Naujausios
Danija – tarp getų ir kultūrų įvairovės
Savaitgalį Kopenhagoje (Danija) per teroro išpuolius žuvo du žmonės, sužeisti penki policininkai. Buvusi šiaulietė, Roskildės universiteto mokslinė darbuotoja Mantė Vertelytė, tirianti įvairias imigrantų bendruomenes, nagrinėjanti tarpkultūrinius ryšius ir Danijoje gyvenanti šeštus metus, sako, kad šalyje tvyro baimė, o atpirkimo ožiais taps imigrantai. Danų liaudies partijai, kuri propaguoja antiimigracinę politiką, prognozuojami sėkmingi rinkimai.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Grėsmė padidėjusi
Praėjęs savaitgalis Kopenhagoje buvo kruvinas. Šeštadienį užpuolikas automatiniu ginklu suvarpė kavinę „Krudttonden“, kurioje vyko vieša diskusija „Menas, šventvagystė ir žodžio laisvė“.
Diskusijoje dalyvavo ir švedų karikatūristas Larsas Vilksas, kuris 2007 metais pavaizdavo Mahometą kaip šunį, ir nuo to laiko yra persekiojamas.
Pirmąja auka tapo filmų kūrėjas Finnas Norgaardas. Po vidurnakčio prie pagrindinės miesto sinagogos, kuri yra maždaug 3 kilometrai nuo pirmojo išpuolio vietos, nušautas žydas Danas Uzanas.
Užpuoliką, palestiniečių kilmės Danijos pilietį, sekmadienį prie Norrebro traukinių stoties nušovė pareigūnai.
Iš Šiaulių kilusi M. Vertelytė gyvena multikultūriniame rajone, esančiame netoli stoties, kur buvo nušautas teroristas.
Planuotų atostogų į Lietuvą Mantė parskrido vasario 16-ąją. Oro uosto patikros eilėje teko laukti daugiau nei valandą, nors įprastai pakakdavo 10 minučių. Sustiprintos ir policijos pajėgos.
„Savaitgalio įvykiai sukrėtė. Teroristinių išpuolių niekas nesitikėjo, nors prieš kelis mėnesius buvo kalbama, kad terorizmo grėsmė yra padidėjusi“, – sako M. Vertelytė.
Šalyje, jos teigimu, jaučiama baimė: „Tai – natūralu, Kopenhaga – nedidelis, jaukus, saugus miestas. Jei kažkas vyksta, vyksta netoli tavo namų, kad ir kur begyventum.“
Šeštadienį Kopenhagoje Mantė planavo eiti į universiteto konferenciją. Sužinojusi apie šūvius kavinėje, persigalvojo. Kitą naktį, kai buvo šaudoma prie sinagogos miestas buvo beveik visiškai tuščias.
Skaičiuoja getus
– Kokios priežastys lemia, kad Danijos pilietis atsuka ginklą į Danijos gyventojus?
– Kodėl žmonės įvykdo tokius baisius nusikaltimus, vienareikšmiškai sunku atsakyti. Priežasčių galima būtų ieškoti ir vidaus integracijos politikoje, socialinėse aplinkybėse, taip pat ir paties teroristo gyvenimo istorijoje. Šis žmogus policijoje buvo žinomas kaip nusikalstamos grupuotės narys.
– Kaip Danijoje reaguota į kruvinus įvykius?
– Kai žmonės žudomi, yra tragedija. Danija – saugi šalis, tokių įvykių dažnai neįvyksta. Daugelis taip ir vertina: tragedija, kuri liečia visus Danijos piliečius, tarp jų – ir musulmonus. Tačiau dalis visuomenės šiuos įvykius interpretuoja per negatyvią, antimusulmonišką pažiūrą. Taip buvo ir po Prancūzijos įvykių, ir dabar.
– 2005 metų rudenį Danijos dienraštis „Jyllands-Posten“ buvo paskelbęs straipsnį „Pranašo Mahometo veidas“, jį iliustravo dvylika Mahometo karikatūrų, 2006 metais tai sukėlė smurto bangą prieš Vakarų šalių ambasadas. Ar Danijoje lyginami praėjusio savaitgalio ir 2005–2006 metų įvykiai?
– Paralelė labiau brėžiama su Prancūzija (sausį Prancūzijoje žuvo 17 žmonių, tarp jų – satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ žurnalistai, karikatūristai, policininkai, košerinio maisto parduotuvės pirkėjai, trys teroristai buvo nukauti – red. past.). Bet Danija iš karto buvo prisiminta po įvykių Prancūzijoje. Seka yra.
– Kaip keisis imigrantų situacija Danijoje po išpuolių?
– Tokiais atvejais imigrantai dažniausiai tampa atpirkimo ožiais. Juolab, kad artėja rinkimai. Danų liaudies partija, kuri propaguoja antiimigracinę politiką, yra populiari, prognozuojama, kad ji surinks daug balsų ir bus Vyriausybėje.
– Gyvenate multikultūriniame Kopenhagos rajone. Kuo jis išsiskiria?
– Užsienio spauda apibūdina rajoną kaip išskirtinai imigrantų rajoną. Bet toks jis buvo gal prieš 10 metų, dabar jame gyvena lygiai tiek pat danų, kiek ir užsieniečių, atvykusių iš įvairiausių šalių.
Šis rajonas labiau mėgstamas liberalaus jaunimo, laikomas „hipster“ rajonu, čia vyksta undergruond renginiai, koncertai. Rajonas nėra vadinamasis getas.
– Kas vadinama getais Danijoje? Ar jų daugėja?
– Pagal naujausią sąrašą fiksuojami 33 getai. Getais vadinamos net atskiros gatvės.
Danijoje getas apibrėžiamas pagal imigrantų ne iš Vakarų šalių skaičių (daugiau nei 50 procentų), nedarbo, nusikaltimo procentus. Keista, kad nurodomas imigrantų procentas būtent ne iš Vakarų šalių. Iš esmės getas pagal sąvoką turėtų būti vienos etninės grupės segregacija.
Man atrodo, kad vadinamieji danų getai yra labiau politinis manevras imigracijos problemai aktualinti. Daugelis šių rajonų iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų – tik savo kultūrine įvairove. Tačiau stigma, kad tu gyveni „gete“, verčia jų gyventojus jaustis nevisaverčiais. Ieškodami darbo, jie meluoja apie savo gyvenamąją vietą.
Svečias ir šeimininkas
– Pastaraisiais metais daug kalbama apie integraciją ir jos problemas. Kaip apibrėžiama integracija?
– Integracija bendrąja prasme yra tarpusavio socialinis bendradarbiavimas tarp visų visuomenės narių.
Integracija negali vykti tik iš vienos pusės – tam reikia abipusių pastangų, pavyzdžiui, iš imigrantų ir iš tos visuomenės, į kurią jie integruojasi. Tokie pasakymai, kad imigrantai nenori integruotis, nėra teisingi.
Danijoje sakoma, kad imigrantai turi dirbti dvigubai daugiau nei danai, kad pasiektų tokį patį gyvenimo lygį. Integracijai reikia ne tik didelių imigrantų pastangų, bet ir tinkamų sąlygų. Tai būtų galima palyginti su svečio ir šeimininko metafora. Svečias turi priimti šeimininko sąlygas, o šeimininkas, savanoriškai įsileidęs svečią į namus, turi būti svetingas.
– Kokios sąlygos turi būti suteikiamos?
– Išmokti kalbą, susirasti darbą, tinkamą įsigytai profesijai. Turi būti suteikta sveikatos apsauga, galimybė naudotis mokymosi įstaigomis ir t. t. Skandinavijoje šie dalykai yra užtikrinami.
Pavyzdžiui, Danijoje suteikiami nemokami trejų metų danų kalbos kursai. Sveikatos apsauga ir mokslo įstaigos taip pat yra nemokamos. Veikia begalė įvairiausių integracijos centrų, kurie padeda ieškantis darbo, suteikia informaciją ir pagalbą įvairiais teisiniais klausimais, padeda suprasti mokesčių sistemą. Tačiau dažnai integruojama vykdant monokultūrinę politiką. Turi daryti, kaip danas daro, ir ne kitaip.
„Geri“ ir „blogi“ imigrantai
– Kokių įtampų kyla dėl integracijos?
– Jei svečias, pagyvenęs šalyje keletą metų, pradeda jaustis kaip namie ir taikyti savo taisykles, šeimininkui, žinoma, tai nepatinka. Jis jaučiasi turįs daugiau teisių į namus. Tuo tarpu svečias taip pat jaučiasi turįs teisę būti šeimininku, nes daug investavo į namus, jam nebepatinka svečio rolė. Taip kyla įtampa.
Integracija iš esmės yra teigiamas procesas, nes jai vykstant imigrantams lengviau įsitvirtinti šalyje, o vietiniams – lengviau priimti atvykusius užsieniečius. Tačiau problemų kyla dėl skirtingų požiūrių, kaip integracija turėtų būti vykdoma, kiek teisių suteikti imigrantams, ar leisti laisvai praktikuoti savą religiją, kultūrą.
Daugiausiai debatų kyla dėl musulmonų imigrantų: dėl mečečių statybos, burkų vilkėjimo, halal mėsos. Susipriešinimą dar labiau išpučia žiniasklaida ir antiimigracines nuostatas išreiškiančios politinės partijos. Sukuriamas įsitikinimas, kad imigrantai vagia „mūsų“ darbus, naudojasi valstybės pinigais, daro nusikaltimus, bando sunaikinti „mūsų“ kultūrą.
– Kokios ryškiausios problemos, susijusios su diskriminacija ir islamofobija?
– Visuomenės požiūris į imigrantus nėra palankus, bet tai priklauso nuo to, kaip esi kvalifikuojamas. Jei esi atvykęs iš Vakarų šalių – esi „gerasis imigrantas“. Vadinasi, atvykai mokytis arba dirbti kvalifikuoto darbo – būsi naudingas visuomenėje. Atvykai ne iš Vakarų šalių – esi „blogasis imigrantas“. Į tave žiūrės įtariai, nes esą potencialiai atvykai pralobti iš šalies.
Danijoje yra oficialus „teigiamų“ šalių sąrašas. Tų šalių piliečiams daug lengviau gauti vizą ir įsitvirtinti šalyje. Šalių piliečiai, kurie nepatenka į šį sąrašą, dažniausiai ir kenčia nuo diskriminacijos ir rasizmo. Jiems sunkiau susirasti kvalifikuotą darbą, gyvenamąją vietą.
Islamofobija Skandinavijoje yra atvirai reiškiama kai kurių politikų ir žiniasklaidos. Švedijoje vien per praėjusį pusmetį buvo padegta keliolika mečečių. Tai irgi yra teroristiniai išpuoliai – tačiau apie tai daug nekalbama.
– Kas kelia islamo baimę? Kokie stereotipai veikia?
– Stereotipas numeris vienas: musulmonas, todėl radikalas, todėl teroristas, todėl potencialus priešas. Taip radikalus islamizmas sulyginamas su musulmonų tikėjimu.
Vyrauja ir įsitikinimas, kad musulmonų kultūra fundamentaliai skiriasi nuo vakarietiškos kultūros: esą jie nesupranta, kas yra žodžio laisvė, gyvena konservatyviai ir nepripažįsta vakarietiškos liberalios kultūros. Todėl jiems esą neįmanoma integruotis.
Egzistuoja ir „gerojo musulmono“ įvaizdis, tačiau jis tik tuomet „geras“, kai sutinka su „mūsų“ kultūra, kritikuoja kitus musulmonus, eina kartu išgerti alaus po darbo.
Griežta integracijos politika
– Kaip integracijos problemos sietinos su tapatumo suvokimu?
– Tautinio tapatumo suvokimas kinta kartu su globaliniais procesais, migracija – vienas iš jų. Pradedama manyti, kad šie procesai sukelia grėsmę tautiniam tapatumui, kad imigrantai kėsinasi jį atimti.
Tautinio tapatumo krizė jaučiama ir tarp imigrantų. Pavyzdys – vadinamieji antrosios kartos imigrantai. Užaugę ir visą gyvenimą gyvenę šalyje, jie vis dar yra klasifikuojami kaip imigrantai.
Argumentuojama: jei namuose tave auklėjo tėvų kultūra, negali būti „tikras danas“. Prasideda tapatybės krizė – priklausai ir vienai, ir kitai kultūrai. Jaučiasi išorinis spaudimas, kad reikia rinktis tik vieną, nes kitaip esą nebūsi pilnavertis. Manymas, kad žmogus turi priklausyti vienai kultūrai, gali būti problemiškas tiems, kurie tapatinasi su daugeliu kultūrų.
– Kaip Danijoje formuojama imigracijos ir integracijos politika?
– Danijoje populiari Danų liaudies partija, kuri pasisako prieš kultūrinę įvairovę, siekia dar labiau sugriežtinti imigracijos politiką.
Pagal Danų liaudies partijos ideologiją imigracija – neigiamas reiškinys, griaunantis šalies kultūrą ir sukuriantis grėsmę visuomenėje.
Danija, palyginti su kitomis Skandinavijos šalimis, turi griežčiausią integracijos politiką. Patekti čia ir gauti vizą ne Europos Sąjungos nariams nėra lengva.
Dėl jų sugriežtintų reikalavimų daug šeimų yra priverstos kraustytis į kitas šalis. Jei vienas iš mišrios šeimos partnerių nesusiranda darbo, neišmoksta danų kalbos per trejus metus – praranda teisę gyventi šalyje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NUOMONĖ: Danijoje gyvenanti Mantė Vertelytė sako, kad savaitgalio išpuolių Kopenhagoje priežasčių galima ieškoti vidaus integracijos politikoje, socialinėse aplinkybėse, taip pat ir paties teroristo gyvenimo istorijoje.
POŽIŪRIS: „Jei esi atvykęs iš Vakarų šalių – esi „gerasis imigrantas“. Vadinasi, atvykai mokytis arba dirbti kvalifikuoto darbo – būsi naudingas visuomenėje. Atvykai ne iš Vakarų šalių – esi „blogasis imigrantas“. Į tave žiūrės įtariai, nes esą potencialiai atvykai pralobti iš šalies“, – sako Mantė Vertelytė.
EPA-ELTA nuotr.
GEDULAS: Antradienį dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į Danijos miestų ir miestelių gatves paminėti savaitgalį Kopenhagoje įvykdytų išpuolių aukų.
VIETA: Kulkų suvarpyta „Krudttonden“ kavinė Kopenhagoje, kur vyko vieša diskusija „Menas, šventvagystė ir žodžio laisvė“.
