Naujausios
Draugystės, mylimo darbo, ambicingų tikslų ir taikos
2014-ieji skaičiuoja paskutines dvi dienas. Kokie buvo besibaigiantys metai? Ką atneš Naujieji – 2015-ieji? „Šiaulių kraštas“ pakalbino tuos, kuriems šie metai buvo išskirtiniai.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Metai buvo kaip dovana
Šiaulių Šventųjų Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonas ir Šiaulių dekanato dekanas kunigas licenciatas Egidijus VENCKUS:
– Besibaigiantys metai man buvo įspūdingi. 2014 metų sausį pradėjau Romoje (Italija) palinkusia prie studijų galva (E. Venckus studijavo prestižiniame Romos Popiežiškajame Laterano universitete – red. past.). Po atostogų laukė sesija, vėliau – licenciato darbo stygavimas.
Per šv. Velykas nevažiavau į Lietuvą, nes norėjau pamatyti šv. Velykas Romoje. Be to, laukėme popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizacijos. Tai – itin stiprus, svarbus, istorinis mano gyvenimo įvykis, nes Jonas Paulius II sveikino mus, seminaristus, aš jį liečiau, bučiavau ranką. Jonas Paulius II man tarsi savas draugas šventasis. Su šventuoju šv. Petro aikštėje meldėmės aštuonias valandas: jis – iš viršaus, mes – apačioje.
Birželį manęs laukė atsiskaitomieji darbai, paskutinis egzaminas. Tai buvo skaistykla. Ir laimės protrūkis, trijų metrų šuolis aukštyn, išlaikius šį egzaminą. Nes mokslai baigti – ir gerai baigti.
Dveji studijų metai buvo atsinaujinimo metai, turėjau galimybę prisiliesti prie bažnyčios ašies. Metai buvo labai prasmingi, kaip dovana.
Birželio pabaigoje Lietuvoje lijo, tad pasakiau: „Saulele, iš Romos važiuojam kartu!“ Nuo liepos pradėjo Lietuvoje šilti.
Dar vienas įvykis – po studijų turėjau vykdyti hierarchų intencijas pagal Dievo planą – gavau paskyrimą dirbti Šiaulių katedroje.
Ramių metų nebūna. Dabar man – vėl naujas gyvenimas, naujas darbas, nauji žmonės.
Šiaulių katedroje esu dar tik kelis mėnesius: tiesiog myliu ir tarnauju. Džiaugiuosi žmonėmis – susitinku, susipažįstu.
Apie kitus metus sunku galvoti: džiaugiuosi diena, vykdau tai, kas priklauso. O planai priklauso ne nuo vieno manęs, nuo visos bendruomenės.
Jei praėjusiais metais „skraidžiau“ dėl didelių įvykių, kuriuos stebėjau iš arti Romoje (popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimas, popiežiaus Pranciškaus išrinkimas), dabar „skraidau“ katedroje, nes Pranciškus ir toliau šauniai veda bažnyčią, yra man pavyzdys, autoritetas.
Popiežius per adventą kreipėsi į silpnąją visuomenės dalį: vaikus, moteris ir vargšus, ligonius. Pabrėžė, kad visi esame broliai ir seserys, visi turime vieni kitiems padėti, kad visuomenė nesisluoksniuotų. Kad vertintume vienas kitą, nes nežinome, kada liga gali mus prilenkti prie žemės.
Visiems linkėčiau draugiškumo: šiandien esame per daug susiskaldę. Šventasis Tėvas nori draugystės: jis eina į žmones, su jais būna, kalbasi, juos palaimina. Nuostabus atvirumas, nuoširdumas ir draugystė.
Reikėtų tuo užsidegti ir degti. Ir pats asmeniškai norėčiau šios jėgos, energijos, norėčiau ją ir kitiems perduoti. Norisi paprasto, nuoširdaus, atviro buvimo su kitais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PASIEKIMAI: Kunigui Egidijui Venckui 2014 metai buvo ypatingi: baigė studijas Romos Popiežiškajame Laterano universitete, Vatikane stebėjo popiežiaus Jono Pauliaus II ir Jono XXIII kanonizaciją, o rudenį tapo Šiaulių Šventųjų Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonu ir Šiaulių dekanato dekanu.
LINKĖJIMAS: „Mes tokie susikaustę! Žmonės gatvėje eina susimąstę, žiūri į vieną tašką. Taip norėčiau pasisveikinti, bet jie net nežiūri. Kur mūsų atsivėrimas gyvenimui, gamtai, grožiui, meilei ir visa apimančiam Dievui? To norisi palinkėti ir sau, ir žmonėms“, – linki Šiaulių Šventųjų Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonas ir Šiaulių dekanato dekanas kunigas licenciatas Egidijus Venckus.
Pajuto saldų darbo skonį
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos muziejaus direktorė Vilija ULINSKYTĖ-BALZIENĖ:
– Pirmieji žodžiai, kurie ateina į galvą, kalbant apie 2014 metus, yra didžiulė įtampa, didžiulis tempas ir didžiuliai darbai.
Šie jausmai ir būsenos lydėjo visus metus. Ir jau ne pirmus: tiek, kiek vyko muziejaus rekonstrukcija.
Baigiamieji metai buvo patys įtempčiausi. Patyrėme neapsakomą džiaugsmą, įžengę į rekonstruotas patalpas ir išvydę į muziejaus atidarymą susirinkusius svečius.
Džiugesys, euforija tęsiasi iki šio momento. Nuo statybų vėl sugrįžome į meno pasaulį. Tai, bent jau man, įsimins visam gyvenimui.
Didžiulis darbas dar nėra baigtas. Ruošiamės atidaryti nuolatinę ekspoziciją. Muziejininko gyvenime dažnai vienintelį kartą tenka toks džiaugsmas, tokia galimybė realizuoti savo patirtį, sukauptus kūrybinius sumanymus pačioje sudėtingiausioje srityje – rengiant ekspoziciją.
Dėliojame ir atidaryto Vito Luckaus fotografijos tyrimų centro struktūrą, darbuotojų funkcijas. Metams prasidėjus, pradėsime formuoti komandą, ieškoti naujų, kūrybiškų žmonių su patirtimi.
Tam, kad didžiulės erdvės sukunkuliuotų gyvenimu, kaip esame suplanavę, dar turime daug nuveikti.
Šiandien atidarome Vilmanto Dambrausko parodą. Ši paroda pernai buvo planuota kaip autoriaus 50-mečio paroda, bet dėl rekonstrukcijos teko nukelti. Gruodžio 31-ąją V. Dambrauskui sukanka 51-eri, tad norisi „įtilpti“ į jubiliejinius metus.
Sausį planuojame parodą, skirtą Gerardui Bagdonavičiui. 2013 metais G. Bagdonavičiaus name organizavome ekspediciją „G. BGDN Aušros al. 84“ – audiovizualinių menų atstovų plenerą, jo metu buvo fotografuojama autentiška aplinka.
Visiems norėčiau palinkėti džiaugtis kūrybine sėkme, kiekviena diena, kuri atneša kūrybos džiaugsmą.
Kai atsivežę V. Luckaus parodą pradėjome atidarinėti dėžes, traukti kūrinius, dėlioti ekspoziciją, atsirado kūrybinis svaigulys. Vienu momentu pasakiau: jaučiu net saldumo jausmą burnoje nuo to gėrio! Koks didžiulis malonumas vėl dirbti darbą, kuris yra tavo!
Darbo skonį jaučiu net fiziškai. Ir visiems linkėčiau džiaugtis galimybe dirbti tai, kas yra tavo, jausti tą saldų darbo skonį!
ĮVYKIS: Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos muziejaus direktorei Vilijai Ulinskytei-Balzienei metai ypatingi dėl duris po rekonstrukcijos atvėrusio Fotografijos muziejaus.
Mokytis traukia ir rekordai, garsinantys Šiaulius
Renata VERŠINSKIENĖ, Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus vedėja:
– Metai buvo inovatyvūs, įspūdingi ir dosnūs pasiekimų. Prieš šv. Kalėdas gavome specialų Lietuvos verslo konfederacijos prizą už bendradarbiavimą su socialiniais partneriais. Specialų diplomą gavome iš Švietimo ir mokslo ministerijos už tai, kad 5 metus atvirai dalijamės naujovėmis su kitomis švietimo institucijomis.
Mūsų mokinė Laima Zmitraitė virėjų konkursuose Kaune ir Vilniuje laimėjo pirmąją ir antrąją vietas.
Praktinio mokymo firma „Šagrenė“ (ją sudaro mūsų mokytojas Mindaugas Bartkus su mokiniais) tarptautinio praktinio verslo mugėje, kurioje dalyvauja per 50 institucijų, laimėjo aukso medalį.
Atidarėme elektroninę parduotuvę, antrą mokomąją parduotuvę.
Šv. Velykų proga kartu su UAB „Rūta“ išliejome šokoladinį kiaušinį, minint jubiliejinius Kristijono Donelaičio metus – K. Donelaičio biustą.
Prieš šv. Kalėdas visus pasveikinome nauju rekordu – sveikinimą sudėliojome iš 2415 keksiukų. Iš viso jų buvo iškepta 3000. Keksiukų rekordas bus septintas.
Kodėl siekiame rekordų? Norime pritraukti moksleivius mokytis. Rekordų siekiantiems moksleiviams smagu, gera praktika. Be to, rezultatu pasidalijame su bendruomene.
Esu labai dėkinga socialiniams partneriams: be jų daugelio projektų neįgyvendintume. Partnerių turime ir užsienyje: Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje.
Kartu su Šiaulių miesto savivaldybe išleidome tradicinių krašto receptų knygutę NATO oro policijos misiją vykdantiems kariams. Manau, taps tradicija kartu su kariais gaminti, degustuoti patiekalus.
Užmezgėme naują bendrystę su Lietuvos bajorais. Iš jų mokomės ne tik bajoriškų patiekalų, bet ir bendravimo, istorijos.
Kitąmet bus dešimti metai, kaip dirbu skyriaus vedėja. Pirmieji metai buvo sudėtingi, trūko moksleivių. Dabar skaičiai – fantastiniai. Rugsėjo pradžioje turėjome 600. „Talpiname“ visus norinčius – tam yra nuotolinis mokymas.
Atsižvelgdami į mokinių socialinę padėtį, norime sukurti imitacinę įmonę, joje dirbtų mūsų mokiniai ir gautų atlygį. Priimtume socialiai remtinus – kurie nori, bet negali mokytis.
Nesiskundžiame ir dėl moksleivių įsidarbinimo. Lengviausiai įsidarbina prekybos įmonių vadybininkų padėjėjai. Šiandien pardavėjų net negalėčiau pasiūlyti: visi užsakyti. Darbdaviai „nusižiūri“ mūsų pardavėjus mokomosiose parduotuvėse.
Labai paklausūs ir virėjai, konditeriai. Kiek sunkiau su viešbučių darbuotojais: reikia užsienio kalbų, o mokytis nelabai nori.
2015 metai – Ožkos metai. Ožkos būna užsispyrusios. Norėčiau, kad užsispyrimas būtų nukreiptas ambicingiems tikslams pasiekti. Kad tikslas atneštų rezultatą bendruomenei, visuomenei. Linkiu turėti ambicingų tikslų!
POŽIŪRIS: Renata Veršinskienė, Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus vedėja, džiaugiasi, kad profesinis mokymas tampa vis svarbesnis.
Kariškiai nori taikos
Majoras Sergėjus BUITVIDAS, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės štabo viršininkas:
– Aviacijos bazei metai buvo sėkmingi, įveikėme iššūkius. Nemažai investavome į Aviacijos bazės infrastruktūrą. Svarbu, kad lėšos ateina ne tik iš NATO Saugumo investicijų programos, bet ir iš Lietuvos biudžeto.
Politikų požiūris, NATO oro policijos misijos svarbos įvertinimas pasikeitė po įvykių Ukrainoje. Suvokta, kokia svarbi ši misija bei vieta, iš kurios teikiama priimančios šalies parama.
Pastatytos trys naujos priedangos naikintuvams, atnaujintos keturios senos. Statoma aviacinio kuro saugykla, ja jau galėsime naudotis kitais metais.
Kitų metų gegužę Aviacijos bazę pasieks pirmasis paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis AS-365 „Dauphin“, metų gale – du likusieji. Atnaujinti sraigtasparnių parką buvo labai svarbu.
Iš naujesnių projektų kitiems metams numatyta ilgai laukto administracinio pastato-komplekso su viešbučiu, sporto, susirinkimų salėmis statyba oro policijos misiją atliekantiems kariams.
Galiu pasidžiaugti, kad kitąmet kariuomenėje planuojama didinti personalo skaičių.
Tad 2014 metai – užuomazga naujiems, labai svarbiems darbams.
Pavasarį amerikiečiai NATO oro policijos misiją sustiprino iki dešimties naikintuvų. Nuo gegužės misiją pradėjo vykdyti ne viena, o dvi šalys.
Šiemet naikintuvai kilo gerokai dažniau, kaip mes vadiname, „alfa scramble“ skrydžiams dėl padažnėjusių skrydžių iš Rusijos pusės. Pagrindinė problema: nepateikiamos skrydžio paraiškos arba pateikiamos klaidingos.
Jei prieš dešimtmetį per 4 mėnesius, misijos laikotarpį, buvo 2–3 tokie kilimai, dabar – 70.
Ypač skrydžių padažnėjo lapkričio mėnesį, kai Rusijos Federacijoje vyko pratybos.
Mano metai buvo produktyvūs ir linksmi. Džiaugiuosi, kad pavyko baigti operacinio lygmens kursus JAV (Oro pajėgų universiteto Oro pajėgų vadovybės ir štabo karininkų koledže).
Patobulėjau, įgijau papildomos kvalifikacijos, galėjau susipažinti ne tik su amerikiečių, bet ir kitų šalių kultūra, nes studijavo 73 atstovai iš skirtingų valstybių.
Grįžęs iš JAV atkreipiau dėmesį, kad mūsų tokie niūrūs, pilni įtampos veidai. Norėtųsi, kad žmonės būtų laimingi, dažniau šypsotųsi, linkėtų vieni kitiems gerų dalykų.
Norėčiau palinkėti supratimo, mokėjimo užjausti. Kuo mažiau neapykantos ir kuo daugiau laimės, džiaugsmo ir sėkmės.
Kariškiai visuomet tikisi taikos: mes tam ir esame, kad būtų taika. Tikimės, kad kiti metai bus saugūs.
SAUGUMAS: Majoras Sergėjus Buitvidas, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės štabo viršininkas, tikisi, kad kiti metai bus saugūs.
