Naujausios
SĖKMĖS ISTORIJA
Tautinio paveldo produktai lengvina konkurenciją
Prieš porą metų atnaujinęs konditerijos cechą kooperatyvas „Kelmės prekyba“ pradėjo kepti šakočius pagal senovinį receptą. Netrukus šakotis buvo įvertintas kaip tautinio paveldo produktas ir pelnė Žemės ūkio ministerijos sertifikatą.
Tautinio paveldo produktais pripažintas ir nuo seno žinomas Kelmės pyragas bei juoda natūralaus raugo ir balta plikyta duona. Kepiniams naudojami vietinės gamybos Kerkasių žemės ūkio bendrovės malūne pagaminti miltai iš bendrovės laukuose išaugintų javų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Ieškojo savito skonio
Atnaujinus jau ir anksčiau skaniais kepiniais šalyje garsėjusį kooperatyvo „Kelmės prekyba“ konditerijos cechą, nuspręsta atnaujinti ir gaminių asortimentą. Nupirkta šakočių kepimo krosnis.
Šakočius Lietuvoje jau daug kas kepa. Todėl tuometinė gamybos vadovė Regina Endriušaitienė ieškojo originalaus, senovinio recepto.
Ir iš tiesų kelmiškių šakočio nesupainiosi su jokiu kitu. Jis – šviesesnis, nėra toks geltonas, nes į tešlą nededama dažiklių. Be to, šis šakotis – tvirtesnis, storesnis, ne taip greitai lūžta ir trupa.
Iš veterinarijos, maisto gamybos, higienos ir kitų specialistų Žemės ūkio ministerijoje sudaryta 18 žmonių komisija įvertino kelmiškių šakotį kaip tautinio paveldo produktą, išlaikantį senąją receptūrą.
Jis – natūralus. Nenaudojama jokių cheminių priedų. Todėl jo vartojimo laikas – trumpesnis negu įprastų šakočių.
Sertifikatas produktą daro konkurencingesnį
Tautinio paveldo produktais pripažinti ir dar trys kooperatyvo konditerijos cecho kepiniai. Sertifikuotas jau daug dešimtmečių šalyje žinomas Kelmės pyragas, juoda ruginė natūralaus raugo duona ir anksčiau kelmiškių bei miesto svečių pamėgta balta plikyta duona, kuria galėjai pasivaišinti restorane arba nusipirkti konditerijos cecho parduotuvėlėje.
Šie gaminiai taip pat unikalaus, niekur kitur nerandamo skonio.
Jiems naudojami „Kerkasių“ žemės ūkio bendrovės malūne pagaminti miltai. Javai taip pat užaugę bendrovės laukuose, Kelmės krašto žemėje.
Miltai – ir pigesni, ir patikimesni, nes natūralūs, be cheminių priedų, dirbtinio išbalinimo.
„Tautinio paveldo sertifikatas – tai gaminio įvertinimas, – neslepia džiaugsmo kooperatyvo „Kelmės prekyba“ pirmininkas Rimantas Giržadas. – Mūsų gaminiai turi pirmenybę prieš kitus, nesertifikuotus.“
Pavyzdžiui, Kelmės šakočių kol kas gali nusipirkti tik patys kelmiškiai, šiauliečiai ir kauniečiai. Iki Vilniaus jie nenukeliauja, nors vilniečiai taip pat norėtų. Kad aprūpintų ir sostinę, reikėtų pirkti dar vieną krosnį. Tai ateities perspektyva.
Kol kas per dieną „Kelmės prekybos“ konditerijos cechas iškepa po 50 kilogramų šakočių, reikėtų bent dvigubai daugiau.
Juodos duonos pastaraisiais metais iškepa ir parduoda po keturias tonas per metus. Visų konditerijos gaminių per metus parduodama apie 60 tonų.
Kepama tiek, kiek įmanoma greitai parduoti. Kepiniai natūralūs, todėl greitai sudžiūsta ir pasensta.
R. Giržadas sako, jog nereikia išradinėti naujo dviračio. Kartais užtenka atsiversti archyvą ir pažiūrėti, kas konditerijos ceche buvo kepama prieš kelis dešimtmečius.
Gal žmonės jau pasiilgo bandelių su obuoliais? Gal paklausą turėtų bandelė su lašinukais?
Žmonės noriai perka konditerijos ceche pagal ankstesnių laikų receptūrą kepamas bandeles su varške, lašinukais, džemu. Nors jos nėra tautinio paveldo produktas, tačiau natūralios. Nenaudojami cheminiai tešlos kildikliai.
Kooperatyvo vadovas apgailestauja, jog bandelėms neįmanoma gauti natūralaus džemo. Jo jau niekas Lietuvoje nebegamina.
Verslui – jau 20 metų
Kooperatyvas „Kelmės prekyba“ susikūrė prieš dvidešimt metų Kelmės vartotojų kooperatyvo pagrindu.
R. Giržadas dirbo Kelmės vartotojų kooperatyvo pirmininko pavaduotoju. Kai iškilo dilema griauti ar išlaikyti, kooperatyvo nariai nusprendė išlaikyti turtą ir tęsti veiklą.
„Nebuvo kito varianto, – dabar prisimena R. Giržadas. – Reikėjo išlaikyti šeimas. Ir patys norėjome valgyti. Esu komandos žmogus. Su kitais kooperatyvo nariais paskaičiavom, ką daryti. Senasis kooperatyvas nebūtų išgyvenęs. Išlaidos viršijo pajamas. Buvo labai sunku. Teko atsisakyti kai kurių veiklų, dalį parduotuvių patalpų išnuomoti.
Tapo lengviau, kai įstojome į kooperatyvų sąjungą „KOOPS“, jungiančią apie 400 parduotuvių. Sumažėjo vadybinio ir administracinio darbo, nes su tiekėjais deramasi ir prekės užsakomos bei jų likučiai parduotuvėse matomi centralizuotai.“
Šiuo metu „Kelmės prekyba“ miesto centre turi vieną maisto ir pagrindinio vartojimo pramoninių prekių parduotuvę. Jos prekių asortimentas gerokai skiriasi nuo kitų prekybos centrų.
Čia prekiaujama vietine produkcija: savo konditerijos cecho ir „Šaukėnų duonos“ kepiniais, Kerkasių bendrovės miltais, vietiniais pieno produktais, kelmiškės keptais tortais, rajono ūkininkų išaugintomis daržovėmis. Buvo laikas, kai prekiaudavo ir šviežiu ūkininkų išpilstytu ir atvežtu pienu.
Parduotuvės specifika padeda atlaikyti konkurenciją. Nes prekybos centrų Kelmėje, palyginti su gyventojų skaičiumi, labai daug.
Kooperatyvas administruoja dvi turgavietes: kasdieninį turgų Kelmės centre ir šeštadieninį miesto pakraštyje.
Iš šeštadieninio turgaus – nedidelės pajamos. Ir jos kaskart dar mažėja. Anksčiau į turgų suvažiuodavo daugiau prekiautojų iš kaimo. Dabar veršelius nuperka iš namų. Paršelių neleidžia pardavinėti dėl kiaulių maro. Niekas nebeatneša nei žąsų, nei ančių, nei naminių kumpių ar lašinių.
Kooperatyvo nariai planuoja centrinėje turgavietėje pastatyti šaldytuvų, kad žmogus galėtų atnešti parduoti, kas jam atlieka.
Sunkiausia verslo šaka
Kadangi Kelmės vartotojų kooperatyvui priklausė valgykla ir restoranas, teko tęsti ir visuomeninio maitinimo verslą.
„Tai pati sunkiausia verslo šaka, – tvirtina kooperatyvo pirmininkas. – Labai didelė konkurencija. Kelmėje yra ir daugiau kavinių, rajone labai daug kaimo turizmo sodybų, kurios taip pat teikia maitinimo paslaugas, be to, siūlo ir nakvynę. Reikėjo rasti alternatyvą ir mūsų restoranui. Nusprendėme po pobūvio nemokamai išvežioti svečius namo. Ši paslauga daugeliui reikalinga ir paakina klientą užsakyti pobūvį „Vilbėno“ restorane.“
Restorane šiuo metu svečiams išnuomojamos trys įvairaus dydžio salės. Ir dažną dieną jose vaišės rengiamos po du kartus.
Klientai užsako gedulingus pietus, švenčia jubiliejus ar kitas šeimos šventes.
„Žmonės išmoko skaičiuoti, – svarsto R. Giržadas. – Patiems paruošti vaišes būriui žmonių nekainuoja pigiau. O dar darbas, staltiesės, indai, aptarnavimas, rūpestis... Todėl mieliau naudojasi mūsų paslaugomis. Kai kurie klientai, pas mus sutikę Naujuosius metus, užsisako salę ir kitiems metams.“
Klientų poreikiai labai skiriasi. Vieniems nesvarbu, kiek reikės mokėti, nori, kad vaišės būtų prabangios, salė išpuošta gėlių puokštėmis. Kiti paprašo paruošti vaišes už tam tikrą pinigų sumą. Tuomet stengiamasi „tilpti“ į tą sumą, kurią gali mokėti klientas.
Pusšimtis darbo vietų
Kooperatyve „Kelmės prekyba“ dirba pusšimtis žmonių. UAB „Creditinfo“ duomenimis, kooperatyvas nuo 2011 metų iki šiol kasmet turi aukštą mokumo reitingą. Tokių įmonių Lietuvoje yra tik 5 procentai.
Darbuotojai laiku gauna atlyginimus. Atlyginimai gerokai aukštesni už minimalius.
Kooperatyvo vadovas turi minčių papildyti kooperatyvo veiklą naujomis verslo šakomis. Tuomet kelmiškiams būtų įkurta dar daugiau darbo vietų.
Autorės nuotr.
PAVELDAS: „Kelmės prekybos“ konditerijos ceche kepami šakočiai sertifikuoti kaip tautinio paveldo produktas. Dėl natūralumo ir unikalios receptūros jie gerai perkami. Šakočių kepėjai Justina Žemeckienė (kairėje), Irena Jankienė ir Povilas Kivilius jau baigia darbo dieną.
VADOVAS: Kooperatyvui „Kelmės prekyba“ priklauso 33 nariai. Kooperatyvo pirmininkas Rimantas Giržadas sako, jog teko atsisakyti nepelningų šakų: obuolių ir uogų, makulatūros supirkinėjimo, o pelningos verslo šakos kasmet turi būti atnaujinamos originaliomis idėjomis.
PAKLAUSA: Per pietų pertrauką kooperatyvo valgykloje netrūksta valgytojų.
