Naujausios
Vaikai grįžta namo
Valpainių kaimas (Kelmės r.) tampa Zakarų giminės kaimu. Jaunoji karta gimtajame kaime perka senas sodybas ir kuriasi šalia savo tėvų ir prosenelių. Jaunos šeimos palieka butus miestuose ir sugrįžta į slėnį, kuriame stato savo namus. Vieniems tai – žemaitiškas sėslumas, kitiems – kaimo žavesys.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Valpainiuose gimiau, valpainiškiu ir būsiu
Rytas Valpainiuose. Kiek atokiau nuo gyvenvietės centro senoje, septynerius metus be šeimininko stovėjusioje sodyboje darbuojasi keli jauni vyrai.
Sodybos šeimininkas 22 metų Vitalijus Zakaras nulipa nuo stogo. Sodybai tvarkyti išnaudoja laisvadienį. Vaikinas kviečia į kuklią pastogę. Vienas didžiulis kambarys, be jokių pertvarų. Čia ir virtuvė, ir miegamasis, ir svetainė. Prieš daugelį metų šioje medinėje troboje gyveno Valpainių parko įkūrėjo ir puoselėtojo Petro Venckaus šeima. Dabar iškiliam kraštiečiui parke pastatytas paminklas.
Vitalijus su savo drauge už šešis tūkstančius eurų nupirko seną Venckų sodybą. Pasiskaičiavo, jog ją prikelti naujam gyvenimui kainuos pigiau negu projektuoti ir statyti naują namą. Čia jau yra elektra, sodas, nebloga daržinė, pora hektarų žemės.
„Valpainiuose gimiau, valpainiškiu ir būsiu, – savo pasirinkimą paaiškina Vitalijus, dirbantis vienoje Klaipėdos bendrovėje. – Kaime užaugau. Neįsivaizduoju savo gyvenimo kitur. Mieste man net oro trūksta. Reikia fizinio darbo, veiklos. Valpainiuose gyvena daug tokių patriotų. Buvome subūrę krepšinio komandą. Vaikinai grįždavo žaisti iš Kauno ir kitų didmiesčių.“
Vitalijus trokšta kuo greičiau sukurti savą sodybą. Gyvenamąjį namą praplatins. Svajoja turėti patogų vieno aukšto 3 – 4 kambarių būstą. Nesibaimina, kad sodyba apleista. Kai Valpainiuose kūrėsi jo tėvai, nupirko dar prastesnę ir labiau apleistą sodybą, po truputį ją lipdė ir tobulino. Dabar – tai erdvūs, jaukūs namai, į kuriuos ir suaugusius vaikus traukia grįžti.
„Mano tėvelio fantazija – laki. Tikiuosi, kad pasidalys kūrybinėmis mintimis, tvarkant sodybą,“ – šypsosi Vitalijus.
Laura – taip pat vietinė. Kai susitvarkys sodybą, pora atšoks vestuves.
Darbovietė – Klaipėdoje, miegas – miškuose
Vos savo gyvenimo dvidešimtmetį perkopęs vaikinas mąsto brandžiai ir praktiškai. Sako, jog Valpainiuose, tarp savų, gyventi saugu ir gera. Pirmąjį darbą gavo pas krikštatėvį, valpainiškį verslininką Romą Docių. Čia įgijo operatoriaus kvalifikaciją, išmoko dirbti medienos smulkintuvu. Vėliau galėjo įsidarbinti didelėje biokurą gaminančioje firmoje Klaipėdoje.
Vitalijus dirba kartu su vyresniuoju savo broliu Mantu. Darbas nėra lengvas. Išvažiuoja savaitei. Medieną smulkina įvairiose Lietuvos vietose. Ir miega, ir valgo mašinoje. Tačiau uždarbis – orus. Komandoje visi jauni. Nebijo sunkumų.
Vitalijus viliasi, jog pavyks ūkininkauti, nes jau yra nusipirkęs keletą hektarų žemės, arba sukurti savą verslą.
Į kaimą parvedė miestietę žmoną
Vitalijaus brolis Mantas bandė gyventi mieste. Jo žmona Sandra gimė ir augo Šiauliuose. Vėliau paveldėjo močiutės butą. Jauna šeima turėjo kur gyventi.
Sandra baigė estrados meno specialybę Šiaulių universitete. Mieste turėjo savo grupę, koncertuodavo, organizuodavo renginius. Dabar ji su sūneliu gyvena Valpainiuose, pas vyro tėvus Dalią ir Arūną Zakarus.
„Nepadariau iš Manto miestiečio. Jo neįmanoma uždaryti. Jam reikia erdvės, miškų, laukų. Vadinu jį laukinuku, – švelniai apie vyrą kalba jauna moteris. – Pamenu dar draugavome, vaikščiojome po gražias Valpainių apylinkes. Mantas parodė į išvaizdų slėnį ir pasakė: „Čia bus mano namai.“ Vėliau pavyko nupirkti šitą žemės sklypą. Čia iš tiesų bus Manto ir jo vaikų namai.
Man gal ir daugiau perspektyvų buvo mieste. Bet Mantas ten jautėsi tarsi ne savo vietoje. O aš lanksti. Prisitaikiau. Galiu apsieiti ir be miesto.“
Valpainiai – Sandros tėtės gimtinė. Kaimo žmonės jai atrodo tokie savi – tarsi sesės ir broliai. Kaime lengviau išgyventi.
Jaunos moters širdis linksta būti mokytoja. Baigė dar ir pedagogikos studijas. Galbūt paauginus vaikus pavyks kur nors netoliese gauti darbo.
Kartais jauna šeima nusprendžia keletą dienų pabūti savo bute Šiauliuose. Greitai pavargsta. Pasijaučia kaip dėžutėje.
Kol jauna šeima turės savo namus, dar teks gerokai pavargti. Tačiau pradžia jau yra – į sklypą atvesta elektra, rengiamas namo projektas, vizijose – tvenkinys.
Jaunystė su branda – puikiai dera
Iš miego pabunda jaunųjų Zakarų sūnelis. Užsuka jo prosenelis Dalios Zakarienės tėvas Antanas Šeštokas. Vaikai jo paprašė išrūkyti mėsą. Niekas nemoka taip skaniai išrūkyti lašinukų kaip senelis. Kiemo gale pakvimpa dūmais.
Iš mokyklos grįžta jauniausioji Zakarų dukra Aušrinė. Rengiasi šokių kostiumu. Mama netrukus ją veš į repeticijas.
Abi Dalios ir Arūno dukros – šokėjėlės. Vyresnioji Erika Kaune dirba šokių mokytoja, turi savą įmonę.
„Visi čia mes arti vienas kito, – aprodydama savo valdas pasakoja keturių vaikų mama, Valpainių bendruomenės pirmininkė Dalia Zakarienė. – Už tvoros gyvena mano sesuo Irena Jasulaitienė, šalia sūnaus Manto sklypo – mano brolis Sigitas Šeštokas su žmona Sonata ūkininkauja. Toliau – mano tėvai – Ona ir Antanas Šeštokai, vyro Arūno mama Teresė Surblienė. Valpainiai – giminės traukos centras. Kas Klaipėdoje, kas Norvegijoje. Bet visi renkasi čia.“
Dalia ir Arūnas Zakarai neseniai atšventė 25 metų bendro gyvenimo sukaktį. Per tą laiką teko patirti sunkių išbandymų. Vyras buvo susirgęs onkologine liga. Tuomet ir fiziškai, ir morališkai gelbėjo sūnūs.
Nuo apleistos senos sodybos savo gyvenimą pradėję Zakarai dabar ūkininkauja. Dalia – bendruomenės pirmininkė, Arūnas Pakražančio seniūnijos žemės ūkio specialistas. Šeima sukūrė jaukius namus, išsikasė tvenkinį, pastatė pirtį.
Ponia Dalia rodo akimis vos aprėpiamas, gražiai sutvarkytas erdves. Gal jos vaikams ir reprezentuoja kaimo žavesį?
Namai visuomet pilni. Kartais net išvargina tas šurmulys. Bet užsidarai kokį pusvalandį vienatvėje, pailsi ir vėl trokšti gyventi tarp žmonių.
Asmeninė nuotr.
GRĮŽIMAS: Šiauliuose gyvenusi Sandros ir Manto Zakarų šeima sugrįžo į kaimą.
Autorės nuotr.
NAMAI: 22 metų Vitalijui Zakarui namais tapo kukli septynerius metus be šeimininko stovėjusi Venckų sodyba. Kuklus, bet savas kampas.
SĖSLUMAS: „Gimiau Valpainiuse ir būsiu valpainiškis,“ – tvirtai apsisprendęs Vitalijus Zakaras.
DARBAS: Drauge su Vitalijumi Zakaru bendrus namus kurianti valpainiškė Laura Kalvaitytė džiaugiasi turėdama ir darbo savo kaime.
ERDVĖS: Dalios ir Arūno Zakarų valdos traukia grožiu.
JUNGTIS: Valpainių kaimo bendruomenės pirmininkė Dalia Zakarienė jungia ir visą kaimą ir savo bei vyro giminę, ir gyvenimą gimtinėje pasirinkusius sūnus.
