Paminėjo knygnešio atminimą

Paminėjo knygnešio atminimą

Paminėjo knygnešio atminimą

Pasaulinę knygos dieną Valakų kaime (Joniškio rajonas) pagerbtas vietos knygnešio Viktoro Pečiulio atminimas. Jo sodyboje prieš dvejus metus seniūnaičio iniciatyva buvo pastatytas paminklinis akmuo.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Knygnešio persekiojimai buvo nesėkmingi

Susirinkusieji padėjo gėlių prie paminklinio akmens, skirto vietos knygnešio Viktoro Pečiulio atminimui. Baigusios nykti knygnešio sodybos namų kertinis akmuo prieš dvejus metus buvo atgabentas prie Valakų kaimo kelio ir knygnešio sodinto ąžuolo Kriukų seniūnaičio Alvydo Užkuraičio iniciatyva. Lentoje ant akmens iškalti žodžiai primena, kad atėjusieji stovi V. Pečiulio sodybos vietoje.

Bibliotekininkė Violeta Navickienė skaitė ištraukas iš knygnešio prisiminimų, kuriuose jis pasakojo išmokęs skaityti iš maldaknygių, o tarnaudamas kariuomenėje pažinęs nelietuvišką spaudą.

1886-ieji jam buvo lemtingi. Viktoras Pečiulis Šiauliuose susitiko kunigą Butėną, kuris pasiūlė lietuviškų knygų. Paskaitęs nebegalėjo sustoti, norėjo, kad ir kiti jo kaimo žmonės turėtų galimybę knygas skaityti.

Taip jis pradėjo gabenti literatūrą vietos gyventojams, rizikuodamas įkliūti caro pareigūnams. Kartą kelyje pajuto esąs sekamas. Sutiko einantį žydelį ir paprašė jo ryšulį su knygomis laikinai perimti, taip buvo išgelbėtas nuo kalėjimo. Vėliau surado gerą slėptuvę miške – ąžuolą su didžiule dreve.

Porą kartų V. Pečiulis nespėjo knygų paslėpti. Teko jas sudeginti arba akmenį pririšus paleisti į linų marką. Bet visi persekiojimai jam baigėsi laimingai.

Knygas jis platino iki lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo. Pečiulis mirė per Antrąjį pasaulinį karą 1941 metais.

Po karo skyrė žemės

Apie Viktorą Pečiulį medžiagą rinkusi mokytoja Stasė Sinkevičienė pasakojo bendravusi su knygnešio giminaičiais, iš jo anūko Vygando, gyvenančio Šiauliuose, gavo Viktoro Pečiulio žemės nuosavybės dokumentus.

Knygnešys buvo paimtas į puskarininkių mokyklą ir vėliau išsiųstas į rusų–turkų karą, kur 1878 metais patyrė stiprius sužalojimus durtuvu. Carinė Rusijos valdžia pasižymėjusiam kariui skyrė žemės.

Lietuviškų knygų, laikraščių platinimą organizavo ir knygnešio giminaitis, iš Amerikos grįžęs ir Šiauliuose apsigyvenęs Vincas Nemanius. Pasak S. Sinkevičienės, įdomu, kad jis rūpinosi ir kitokių prekių – revolverių, šovinių, arbatos – gabenimu iš Prūsijos.

Reiktų naujo paminklo

Valakų kaimo gyventoja Ona Mačiulienė prisiminė vaikystėje su kitais bendraamžiais aptikusi knygnešio slėptuvę. Vyriškis apsilankydavo jų namuose, atnešdavo knygų, spaudos.

Mokytoja S. Sinkevičienė sakė turinti viltį, kad bendromis jėgomis kriukiečiai sugebėtų pagaminti naują V. Pečiulio kapo paminklą, nes prieš kelerius metus pastatytasis darbas pasirodė esąs nekokybiškos medienos ir atrodo apgailėtinai.

Paminint knygnešį, Knygos dieną savo eiles skaitė Joniškio literatų klubo „Audruvė“ literatai, pasakojimus porino ir vaizdelį suvaidino Kriukų pagrindinės mokyklos mokiniai, prisiminimus apie piemenavimą vaikystėje pasakojo vietos senolės.

Kadangi renginys sutapo su Jurginėmis, simboliškai į dirvą užkasta duonos riekė, tikintis gero derliaus, šviežios žolės paragauti išneštas triušis, juokaujant, kad nebeliko kaimuose karvių ir ožkų, kepta kiaušinienė, kuriai kiaušinių davė Zita Plučienė, Aldona Pečiukienė, Vida Užkuraitienė.

Renginį organizavo Kriukų biblioteka, seniūnaitis A. Užkuraitis, seniūnija, bendruomenė „Šešėvė“.

Autorės nuotr.

ATMINIMAS: Kriukiečiai, joniškiečiai, Valakų kaimo gyventojai prie paminklinio akmens susirinko pagerbti vietos knygnešio atminimą.

TRIUŠIS: Kadangi knygnešys gimęs Jurginių dieną, laikantis tradicijų, kada gyvuliai išgenami į ganyklą, „pemenukas“ Mykolas Jakovlevas į pievas išsinešė bent triušį. Kairėje – biblitotekininkė Violeta Navickienė.

PRISIMINIMAI: Bibliotekininkės Violetos Navickienės paprašyta Kazytė Bambonaitė papasakojo apie piemenavimo laikus ir padeklamavo pasakojimą iliustruojantį eilėraštį.

BENDRAVIMAS: Apie Viktorą Pečiulį medžiagą rinkusi mokytoja Stasė Sinkevičienė pasakojo bendravusi su knygnešio giminaičiais, iš jo anūko Vygando, gyvenančio Šiauliuose, gavo Viktoro Pečiulio žemės nuosavybės dokumentus.