Naujausios
Kaimas bijo dar didesnio skurdo
Kaimo žmonės nelaukia euro atėjimo. Bijo dar didesnio skurdo, jau ir taip lendančio iš dažnos kaimo trobos. „Vos kaimo žmonės pradėjo atsigauti, tvarkytis, gražintis savo sodybas ir vėl – naujas nuosmukis“, – į brangstančius produktus kaimo parduotuvėje žvelgdami bėdoja žmonės. Parduotuvės bijo, kad joms, o ne bankams teks iškeisti senų kaimo žmonių santaupas, vis dar laikomas ne sąskaitose, o „kojinėse“.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Nei eurų, nei litų
Šiaulių rajono Kužių seniūnijos Biručių vienkiemis. Pensininkas Romualdas pasitinka retus svečius su raudonšonių žieminių obuolių nešuliu.
„Neieškokit čia nei eurų, nei litų. Kaimas tuščias, nebėra žmonių“, – sako Romualdas.
Į klausimą, kaip ruošiasi euro atėjimui, Romualdas pasitaiso gerokai padėvėtą kepurę, numoja ranka ir atsidūsta: „Kaip ubagai gali ruoštis pinigų keitimui?..“
Anądien Romualdas nuėjęs į parduotuvę. Reikėję obuoliams skinti prietaiso. Vieną pavartė, kitą.
„Vienas kainavo 14 litų su centais. Brangoka. Paimu kitą, ant kurio užrašyta 2,20. Atsinešu prie pardavėjos. Tfu! 2,20 euro, o ne lito. Dūrininimas senų žmonių su tomis dviem kainomis“, – juokiasi vos neapsigavęs Romualdas.
Pensininkas sako, kad labai retai perkantis parduotuvėje maistą, nes ten „dešra iš „š“ išspausta“. Valgo savo užaugintą kiaulieną, paukštieną, triušieną, savo karvių pieną, savo sodo ir daržo vaisius.
Vyras sako, kad iš savo menkos pensijos niekaip neišstengtų prasimaitinti, jeigu reikėtų viską parduotuvėje pirkti. Dabar perka, dažniausiai, tik duonos, ūkiui reikalingų įrankių.
Eurų – „za morem“
Romualdas sako, kad pats gyvenantis šia diena. Tik džiaugiasi, kad visi keturi jo vaikai „za morem“ (rus. už jūros). Ne vargsta, taip, kaip būtų vargę Lietuvoje, o dirba, uždirba ir dar tėvui padeda.
„Jauniems žmonėms čia nebėra kas veikti, nereikalingi“, – numoja ranka pensininkas.
Vyras pasakojo, kad vienas sūnus dirba tolimųjų reisų vairuotoju užsienyje, kitas yra verslininkas, įkūręs statybos įmonę, įdarbinęs 20 žmonių.
„Nebenori mano vaikai net į svečius parvažiuoti. Ten mano vaikas verslininkas, o čia buvo niekam nereikalingas. Visko bandė ir langus gaminti, ir karstus – atlyginimas 1,5 tūkstančio, kaip nupjauta, kaip reikia išgyventi iš tiek?“, – piktinosi Romualdas.
Iki pensijos 10 metų pats Romualdas taip pat buvo bedarbiu ir dėl to skaudžiai išgyveno, jautėsi pažemintas.
„Įsivedę eurą Lietuvoje mes niekada negyvensime taip, kaip žmonės gyvena Europoje. Kodėl? Todėl, kad darbdaviai, valdžia nenori dalintis su dirbančiaisiais uždarbiu“, – iš savo vaikų patirties žino Romualdas.
Pensija – mažiau nei 200 eurų
Bubių seniūnijos Gilvyčių kaimo parduotuvė.
„Paprastam kaimo žmogui euras nieko gero neduos. Geriau bus verslininkams, tiems, kurie keliauja į užsienį – nereikės keisti valiutos. O skurdžiai, kaip skurdo, taip ir skurs“, – svarstė gilvytiškis Laimutis Ulčinas.
Vyras sako, kad ateinant eurui litas tik dar labiau nuvertėjo: „Kainos kyla beprotiškai, o atlyginimai kyla tik valdžiai. Minimalią algą, prieš įvedant eurą, nutarė pakelti 35 litais, o merams, girdėjau, nuo 5000 kels iki 9000 litų. Argi taip galima tyčiotis iš žmonių?!“.
Vyras turi dėl ko pykti: trisdešimt vienerius metus dirbęs, pensijos gauna vos 600 litų. „O eurais negausiu nė 200. Euras man bus kaip pažeminimas“, – nelinksmai svarstė L. Ulčinas.
Jis sakė, kad parduotuvėje nedaug ką gali pirkti – ne tik dėl to, kad neturi daug pinigų, bet ir dėl produktų kokybės.
„Esu dirbęs Šiaulių mėsos kombinate. Matydavau, kad į dešrą mėsos tikrai dėdavo. O dabar ant etiketės paskaitau, paaiškėja, kad dešra yra tik mėsos skonio, bet ne iš mėsos. Jei ne savo gyvuliai, nežinočiau, ką ir valgyti“, – stebėjosi L. Ulčinas.
Pieno į pieninę L. Ulčino šeima neparduoda, naudoja savo reikmėms, nes kainą už pieną supirkėjai moka žeminamai mažą.
„Parduotuvėje pieno nenusipirksi – iš pieno jau viskas išsunkta ir parduodama žmonėms, kaip pienas“, – žino vertę gilvytiškis.
Litai virto eurais
Gilvyčių parduotuvės kaimo pardavėja Roma Šniuolienė pasakojo, kad ant produktų uždėjus dvi kainas – litais ir eurais, žmonės ėmė skaičiuoti, kaip reiks gyventi po Naujųjų.
„Bijo žmonės dar labiau nuskursti. Kainos didelės, pensijos ir atlyginimai maži – nerimo žmonėse daug jaučiasi“, – vertino R. Šniuolienė.
Kaimo parduotuvėje šiuo metu nemažai nuperkama pieno, nes žmonės nebelaiko karvių, perka duonos, kruopų. Perka geresnės kokybės mėsos produktų: „Geriau mažiau suvalgo, bet tikros mėsos“.
Pardavėja skaičiavo, kad maždaug prieš 10 metų parūkytos dešrelės kainavo 6 litus, dabar tos pačios – beveik 6 eurus.
„Kai ateis euras, žmonės tikrai iš pradžių mažiau pirks maisto, bent jau mūsų kaime. Kol pripras prie naujų kainų žmonės bijos likti be pinigų. Juk mūsų kaime jaunimo nebėra, labai daug senų žmonių, o jiems pinigų reikia ne tik maistui, bet ir vaistams. Be vaistų žmonės tikrai nebus, geriau pataupys maistui“, – svarstė pardavėja.
„Gal nenumirsim badu, bet baisu, kai negalios pašalpos gaunu 270 litų, eurais bus apie 70“, – tarsteli pro šalį einanti gilvytiškė Marytė.
Laukia nuosmukis
„Gyvenimas eiliniams tikrai nepagerės su euru. Lietuvoje euras aiškiai per anksti, nes mūsų atlyginimai ne tokie, kad už eurus išgyventumėme. Tie, kurie nusprendė, kad Lietuvai reikia euro, nesusivokia, kaip žmonės gyvena. Valdžia gauna 6000 – 7000 litų, tai jiems bus apie 2000 eurų. Europietiškos algos minimumas. O žmonės, kurie gauna minimalią algą litais, gaus 300 eurų. Kaip jiems reikės išgyventi?“, – retoriškai klausė prie Micaičių parduotuvės sutikta Onutė.
Jauna moteris skaičiavo, kad galime grįžti į senus laikus. Juk ir eiliniai žmonės jau pamažu pradėjo sau leisti nuvažiuoti į kurortą nors trumpam, sodybas pradėjo puošti pamatę, kaip užsienio šalyse gyvena ir tvarkosi žmonės.
„Žmonės pradėjo po truputį atkusti, bet valdžia vėl duoda naują smūgį į paširdžius. Su euru maži žmonės turės naują nuosmukį“, – svarstė Onutė, užsiimanti žemės ūkiu.
Būsimieji eurai – „kojinėse“
Micaičių parduotuvės pardavėjos Vida ir Edita mano, kad įvedus eurą bus sunku ne tik gyventojams.
„Gali būti, kad porai savaičių užsidarys daugelis mažųjų kaimų parduotuvių – bus neįmanoma dirbti, nes seni žmonės eis į parduotuves keistis pinigų, o mažoms parduotuvėms dideles eurų sumas laikyti bus neįmanoma“, – svarstė pardavėja Vida.
Nuo sausio 1 dienos gyventojai galės dar pirkti už litus, tačiau grąžą jiems bus privalu atiduoti eurais.
„Ankstesniais valiutos keitimo laikais, pinigus keitė tik bankai, dabar užkrovė didelę naštą parduotuvėms. Atsineš žmogus 200 sutaupytų namuose litų, o pirks vos už 10. Kiek grąžos teks atiduoti eurais?“, – skaičiavo pardavėjos.
Jos žino, kad seni žmonės pinigus laiko namie – „kojinėse“, o ne bankuose, todėl pinigų keitimo, ypač kaimo parduotuvėse, mastai gali būti labai dideli.
Pardavėjos skaičiavo, kad žmonės matė jau ne vieną pinigų pasikeitimą, ir kaskart gyvenimas vis pasunkėdavo, paskutinis smūgis – nuvertėję rubliniai indėliai.
„Todėl nemažai senų žmonių iki šiol nepasitiki bankais ir pinigus laiko „kojinėse“. Būtent tie pinigai ir išplauks į kaimų parduotuves“, – mano pardavėjos.
„Šis pinigų pasikeitimas sunkesnis ir emociškai – vis dėlto turės žmonės atsisakyti savo – lietuviškos – valiutos. Pamenu, kaip džiaugėmės, kai įvedė litą, o dabar jis naikinamas“, – apibendrino Vida.
Jono TAMULIO nuotr.
ATLYGINIMAI: Gilvytiškis Laimutis Ulčinas sako, kad žmones piktina, jog kainos kyla beprotiškai, o atlyginimai kyla tik valdžiai.
VIRSMAS: Kaimo žmonės mato, kad jau ateinant eurui lito vertė smarkiai krito. Nelaukiantys jie lito virsmo euru, nes mano, kad dar labiau nuskurs.
KAINOS: Prekių kainos parduotuvėse jau rašomos dviem valiutomis, kad žmonės pratintųsi prie kainų eurais.
SKAIČIAI: Gilvyčių parduotuvės kaimo pardavėja Roma Šniuolienė pasakojo, kad ant produktų uždėjus dvi kainas – litais ir eurais, žmonės ėmė skaičiuoti, kaip reiks gyventi po naujųjų
NUOSMUKIS: Micaičiuose gyvenanti Onutė sakė, kad kaimo žmonės pradėjo po truputį atkusti, bet valdžia vėl duoda naują smūgį į paširdžius. Su euru maži žmonės turės naują nuosmukį.
„KOJINĖS": Micaičių parduotuvės pardavėja Vida sako, kad kaimo žmonių santaupas, laikomas „kojinėse“, gali tekti iškeisti kaimo parduotuvėms.
NEREIKALINGI: Pensininkas Romualdas iš Biručių kaimo sako, kad jo keturi vaikai buvo nereikalingi Lietuvai, todėl išvažiavo užsidirbti eurų svetur.
