentas su juoduoju obelisku

Nuo pu­sės met­ro aukš­čio po­sta­men­to bu­vo nuim­tos rau­do­no gra­ni­to plokš­tės ir su­dė­tos į pa­kraš­tį, o be­to­ni­nė po­sta­men­to da­lis išar­dy­ta ir ga­ba­lais iš­vež­ta iš te­ri­to­ri­jos.

Il­gą lai­ką daug dis­ku­si­jų ir gin­čų kė­lęs veiks­mas įvy­ko – obe­lis­ko ne­bė­ra, nors tam prie­ši­no­si ka­ro ve­te­ra­nų gru­pė, o į Sa­vi­val­dy­bę at­vy­kę Ru­si­jos am­ba­sa­dos at­sto­vai ban­dė ti­kin­ti, jog net mo­nu­men­to ne­ga­li­ma ju­din­ti, esą tai – kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bė.

Šio­je vie­to­je ga­li bū­ti pa­lai­do­ta pus­šim­tis Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ta­ry­bi­nės ar­mi­jos ka­rių. Iš jų du ne­ži­no­mi. Prie so­viet­me­čiu įreng­to mo­nu­men­to su obe­lis­ku anuo­met de­gė "am­ži­no­ji ug­nis".

Šios vie­tos tvar­ky­bos pro­jek­tą ren­gė Pri­si­kė­li­mo aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos au­to­rius ar­chi­tek­tas Vy­te­nis Ru­do­kas. Jis lai­kė­si po­zi­ci­jos, kad "ver­ty­bė yra tik žu­vu­sių­jų pa­lai­kai, bet ne mo­nu­men­tas", to­dėl "pa­lai­kus rei­kia iš­kel­ti į de­ra­mą jiems vie­tą, į Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ka­rių ka­pi­nes Gin­kū­nuo­se".

Bet tam ne­bu­vo po­li­ti­nės va­lios, to­dėl ras­tas komp­ro­mi­sas: po­sta­men­tas, ant ku­rio sto­vė­jo obe­lis­kas, bus pa­že­min­tas iki 10–15 cm aukš­čio. Bus už­dė­tas tas pa­ts rau­do­nas gra­ni­tas.

Ak­me­ni­nė plokš­tė, ant ku­rios de­da­mos žva­ku­tės, iš­liks. At­ra­mi­nė sie­nu­tė su pa­mink­li­niais var­di­niais įra­šais lie­ka, bet bus re­mon­tuo­ja­ma.

Pa­lei Ka­ted­ros tvo­rą esan­čios ke­tu­rios ste­los – ak­me­ni­nės juo­dos plokš­tės su ka­rių var­dais – bus pa­gul­dy­tos to­je pa­čio­je vie­to­je ant pa­svi­ru­sios at­ra­mi­nės sie­nu­tės.

Šis tvar­ky­bos pro­jek­tas, skir­tin­gai nei aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos, ku­riai skir­ti eu­ro­pi­nės pa­ra­mos pi­ni­gai, įgy­ven­di­ni­mas iš Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šų ir kai­nuos apie 152 tūks­tan­čius eu­rų.

Va­kar V. Ru­do­kas "Šiau­lių kraš­tui" sa­kė, dėl tech­no­lo­gi­nės per­trau­kos žie­mą, vi­sų dar­bų šie­met pa­da­ry­ti ne­ga­lės.

"Kol įša­lo nė­ra, pa­da­ry­ti pa­sluoks­niai – smė­lis, skal­da, bet trin­ke­lių dė­ti ne­lei­džia są­ly­gos. Trin­ke­lė­mis iš­klo­si­me vi­są bu­vu­sį rau­do­nos skal­dos plo­tą, bus ga­li­ma praei­ti, kaip ir anks­čiau, – sa­kė ar­chi­tek­tas. – Ši ašis mums la­bai svar­bi. O pa­lai­do­ji­mai yra la­bai ne vie­to­je ir jie tu­ri bū­ti iš­kel­ti, bet ne aš priim­siu spren­di­mus. Ka­dan­gi val­džia ne­tu­ri po­li­ti­nės va­lios, ten­ka priim­ti komp­ro­mi­si­nį va­rian­tą – praei­ti ga­lė­si­me, bet pa­lai­do­ji­mai iš­lie­ka".

Pak­laus­tas apie Pri­si­kė­li­mo aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos pa­bai­gą, ar­chi­tek­tas sa­kė, jog pla­nuo­ja­ma dar­bų pa­bai­ga – ki­tų me­tų ba­lan­džio 15 die­na.

Ko dar trūks­ta? Anot V. Ru­do­ko, įvai­rios "bi­žu­te­ri­jos": suo­liu­kų, ap­švie­ti­mo, tu­rėk­lų, nuo­ro­dų, ro­dyk­lių ir ki­tų ele­men­tų. Dar ne­baig­tas ir ek­ra­no sta­ti­nys: vi­du­je nė­ra tu­rėk­lų, rei­ka­lin­ga ap­skar­din­ti, dar nė­ra šio sta­ti­nio pro­gra­muo­ja­mo ap­švie­ti­mo. "Neins­ta­lia­vo­me grin­di­nio fon­ta­no, nes nė­ra pra­smės – žie­mą jis ne­veiks. Fon­ta­ne bus 22 van­dens čiurkš­lės iš grin­di­nio", – sa­kė ar­chi­tek­tas. Da­bar purkš­tu­kų vie­to­je sto­vi me­di­niai sky­dai.

Skve­re prie Sa­vi­val­dy­bės dar neį­reng­ta vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė, neišsp­ręs­tas klau­si­mas ir dėl pa­mink­lo, nors vy­ko ir kon­kur­sai, ir ge­riau­sių idė­jų rin­ki­mai.

"Čia tu­ri bū­ti stip­rus ver­ti­ka­lus ak­cen­tas, – sa­vo idė­ją dar kar­tą pa­kar­to­jo V. Ru­do­kas, ak­cen­ta­vęs, jog ga­lu­ti­nį spren­di­mą prii­ma mies­to val­džia.