Naujausios
Situacija primena Antrojo pasaulinio karo išvakares
Šiaulių universiteto Istorijos katedros profesorius Arūnas Gumuliauskas sako, kad „Islamo valstybės“ išpuoliai prieš Europą pasitarnauja Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Istorikui šiandienos situacija primena Antrojo pasaulinio karo išvakares, kai Vakarų demokratijoms teko derėtis su diktatoriais. Po teroro aktų Paryžiuje radikalėja ne tik pasisakymai prieš „Islamo valstybę“, bet ir prieš pabėgėlius.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Pabėgėlių klausimas aštrės
– Po rinkimų Lenkijoje prognozavote, kad pasikeitimai, kurie vyksta Europos Sąjungoje, turės atoveiksmį – euroskeptinės jėgos užims tvirtesnes pozicijas. Po Paryžiaus žudynių Europa radikalės?
– Jau dabar pasisakymai yra pakankamai radikalūs, juos girdime ir iš tų, kurie buvo nuosaikesni. Pasisakymai yra nukreipti ne tik prieš „Islamo valstybę“, bet ir prieš pabėgėlius.
Ir Lietuvos žiniasklaidoje pasirodo straipsnių apie baisias ligas, kurias atneš pabėgėliai. Dar prieš keletą savaičių nebuvo galima ir pagalvoti, kad tokių straipsnių gali atsirasti. Atvirkščiai, buvo kritikuojamas lenkų partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderis Jaroslavas Kačinskis, rinkimų kampanijos metu žaidęs pabėgėlių ligų korta.
Kai vengrai, vadovaujami V. Orbano, statė sieną, buvo pasmerkti, V. Orbanas vadintas įvairiais epitetais. Ką dabar matome? Visi stato sienas. Net prancūzai, ir jie atsitveria.
Visi įvykiai dar labiau pakreips britų nuomonę antieuropinės sąjungos link. Tokios nuotaikos sklinda Olandijoje. Nemanau, kad ir Vokietijoje išliks nuotaika, kurią propaguoja A. Merkel. Artėjančiuose rinkimuose, kur jie bebūtų, nuosaikios jėgos patirs didelių nuostolių.
Vakarų šalių vadovai kaltinami nesugebėję susitvarkyti su pabėgėlių srautu, nesugebėję atidaryti pabėgėlių stovyklų, nesugebėję pabėgėlių klausimu įvesti elementarios tvarkos, kuri būdinga Europai.
Kitas aspektas – negalėčiau tvirtinti, kad teroro aktai yra tiesiogiai susiję su pabėgėliais. Nustatyti išpuolyje dalyvavę Prancūzijos, Belgijos piliečiai. Tai yra liūdniausia. Pasitvirtina labai nemaloni abejonė: nepavyksta integracija į Vakarų Europos visuomenes, radikalusis islamas jiems yra žymiai artimesnis nei Europos vertybės.
– Lenkai iš karto pasakė nebepriimsią pabėgėlių, latviai – kad nebedidins kvotos. Pabėgėlių klausimas taps dar aštresnis?
– Mūsų politikai dažnai kalba: mes juos lengvai integruosime, nekils jokių problemų. Man atrodo, laukia labai sunkus darbas, nuolat lydimas skepticizmo. Dažnai skepticizmas peraugs į atvirą priešiškumą. Dabar spręsti Europos šalių vadovybėms pabėgėlių klausimą tampa kelis kartus sunkiau.
Lenkai pasakė, kad užsidaro. O Vidurio Rytų Europos šalys, tai yra, Vengrija, Čekija, Slovakija, Lenkija, kalba unisonu. Visi jie už tai, kad nepriimtų pabėgėlių. Tas aidas persirita toliau, į Kroatiją, Slovėniją.
V. Putinas – žingsniu priekyje
– Kaip šia situacija pasinaudos Rusija?
– „Islamo valstybės“ išpuoliai prieš Europą pasitarnauja V. Putinui. Jis jau į Siriją įžengęs, turi ten sausumos kariuomenės bazes, vykdo skrydžius galbūt ne ten, kur norėtųsi – gelbėja B. al Asado režimą. Bet šiandien jis jau kviečiamas į G-20 susitikimą, tam tikrus palankius ženklus rodo B. Obama.
V. Putinas turi tvirtą kozirį, manau, prašys nuolaidų Rusijai: gal panaikinti embargą, gal nesikišti į Ukrainą.
Labiausiai bijau, kad dėl Prancūzijos įvykių Ukraina gali likti nuošalyje – turint galvoje, kad aktyvėja susirėmimai tarp separatistų ir Ukrainos nacionalinės kariuomenės.
Vyksta didžiulis žaidimas. Man, kaip istorikui, visa tai primena Antrojo pasaulinio karo išvakares, kai Vakarų demokratijoms tenka derėtis su diktatoriais – kas įvyko 1938 metais Miunchene, kai Didžioji Britanija, Prancūzija pasirašė Miuncheno paktą su Hitleriu. Šiandiena man primena situaciją, kai, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, prisidėdama prie antihitlerinės koalicijos, pamiršo Baltijos šalių okupaciją, ir veikė išvien su stalininiu režimu per visą Antrąjį pasaulinį karą.
Negalima visko vertinti vienareikšmiškai, bet kol kas manau, kad V. Putinas laimi prieš Vakarus, Vakarai vienu ėjimu atsilieka. Vakarų užsienio politika nėra pakankamai koordinuojama ir neturi tokio tvirto stuburo, kokio norėtųsi.
Dabartinė situacija rodo Amerikos administracijos silpnumą užsienio politikoje, B. Obama labai kritikuojamas JAV, jo reitingai yra ypač žemi. Amerikiečiai yra nepatenkinti, kad praranda pasaulio lyderio pozicijas.
– Po kiekvieno teroro išpuolio kalbama apie civilizacijų, religijų karą. Kiek šios sąvokos galioja šiandienos situacijoje?
– Civilizacijos labai sunkiai susigyvena. Jeigu ieškoma tarpusavio kompromiso, jis visada randamas, bet to kompromiso privalo ieškoti ne radikalai, o nuosaikieji. Radikalų kompromisų paieškos baigiasi dar stambesniais konfliktais, didele žala vienai ar kitai civilizacijai.
Šiuo atveju mes kalbame ne apie islamą, o apie radikalųjį islamą. Radikalusis islamas daro ne Kryžiaus, o Alacho žygį į Europą.
Nuo to nukenčia visi musulmonai. Ir tie, kurie nori čia gyventi, ir jau gyvena daugelį metų, prisideda prie Europos gerovės, įvairovės kūrimo. Žmonės yra įvairūs, tas pats islamas propaguoja humanizmą, bet, deja, sprendžiame iš radikalių islamo fundamentalistų veiksmų. Lygybės ženklą dėčiau tarp radikalaus islamo arba islamo fundamentalistų ir terorizmo.
Murkti nebeužtenka
– Prancūzija per nepilnus metus patyrė du kruvinus smūgius. Kaip jie pakeis šalį?
– Tai yra prezidento F. Holando politinės karjeros pabaiga. Jis kalba tą patį, ką kalbėjo po išpuolio prieš „Charlie Hebdo“. Oficiali Prancūzijos valdžia neįvykdė pažadų, duotų po redakcijos užpuolimo. Skirtumas – kad dabar prancūzai bombarduoja „Islamo valstybę“.
Šiandien pasigirsta balsų, kad, pavyzdžiui, N. Sarkozy šito būtų neleidęs ir savo radikaliais veiksmais galbūt būtų pakeitęs situaciją.
Islamo fundamentalistai – teroristai – naudojasi ES deklaruojamu laisvu judėjimu, piliečių teisėmis taktiniams tikslams. Tai, ką mes vadiname mūsų stiprybe, staiga virsta mūsų silpnybe kovoje su teroristais.
– Kokie kiti galimi žingsniai –- NATO sausumos pajėgos Sirijoje?
– Reikės tartis su rusais ir nieko nepadarysi. Dabar visiems, ir tiems riebiems Vakarų Europos katinams, tapo aišku, kad gulėti ir murkti prieš saulę nebeužtenka. Reikia imtis žingsnių. Visi stengiasi ginklą panaudoti pačiu paskutiniu atveju. Tas atvejis atėjo.
Jei nieko konkretaus nebus imtasi, „Islamo valstybė“ padarys trečią ar ketvirtą aktą.
– Kokioms šalims kyla didžiausias pavojus?
– Teroro aktams Vilnius ar Ryga – per maži miestai. Jiems reikalinga reklama, atgarsis. Už tai, kad priėmė daug imigrantų, pabėgėlių gali kentėti kai kurios Skandinavijos ir, žinoma, Vakarų Europos šalys. Duok Dieve, kad teroro aktų nebūtų, bet Vokietija, Prancūzija, Švedija turėtų sustiprinti vidaus režimą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NUOMONĖ: Profesorius Arūnas Gumuliauskas sako, jog liūdniausia, kad išpuolyje dalyvavo Prancūzijos, Belgijos piliečiai: radikalusis islamas jiems yra artimesnis nei Europos vertybės.
GALIMYBĖ: „Vladimiras Putinas turi tvirtą kozirį, manau, prašys nuolaidų Rusijai: gal panaikinti embargą, gal nesikišti į Ukrainą“, – apie galimus Rusijos žingsnius šiandienos situacijoje svarsto profesorius Arūnas Gumuliauskas.
