Naujausios
Mokytoja atrado mažąjį verslą
Kelmiškė mokytoja Vilma Vipartienė dėstė technologijas „Aukuro“ mokykloje. Sumažėjus pamokų, dar kartą mokėsi ir persikvalifikavo etikos mokytoja. Tačiau ir dirbdama keliose mokyklose neturėjo pakankamai uždirbti leidžiančio pamokų krūvio.
Prieš porą metų užregistravusi individualią veiklą, mokytoja prisiduria gamindama natūralią kosmetiką ir veda edukacinius užsiėmimus.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Negelbėjo net dvi profesijos
Kelmėje augusi ir mokyklą baigusi Vilma Vipartienė, baigusi universitetą, grįžo į gimtinę. Mokytojauja jau dvidešimt metų. Pastaruoju metu dėstė Kelmės „Kražantės“ ir „Aukuro“ pagrindinėse mokyklose bei Suaugusiųjų mokymo centre.
Studijavo technologijas, todėl ilgą laiką pelnė duoną iš technologijų mokytojos pamokų. Tačiau mažėjant mokinių, mažėjo klasių, pradėjo trūkti ir pamokų.
Tuomet moteris baigė dar vieną specialybę – etiką. Deja, ir dvigubi mokslai negelbėjo. Pamokų krūvis, net ir dirbant trijose mokyklose – nedidelis.
Oda padiktavo verslo idėją
Prieš porą metų dar ir smulkiąja verslininke tapusi mokytoja pasakoja, jog idėją jai pasufleravo jos pačios probleminė oda, dėl kurios kentėjo nuo vaikystės.
Nors oda buvo labai sausa, tačiau netiko beveik joks kremas. Vokietijoje viena gydytoja jai patarė veidą drėkinti ir maitinti tik aliejumi arba jo pagrindu pagamintu kremu. Davė porą aliejaus buteliukų. Labai taupydama aliejų naudojo pusantrų metų.
„Nuo tada man galvoje užsifiksavo nuosatata, kad aliejus yra gėris, – pasakoja mokytoja. – Pirkdavau labai brangius ekologiškus kremus, pagamintus iš natūralių medžiagų. Kai pamačiau televizijos laidą apie tai, kokia žalinga gali būti „cheminė“ kosmetika, jau nebepaleido mintis apie natūralią rankų darbo kosmetiką. Pirmąsias pamokas gavau iš interneto. Viena moteris internetu mokė, kaip galima pasidaryti natūralius aliejinio pagrindo kremus.“
Paskui ponia Vilma Vilniuje susirado parduotuvėlę, prekiaujančią natūraliais kremais. Parsisiuntė tų gaminių pabandymui, patiko. Tuomet pagalvojo, jog laikas pačiai pamėginti gaminti kosmetiką.
Procesas – paprastas
V. Vipartienė internetu nusipirko kosmetikai reikalingų ingredientų.
„Procesas nebuvo labai sudėtingas, – mena gamintoja. – Kremą sudaro aliejaus dalis ir vandens dalis. Užsikaičiau vonelę su vandeniu. Į ją įdėjau du indus: vieną su aliejine dalimi, kitą – su vandens dalimi. Kai ingredientai vonelėje sušilo, vandeninę dalį supyliau į aliejinę bazę ir apie pusvalandį plakiau medine mentele. Kai masė atvėso, įpyliau eterinio aliejaus, A, E ir C vitaminų bei greipfruto sėklų ekstrakto. Ekstraktas reikalingas kaip konservantas, kuris neleidžia daugintis bakterijoms.“
Išbandžiusi pačios pasigamintą kremą, Vilma pagamino jo ir draugėms. Draugėms taip pat patiko. Pamažu plėtėsi ratas žmonių, kuriems reikalinga rankomis gaminta kosmetika.
Kadangi tai natūralus produktas, jis greitai genda. Laikant šaldytuve vieną indelį galima naudoti tris – keturis mėnesius. Ir tai rekomenduojama jo įsidėti į laikinus indelius, kad kuo rečiau reikėtų darinėti pagrindinį indelį.
Su popieriais – į Briuselį
„Jeigu atsukčiau laiką atgal, vargu ar ryžčiausi šiai veiklai,“ – svarsto ponia Vilma.
Norint užregistruoti individualią veiklą teko įvykdyti daugybę reikalavimų.
Pirmiausia būsimoji verslininkė išklausė dviejų mėnesių kursus, kurie nepigiai kainavo. Negana to, tuos du mėnesius teko važinėti į Kauną.
Tuomet reikėjo įsirengti gamybines ir sandėliavimo bei kosmetikos laikymo patalpas, nors, kaip pati moteris sako, sandėliavimo patalpose tik dvi dėžutės su indeliais ir viena su aliejais.
Be to, reikėjo gauti visų gamybai naudojamų aliejų serifikatus. O galiausiai visus savo gaminius notifikuoti Briuselyje.
Kadangi jau buvo pradėjusi, teko tuos formalumus ir baigti. Dabar moteris džiaugiasi įveikusi visas kliūtis.
Pradėjo gaminti ne tik veido kremus, bet ir visą kūno priežiūros liniją: kremus veidui, rankoms, pėdoms, kūnui, muilą.
Bandė gaminti ir plaukų šampūnus. Bet gaminys nepatiko nei jai pačiai, nei draugėms, todėl nusprendė, kad neverta gaminti.
Euras pabrangino ingredientus
Kelmės centre V.Vipartienė įkūrė ir mini parduotuvėlę. Čia pati prekiauja savo gaminta kosmetika ir dar kelių rūšių kitų gamintojų smulkmenomis.
Įkuriant parduotuvėlę irgi teko pereiti kryžiaus kelius. Kadangi nuomojamos patalpos daugiabutyje, norėdama ant prie tų patalpų pristatyto stogelio pakabinti reklamą, turėjo gauti daugiabučio gyventojų sutikimus.
„Prieš Kalėdas, kai žmonės perka dovanėles, sekasi visai neblogai, pavyksta uždirbti mokytojos algą, – pasakoja Vilma. – Kitu metu pajamos nėra didelės. Klientų ratas plečiasi iš lėto. Draugės, draugių draugės, giminės... Džiaugiuosi, kad turiu būrelį nuolatinių klienčių. Kai kurioms gaminu kremus pagal specialų užsakymą, tinkamus tik joms. Yra žmonių, kurie turi odos problemų, serga odos liga, jiems reikalingi natūralūs kremai.“
Dabar veido kremus ir kremus pagal užsakymus V.Vipartienė gamina vieną kartą per savaitę.
Moteris apgailestauja, jog įvedus eurą, pabrango beveik visi kosmetikos gamybai reikalingi ingredientai, ypač aliejai ir vaškas. Teks šiek tiek kelti ir kosmetikos kainas.
Autorės nuotr.
GALIMYBĖS: Pademonstruoti savo gaminius Vilma Vipartienė turi galimybę šventėse ir mugėse.
UŽSIĖMIMAS: Natūralios kosmetikos gaminimas Vilmai Vipartienei tapo ir maloniu užsiėmimu, ir mažu verslu.
