Naujausios
Laukia iniciatyvų, bet nežino, ką su jomis daryti
Šiaulių Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvarą ir amfiteatrą ruošiamasi atgaivinti už 3,6 milijono eurų iš programos „Urban“ lėšų. Kaip, Savivaldybė tiksliai nežino, bando aiškintis diskusijose su visuomene. Kultūros atstovai stebisi, kad iniciatyvas žlugdo patys valdininkai.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Senamiestį gaivino ir verslininkai
Iš 82,7 milijono litų (23,9 milijono eurų) europinės paramos pėsčiųjų bulvarui ir amfiteatrui numatyta skirti apie 12,5 milijonų lito (3,6 milijono eurų). Kaip bulvaras ir amfiteatras turėtų būti atnaujintas, diskutuota trečiadienį Fotografijos muziejuje.
Diskusija prasidėjo Kauno senamiesčio pavyzdžiu: programa „Skype“ laikinosios sostinės vicemeras Povilas Mačiulis bei Kauno senamiesčio draugijos atstovai dalijosi patirtimi.
Kauno senamiesčio draugijos valdybos pirmininkas Edmundas Kolevaitis pasakojo, kad Kauno senamiestį gaivinti ėmė būrys verslininkų ir entuziastų. Jie organizavo renginius, senamiestis pradėjo traukti žmones. Ėmė kurtis ir naujos kavinės, barai.
Vėliau draugija per devynis mėnesius sukūrė senamiesčio išvystymo strategiją. Joje numatė, koks jis turėtų būti ir kaip to pasiekti.
„Vasarą vyksta renginys „Kauno senamiestis gyvai“. Kiekvieną savaitgalio vakarą įvairiose erdvėse skamba džiazo muzika. Žiemą senamiestis virsta kalėdiniu miestu“, – iniciatyvas vardijo Kauno senamiesčio draugijos vadovė Aistė Grybauskienė.
„Miestas priklauso žmonėms. Be jų iniciatyvos nieko nebus. Savivaldybė nepadarys visko. Jos resursai riboti. Ji gali tik padėti, bendradarbiauti“, – mano E. Kolevaitis.
Jam antrino ir P. Mačiulis. Jis sako, kad Savivaldybė iniciatyvoms padeda tik joms suteikdama laisvę. Kauniečiams verslininkams leidžiama dalį sprendimų priimti patiems. Kartais valdininkai akis užmerkia prieš smulkesnius kavinių pažeidimus. Be to, miesto biudžete numatė atskirą eilutę kultūriniams renginiams.
„Buvo kilę daug nesutarimų dėl triukšmo senamiestyje. Gyventojai skundėsi. Tada mūsų pozicija buvo gana drąsi. Pasakiau: jei norite gyventi ramiai, nesikurkite senamiestyje“, – priminė Kauno vicemeras. Dabar panorusiems senamiestyje kurti savo verslą, tektų nusivilti. Čia vietų vargu ar rastų.
Trūksta traukos centrų
„Kodėl amfiteatre nevyksta renginiai? Nes ten, pasirodo, nebuvo elektros energijos“, – apie situaciją Šiaulių amfiteatre kalbėjo bulvaro esančios kavinės atstovas Darius Petrauskas. Jis mano, kad amfiteatrui reikalingas stogas ir sienos.
Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė sako, kad amfiteatras turėtų būti didesnis – reikėtų įrengti daugiau sėdėjimo vietų. Didesnė galėtų būti ir scena.
R. Stankuvienės teigimu, šiauliečiai ir svečiai pasigenda mažosios architektūros objektų: „Visi to klausia. Žmonės nori paliesti kokią laimės plytelę, patrinti kokią nosį, sparnelį. Reikia sukurti veiksmą – kad galėtų prieiti ir kažką padaryti.“
„Reikia važiuoti į Kauną ir kopijuoti jų patirtį. Žinoma, reikės pritaikyti mūsų miestui, nes šiauliečių kitoks, dar provincialus mentalitetas, bet aš nusiteikęs daryti“, – sakė kavinės „Kapitonas Morganas“ vadovas Gintaras Volungevičius.
Jis laukia Savivaldybės tarybos sprendimo dėl lauko kavinių sezoniškumo panaikinimo. Kėlė klausimą – jei bus leista terasas laikyti visus metus, kas bus po bulvaro renovacijos?
„Jei kažkas po bulvaro atnaujinimo užsimanys mums uždrausti statyti lauko kavines, visi galime jau dabar išsiskirstyti. Žmonės nesėdės lauke be užuovėjos. Ištuštės bulvaras. Taip dabar rekonstruotoje dalyje yra“, – sakė G. Volungevičius.
Iniciatyvų yra, pritarimo – ne
Savivaldybė su Šiaulių universitetu ne kartą diskutavo dėl Povilo Višinskio gatvės, kuri atsiremia į bulvarą. Ją ketinama paversti studentų gatve. Pritaikyti neįgaliesiems – taip pabrėžti universiteto rengiamų „negalės studijų unikalumą“.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza Herrera pabrėžė, kad reikalinga bendruomenės iniciatyva.
Pirmojo Vilniaus gatvės rekonstrukcijos etapo projekto architektūrinės dalies vadovė Rūta Stuopelienė stebėjosi: „Kaunas į senamiestį nė cento neinvestavo, tačiau yra gyvas. Kur mūsų verslininkai? Tik keli jų yra aktyvūs.“
„Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza siūlė Savivaldybei netrukdyti iniciatyvoms.
„Aušros“ muziejus bulvare turi pakankamai daug taškų. Ne kartą Savivaldybei siūlėme edukacinius užsiėmimus. Norėjome išeiti į lauką su programa šiauliečiams, taip prisistatyti, suintriguoti. Tai galėjome daryti prie Fotografijos muziejaus, Radijo ir televizijos ar Dviračių muziejų. Tačiau kreipdamiesi į Savivaldybę, atsitrenkdavome į sieną, ir baigdavosi viskas“, – aiškino R. Balza.
Jis sakė, kad didžiųjų miesto švenčių metu muziejus užstatomas „tapkių pardavėjais“. Tautodailės amatų mugės užkerta kelią, žmonėms muziejų pasiekti sunku, todėl daugelis nesivargina to daryti. R. Balza iliustravo tai statistika: šiemet per keturias valandas trukusią „Muziejų naktį“ Fotografijos muziejų aplankė 4 500 žmonių, per „Kultūros naktį“ – 1 000; renginio „Šiaulių naktys“ metu užsuko 500, o per miesto gimtadienį – 50 lankytojų.
R. Balza su prašymu palikti praėjimui daugiau vietos ir šiemet kreipėsi į Savivaldybę. Liko neišgirstas.
G. Mendoza Herrera teigė apie tai iki šiol negirdėjusi.
Teks derinti ir privačius interesus
Architektas Vytenis Rudokas neabejojo, kad amfiteatrą rekonstruoti nebus lengva. Kirsis Savivaldybės ir privatūs interesai.
„Amfiteatras turėtų būti su stogu, uždaras, su pakeliamomis sienomis. Tai gali užstoti šalia esančių namų langus, kirstis su kita teritorija. Šalia amfiteatro esantis pastatas priklauso verslininkui. Savivaldybei gali tekti su juo derinti projekto sprendinius. Verslininkas turi savo poziciją, bendro sutarimo paprastai nepavyks surasti“, – įsitikinęs V. Rudokas.
Architekto manymu, verslininkui priklausantis namas kaip pagalbinės patalpos būtų reikalingos amfiteatre koncertuojantiems kolektyvams. Kitaip tektų statyti papildomą pastatą arba ieškoti kitų sprendimo būtų.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
IDĖJOS: Diskusijoje dėl Šiaulių pėsčiųjų bulvaro ir amfiteatro sutarta, kad programos „Urban“ lėšomis atgaivinti miesto centro nepakaks – čia lankytojų pritraukti gali tik verslininkai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VIZIJA: Šiaulių amfiteatro vizija dar neaiški – siūloma didinti sceną, pastatyti stogą, sienas ir daugiau sėdimų vietų.
