Naujausios
Ukrainos ambasadorius siūlo aukso dulkelių
Šeštadienį Šiauliuose lankęsis Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerii Zhovtenko klojo verslo planą, kaip Šiauliai galėtų laimėti versle dirbdami drauge su Ukraina. Ambasadorius siūlo, kad Šiaulių industrinis parkas galėtų tapti Ukrainai patikima aikštele, per kurią ukrainietiška produkcija būtų išvežama į trečiąsias šalis. „Miestui iš to liktų aukso dulkių biudžete“, – mano ambasadorius.
„Šiaulių kraštas“ pateikia Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Valerii ZHOVTENKO mintis, išsakytas oficialiame susitikime su Šiaulių miesto vadovais.
Ukraina ir Lietuva drauge jau išgelbėjo Europą
– Ukraina ir Lietuva Europos istorijoje jau yra pakeitusios Europos vystymąsi. Prieš porą metų minėjome 650 metų Mėlynųjų vandenų mūšio jubiliejų, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, ukrainiečių vadinamas Olgird, drauge su Ukrainos kariuomene sumušė Aukso ordą. Būtent ši pergalė pradėjo Aukso ordos irimą ir užkirto kelią savo ekspansijai į Europą. Paprastai tariant, tada lietuviai ir ukrainiečiai sustabdė tuos laukinius žmones, ir Europa liko krikščioniška šalimi. Taigi lietuviai drauge su ukrainiečiais apgynė europietiškąją kultūrą.
Iš XIV amžiaus persikelkime į XXI amžių. Matome, kad vėl „laukinė orda“ nutarė išbandyti, kiek Europa pajėgi pasipriešinti tai „laukinei ordai“. Tada buvo chanas, dabar šiai „ordai“ vadovauja Vladimiras Putinas, tačiau didelio skirtumo kultūriniu požiūriu tarp jų nematau. Tai, kas dabar vyksta Ukrainos Rytuose, vėl yra Europos ir jos vertybių gynimas.
Tinkamiausias modelis – europietiškas
– Praėjusiais metais Maidane Ukrainos žmonės atsistojo ir pasakė, kad mes daugiau nenorime būti valdomi iš kitų šalių, mes daugiau nebenorime gyventi pagal Sovietų Sąjungos įstatymus. Mes norime kurti europietišką valstybę. Kai Ukraina pasirašė sutartį dėl asociacijos su Europos Sąjunga, tai labai smarkiai suerzino Kremlių, todėl kad jų visai kitoks gyvenimo modelis, visai kitokios vertybės. Mūsų nedomina, ar Kremliaus Rusija bloga, ar gera. Jie tiesiog kitokie ir tegul sau gyvena, o mes norime būti europietiška valstybe.
Ukraina vėl atsigręžė į Lietuvą, nes būtent ji pirmoji, kai prasidėjo Maidano įvykiai, atsiuntė brolius, kurie palaikė Ukrainos visuomenę. Juk mes Maidane stovėjome už Europą! Už Europą, kaip civilizaciją, kaip gyvenimo būdą.
Mes pasirašėme asociacijos su Europos Sąjunga sutartį, mes ją ratifikavome, mes – ir visuomenė, ir Vyriausybė – dabar tvirtai nusprendėme Ukrainoje kurti europietišką valstybę pagal gyvenimo stilių. Nors Europa turi problemų, bet geresnio visuomenės gyvenimo modelio pasaulyje kol kas neegzistuoja. Lietuviai šiame procese mums padeda, ir mes tai labai vertiname.
Lietuviai mus palaikė Maidane, palaikys ir dabar, kai mes atremiame Rusijos agresiją. Kiek Rusijos propaganda nebandytų įteigti, kad pas mums vyksta kažkoks pilietinis karas. Jeigu nebūtų įsikišę Rusijos samdiniai, o po to Rusijos kariuomenė, jokio karo nebūtų buvę.
Svaiginantys skaičiai
– Pagal pasirašytą sutartį su Europos Sąjunga Ukrainoje iki 2016 metų sausio 1 dienos laikina laisva prekyba vyksta tik viena kryptimi. Rusija spaudžia Ukrainą, bet laisva prekyba atveria mums naujas galimybes. Prieš tūkstančius metų ukrainiečiai prekiavo su tautomis, kurios gyveno prie Baltijos jūros krantų.
Praėjusiais metais prekybos tarp Ukrainos ir Lietuvos buvo už milijardą 100 milijonų eurų, su Latvija – 400 milijonų dolerių, o su Estija – 300 milijonų dolerių. Šiemet, lyginant su praėjusiais metais, Ukrainos prekyba su Lietuva išaugo 42 procentais, tai fantastiškas skaičius, kai šiais laikais džiaugiamasi ir 6 procentų kilimu. Štai Lietuvos potencialas Ukrainoje. Lietuviai jau daug investuoja Ukrainoje – apie 360 milijonų eurų.
Šiaulių industrinį parką būtina reklamuoti Ukrainoje. Ukrainietišką verslą domina, kad ukrainietiškos prekės judėtų ne tik į Europą. Ukrainos verslas mato Lietuvą kaip aikštelę prekių judėjimui į trečiąsias šalis – Aziją, Afriką. Europos Sąjunga turi laisvosios prekybos sutartis su trisdešimt trimis pasaulio šalimis. Tai reiškia, kad vyksta bemuitis prekių įvežimas į tas šalis. Ukraina to neturi, nes mes nesame Europos Sąjungos šalis, nors būtent ukrainietiškos prekės turi gerą paklausą tose šalyse. Afrikai ir Azijai parduodame grūdus, vaistus, automobilių, lėktuvų, laivų gamybos prekes, bet tai mums daryti labai sunku dėl muitų ir konkurencijos. O Europos Sąjunga tose šalyse neturi jokių barjerų ir problemų.
Mūsų verslo logika tokia – mes norime surasti tokias verslo nišas, kurios niekam neįdomios ir dirbti kartu su Lietuva. Nesvarbu, ar tai bus dviračiai, ar aspirinas, ar tyras vanduo, tiekiamas per jus Jungtiniams Arabų Emyratams. Ten jau atsirado grupė žmonių, kurie važinėja auksiniais automobiliais, ir jie staiga nusprendė, kad, jei gers patį tyriausią vandenį, ilgai gyvens.
Mes su jumis nedaužykime galvos ten, kur yra milžiniška konkurencija, ieškokime kažko naujo ir dirbkime kartu.
Naujoms galimybėms reikia ruoštis
– Šiaulių industriniame parke galima padaryti ukrainiečių kompanijos „aikštelę“, sukurti lietuvišką kompaniją, kuri ukrainietiškas prekes pagal laisvos prekybos principus išvežtų į trečiąsias šalis. Uždarbis ir lietuviškam, ir ukrainietiškam verslui. Apie tai kalbėsiu tarpvalstybinėje Ukrainos ir Lietuvos darbo komisijoje.
Ukraina turi labai pigių vaistų, kurie labai vertinami Afrikoje, bet kol jie iš Ukrainos patenka į Afriką, dėl muitų, mokesčių jie pabrangsta. Juk toms trečiosioms šalims būtent ir reikia pigių, bet tikrų vaistų.
Mes turime labai didelių interesų Lietuvoje ir energetikos srityje.
O kai po 2016 metų atsidarys prekybos kelias į abi puses, lietuviškam verslui Ukrainoje atsivers visiškai naujos galimybės. Tam reikia ruoštis jau dabar.
Aukso dulkės nusėstų Šiauliuose
– Europietiško verslo bruožas – ekspansija, Ukrainos verslas kol kas mąsto apie civilizuotą verslą. Mums dabar reikia daryti reformas, kurių nedarėme dvidešimt metų. Tiesiog sėdėjome ir laukėme, neaišku ko. Sulaukėme... iš pradžių Maidano, o dabar karo. Ukraina dabar turi labai greitai padaryti daug esminių reformų. Mes tiesiog nebeturime laiko. Bet mes norime daryti taip, kaip darė reformas Lietuva, tik nekartojant jūsų klaidų. Mums yra ko iš jūsų pasimokyti, nes lietuvius ukrainiečiai žymiai geriau supranta, nei, pavyzdžiui, italus, prancūzus ar norvegus. Todėl, kad tarp lietuvių ir ukrainiečių nėra mentalinio skirtumo.
Matau, kad lietuviams Ukrainoje atsiveria didžiulės galimybės. Reikia padaryti taip, kad per nedidelę jūsų šalį, Šiaulių industrinį parką, plauktų ukrainietiškos prekės.
Vis prisimenu, kaip vienas žinomas žmogus Didžiojoje Britanijoje tapo milijonieriumi. Jis XVIII amžiuje, kai dar monetos buvo auksinės, dirbo banke kasininku. Vyras skaičiavo monetas, pasiklojęs vilnonį paklotėlį. Jis tą paklotėlį kiekvieną savaitę keisdavo savo lėšomis, o panaudotą paklotėlį parsinešdavo namo ir sudegindavo, paklotėlis sudegdavo, bet likdavo šiek tiek aukso, kuris susilydydavo iš likusių ant skudurėlio aukso dulkelių. Per 20 metų jis surinko tiek aukso, kad pradėjo savo verslą.
Šiauliečiai, jūsų biudžete gali likti tų sulydytų aukso dulkelių, jeigu tapsite Ukrainos verslo partneriais prekiaujant per jus su trečiojo pasaulio šalimis.
Parengė Rita ŽADEIKYTĖ
Jono TAMULIO nuotr.
BENDRUMAS: Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerii Zhovtenko mato daug bendrų bruožų tarp ukrainiečių ir lietuvių mentaliteto, todėl tai galį praversti ir bendrame Lietuvos ir Ukrainos versle.
PRISIMINIMAI: Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerii Zhovtenko prisiminė, kad vaikystėje jis turėjo Šiauliuose pagamintą dviratį „Ereliukas“, kuriuo labai didžiuodavosi, nes jis tada buvo pagamintas užsienyje.
