Naujausios
Kristijono Donelaičio vertimų istorija – joniškiečio leidinyje
Joniškietis poetas Jonas Ivanauskas išleido skaitmeninį leidinį, skirtą Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimų į latvių kalbą istorijai. Jis už šia tema parengtus straipsnius buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos padėkos raštu.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Du latvių vertėjai
Skaitmeniniame leidinyje „Poetas Kristijonas Donelaitis prabilo latviškai“, kurį išleido Šiaulių universiteto leidykla, joniškietis Jonas Ivanauskas sudėjo surinktą informaciją apie vertėjus, K. Donelaičio „Metus“ vertusius į latvių kalbą.
Pristatomas Karlis Frydrichas Vatsonas, 1822–1823 metais išvertęs ir savo redaguotų „Latvijos laikraščių“ priede-kalendoriuje valstiečiams spausdinęs „Metų“ ištraukas.
Minėto laikraščio leidėjas buvo spaustuvininkas Johanas Frydrichas Stefenhagenas.
Įdomu, kad po dviejų numerių su „Metų“ fragmentais laikraštyje buvo atlikta sociologinė apklausa, kurioje teirautasi, ar skaitytojai pageidautų daugiau minėto kūrinio vertimų.
Karlis Frydrichas Vatsonas buvo kunigas liuteronas, Kuršo literatūros ir meno draugijos tyrinėtojas bei etnografas.
Kitas latviams garsųjį lietuvių autoriaus kūrinį pristatęs vertėjas buvo poetas Paulis Kalva, išvertęs ir daugelio kitų lietuvių poetų bei rašytojų kūrinių: Antano Baranausko, Jono Avyžiaus, Ievos Simonaitytės, Maironio, Sigito Gedos ir kitų.
K. F. Vatsonas išvertė tik „Metų“ fragmentus, o P. Kalva – visą kūrinį, kuris buvo išleistas 1963 metais.
Paskatino ir sentimentai
Skaitmeniniame leidinyje taip pat pateikta informacijos apie Tolminkiemį, Mažąją Lietuvą, spausdinamos vertimų faksimilės, daug nuotraukų iš lietuvių talkų Tolminkiemyje, kuriose kasmet dalyvauja bei tas akimirkas fiksuoja ir pats Jonas Ivanauskas.
„Šiaulių kraštui“ J. Ivanauskas pasakojo, kad domėjimąsi Kristijonu Donelaičiu ir apskritai Mažąja Lietuva paskatino ne tik literatūros pomėgis, bet ir sentimentai, nes jam teko sovietinėje armijoje tarnauti Karaliaučiuje.
Padėkos raštas už publikacijas
Renkant medžiagą literatui ypač padėjo Latvijos literatūros, folkloro ir meno instituto mokslo darbuotoja Zigrida Frydė, Latvijos mokslų akademijos bibliotekos retų spaudinių skyriaus darbuotoja Gunta Jaunmuktane. Dokumentus, rašytus senąja latvių ortografija, į lietuvių kalbą vertė joniškietė vertėja Dzintra Elga Irbytė.
Pagal šią surinktą medžiagą Jono Ivanausko parengtos publikacijos apie minėtus latvių vertėjus buvo spausdintos ir Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos mėnraštyje „Gintaro gimtinė“. Straipsniai, skirti K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, buvo spausdinami visus metus kiekviename numeryje. Būtent Jono Ivanausko medžiagą redkolegija, kurioje dalyvauja ir šiauliečiai profesoriai Danutė Klumbytė, Vytenis Rimkus, išrinko geriausia ir apdovanojo padėkos raštu.
Autorės nuotr.
SENTIMENTAI: Skaitmeninį leidinį parengęs Jonas Ivanauskas sakė, kad domėjimąsi Kristijonu Donelaičiu ir apskritai Mažąja Lietuva paskatino ne tik literatūros pomėgis, bet ir sentimentai, nes jam teko tarnauti sovietinėje armijoje Karaliaučiaus srityje.