Ukrainiečių vaikams atvėrė namų duris

Ukrainiečių vaikams atvėrė namų duris

Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Oro operacijų grupės Transporto lėktuvų eskadrilės A grandies vyresniojo lakūno kapitono Vaido Sinicos šeimoje beveik savaitę gyveno du paaugliai iš Ukrainos. Abiejų berniukų šeimos nukentėjo per antiteroristinę operaciją Rytų Ukrainoje.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Atvyko autobusu

Programos sumanytojas – Lietuvos vaikų ir jaunimo kultūros centras. Šeimų vaikams ieškojo Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija, jai priklauso ir Vaido žmona Alina.

Tris vaikus auginanti Sinicų šeima gyvena Vilniuje, Vaido tarnybos vieta – Šiauliai. Tad karininkas, kad galėtų leisti laiką kartu su ukrainiečiais, pasiėmė atostogų.

Iš pradžių Sinicos ketino globoti vieną ukrainietį. Bet persigalvojo: jų šeimoje auga trys 2–6 metų vaikai, tad amžiaus atotrūkis būtų didelis. Nusprendė pasikviesti du devintokus: kad abiem būtų linksmiau, drąsiau, kad vienas kitą palaikytų.

Lietuvoje ukrainiečiai viešėjo paskutinę spalio savaitę. Šešiolika vaikų, kurių amžius – nuo 10 iki 14 metų, bei du pedagogai į Lietuvą atvyko maršrutiniu autobusu Kijevas-Vilnius.

Kelionė į Lietuvą nebuvo lengva, truko daugiau nei parą, nes keleiviams teko palaukti prie Baltarusijos sienos. Bet abu keturiolikmečiai – Ivanas iš Odesos ir Artiomas iš Žytomierzo – į Sinicų namus iš ryto įžengė energingi. Pasiūlius pamiegoti, vaikinukai paprašė kavos – laukė įdomi diena.

Antiteroristinės operacijos dalyviai

Lietuvoje viešėjusių vaikų tėvai yra nukentėję per antiteroristinę operaciją Rytų Ukrainoje.

Ivano mama tarnavo batalione medike. Po mėnesio grįžo namo. Pamačiusi, kad Ukrainos kariams labai reikia pagalbos, pasiėmė atostogų ir vėl įsijungė į antiteroristinę operaciją.

Moteris patyrė daugybinių traumų, skeveldros buvo šalia gyvybinių organų. Iškentė ne vieną operaciją. Dabar gydosi ligoninėje Vilniuje. Nekreipdama dėmesio į sužeidimus, moteris stengėsi kuo daugiau laiko praleisti su sūnumi. Vienturčio sūnaus buvo nemačiusi nuo rugsėjo.

Antiteroristinėje operacijoje dalyvavęs Artiomo tėtis patyrė psichologinę traumą.

Ir Artiomo tėtis, ir Ivano mama buvo patekę į teroristų nelaisvę. Rugsėjo pradžioje buvo grąžinti keičiantis įkaitais. Ukrainiečių teigimu, nelaisvėje tebėra per 500 antiteroristinės operacijos dalyvių.

Nustebino patriotizmas

„Artiomas ir Ivanas – tikri šiuolaikiniai vaikai, labai laisvi, atsipalaidavę. Greit apsiprato. Rankose – išmanieji telefonai, o kompiuteriu su draugais bendrauja be sustojimo“, – juokiasi vaikus globojęs Vaidas Sinica.

Iš vaikų bendravimo, sako karininkas, nesijaučia, kad jie yra išgyvenę sunkių akimirkų: yra guvūs, linksmi. Vis dėlto Vaidui dvi situacijos įstrigo.

„Nuvažiavome berniukų pasiimti po priėmimo Ukrainos ambasadoje. Išėjo būrys vaikų, visi linksmi, triukšmingi. Kad maniškiai pamatytų, kur aš, šūktelėjau: „Slava Ukraine!“ Visi atsisuko kaip kariuomenėje: „Gerojam slava!“

Vaikų ir jaunimo centre vaikai piešė grafičius. Vaidas atkreipė dėmesį, kad ukrainiečiai nemargino saulyčių ar debesėlių. Piešė Ukrainos vėliavą, užrašė „ATO“ (antiteroristinė operacija).

Vaidas su žmona svarstė, kodėl vaikai yra tokie patriotiški: „Jų tėvai stipriai nukentėjo. Turėjo būti kažkas švento, jei ir tėvai, o kartu ir vaikai tiek daug paaukojo.“

Paskutinę naktį išėjęs iš miegamojo Vaidas pamatė ant kilimo gulintį Artiomą, iš savo kambario atsinešusį pagalvę, paklodę. Berniukas paaiškino, kad jam lova pasirodė labai minkšta.

„Gal jis norėjo būti arčiau mūsų, norėjo saugumo, artumo jausmo, nes per tą laiką įsiliejo į šeimą. Galbūt paskutinę naktį jam buvo neramu dėl kelionės“, – su žmona vėliau svarstė V. Sinica.

Neturi tikslo mokytis

Ukrainiečiais dieną pasirūpindavo Lietuvos vaikų ir jaunimo kultūros centras. Pirmąjį sekmadienį važiavo į Trakus, kitomis dienomis vykdavo ekskursijos po Vilnių. Didžiausią įspūdį vaikams paliko pramogos. Svečiai atkreipė dėmesį į tvarkingas Vilniaus gatves. Neprasprūdo pro akis, kad parduotuvėse – brangu.

Berniukai Sinicų šeimoje bendravo rusiškai, įterpdami ukrainietiškų žodžių. Angliškai nemokėjo, nors užsienio kalbų mokykloje mokoma nuo penktos klasės. Gavę planšetinius kompiuterius, nusistatė rusų kalbą, nors Vaidas ragino bent Lietuvoje pasimokyti anglų kalbos.

„Jie nemato tikslo mokytis. Ivanas nori būti laivo kapitonu, Artiomas – nežino, kuo. Man paaiškino: nėra tikslo mokytis, vis tiek baigę mokyklą dirba ne pagal profesiją“, – berniukų žodžius atkartoja V. Sinica.

Lietuviškai svečiai išmoko mandagumo frazių: pasisveikinti, padėkoti.

Dviguba nuoskauda

Bendraujant su suaugusiais ukrainiečiais, V. Sinicai susidarė įspūdis, kad šalis tebėra įstrigusi 1990 metuose.

Ivano mama, turinti maisto prekių parduotuvių, sakė, kad Ukrainoje labai išvešėjęs nusikalstamas pasaulis, klesti su valdžia susijusi korupcija.

„Ukrainiečiai mato, kad kitos išeities nėra, jie nori į Europos Sąjungą, NATO. Ivano mama svarstė, kad dėl neišspręstų teritorinių ginčų Ukrainos situacija bus panaši į Gruzijos. Jos žodžiais, kaimynai ne tik nuskriaudė, bet ir pasmerkė. Jaučia dvigubą nuoskaudą: nukentėjo fiziškai, valstybė nuskriausta ir dar vaikai bus nuskriausti“, – perpasakoja Vaidas.

Vaikai, sako karininkas, globaliai nemąsto, jiems rūpi kasdienės problemos. Kai pirmą rytą Vaidas berniukų paklausė, ko norėtų pusryčiams – virtų kiaušinių, kiaušinienės, blynelių, vienas iš berniukų nudžiugo: kiaušinių! Paaiškino, kad jo šeimoje kiaušiniai dabar – deficitas.

Patirtis – ir šeimai

Išvykdami berniukai teiravosi, ar lietuviai juos ateityje pakvies į svečius. Sinicų šeima mielai ragino atvažiuoti vasarą – nors savaitę pailsėti.

„Norėjosi, kad vaikai prasiblaškytų, patirtų gerų įspūdžių. Nukentėjusių šeimų Ukrainoje – tūkstančiai. Norisi parodyti solidarumą. Ukrainiečių grupės vyresnieji sakė, kad labai vertina paramą, pažymėjo, kad esame istoriškai susiję“, – teigia V. Sinica.

Trijų vaikų tėtis sako supratęs, kad Ukrainoje vaikai tebeauklėjami fizinėmis bausmėmis, todėl siekė svečiams parodyti, kad šeimoje problemas galima spręsti ir kitaip. Tik reikia daugiau laiko ir kantrybės.

„Tikiuosi, kad jie praneš gerą žinią, kad galima gyventi kitaip. Arba patys paaugę turės nors dalelę matymo, kaip lietuviai bendrauja vieni su kitais, šeimoje. Gal parsiveš šiek tiek gerumo“, – svarsto karininkas.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

KARININKAS: Kapitonas Vaidas Sinica – trijų vaikų tėtis. Šeimoje atsirado vietos ir dviem ukrainiečiams berniukams.

TIKSLAS: „Norėjosi, kad vaikai patirtų gerų įspūdžių. Nukentėjusių šeimų Ukrainoje – tūkstančiai. Norisi parodyti solidarumą“, – sako Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Oro operacijų grupės Transporto lėktuvų eskadrilės A grandies vyresnysis lakūnas kapitonas Vaidas Sinica.

Lietuvos vaikų ir jaunimo kultūros centro nuotr.

VEIKLA: Ukrainiečiai kartu su lietuviais kūrė grafičius.

EMOCIJOS: Vaikams daug gerų emocijų suteikė saldainių gamyba.

EKSKURSIJA: Vienas iš gausybės aplankytų objektų – Trakų pilis.

PRAMOGA: Didžiausią įspūdį vaikams padarė pramogos.