Antrasis pasaulinis karas atėjo ir iš Vokietijos, ir iš Sovietų Sąjungos

Antrasis pasaulinis karas atėjo ir iš Vokietijos, ir iš Sovietų Sąjungos

Antrasis pasaulinis karas iki šiol vertinamas prieštaringai. Nors jį 1939 metais rugsėjo pirmąją pradėjo nacistinė Vokietija, vos praėjus pusantro mėnesio į Lenkiją įsiveržė ir Sovietų Sąjungos kariuomenė, sulaužydama dvišalę sutartį. Karo veiksmų ėmėsi dvi valstybės, vertino Šiaulių universiteto profesorius Arūnas Gumuliauskas, Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje surengtoje konferencijoje.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Istorija neatsakė į klausimus

Sakoma, kad istorija kartojasi, tačiau profesorius Arūnas Gumuliauskas nelinkęs su tuo sutikti: istorija moko, bet niekada nesikartoja. Vienintelis panašumas dabar ir 1944-aisiais yra tokia pat karšta liepa, kaip A. Gumuliauskui kadaise pasakojo vienas iš sutiktų Lietuvos 16-osios divizijos karių.

Joniškyje surengtoje konferencijoje, skirtoje Antrajam pasauliniam karui prisiminti, lektorius sakė, kad iki šiol Lietuvoje dar neturime aiškiai suformuoto požiūrio į šį istorinį įvykį, pakeitusį politinį pasaulio žemėlapį.

Neseniai į politinę kalbą atėjo terminas „istorijos politika“, kuris reiškia pastangas formuoti istorinę valstybės atmintį.

Rusijai šis karas tampa vienijančiu momentu, pamatu, ant kurio formuojamas tautos patriotizmas, pereinantis į šovinizmą.

O koks mums yra šis karas?

Priežastys buvo anksčiau

Pasak A. Gumuliausko, visuotinai manoma, kad karo priežastis buvo Adolfo Hitlerio atėjimas Vokietijoje į valdžią 1933 metais.

Tačiau iš tiesų aplinkybės pradėjo formuotis dar 1919 metais, vos pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir pasirašius garsiąją Versalio taikos sutartį. Pagal ją išryškėjo vienų šalių noras dominuoti kitų atžvilgiu. Prancūzija panoro valdyti Vokietiją ir pareikalavo mokėti reparaciją (tarptautinės atsakomybės žalos atlyginimą) iki 1964 metų. Vokietija negalėjo turėti savo armijos, taip pat karinės pramonės.

Tokios sąlygos, anot profesoriaus, natūraliai pagimdė revanšizmą ir ėmė augti A. Hitlerio šalininkų bei rėmėjų skaičius.

Tuo tarpu 1921 metais Genujoje įvykusioje tarptautinėje konferencijoje pirmą kartą buvo pakviesta dalyvauti bolševikų delegacija iš Rusijos. Anglai ir prancūzai reikalavo, kad rusai sumokėtų už jų dideles investicijas, tačiau minėta delegacija nesutiko. Vietoje to, 1922 metais Rusija pasirašė Rapalo sutartį su Vokietija, pagal kurią vokiečiai įgijo teisę instruktuoti rusų karius ir kurti karo pramonę Rusijoje. Tai buvo įžanga į Molotovo–Ribentropo paktą.

Remiantis 1938 metų Miuncheno paktu, naciams buvo leista veikti visoje Rytų ir Vidurio Europoje, bet nelįsti į Vakarus.

Karą pradėjo dvi šalys

Karas kilo vos po metų. 1939-ųjų rugsėjo pirmą dieną Vokietija įsiveržė į Lenkiją, o praėjus vos pusantro mėnesio Raudonoji Armija kirto Lenkijos sieną iš kitos pusės, sulaužydama dvišalę Lenkijos ir Sovietų Sąjungos sutartį, pasirašytą 1932 metais.

„Vadinasi, karą pradėjo ne tik vokiečiai, karą pradėjo dvi šalys – Vokietija ir Sovietų Sąjunga,“ – teigė A. Gumuliauskas.

Karo veteranai, į kuriuos dabar kartais irgi žiūrima dviprasmiškai, tebuvo 18–19 metų jaunuoliai, dar nelabai susigaudę ir negalėję žinoti apie peripetijas Maskvoje ir Berlyne. Jie buvo mobilizuoti prievarta jau ne Lietuvos, bet Sovietų Sąjungos.

Patys karo nesirinko

Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos komiteto pirmininkas, 16-osios lietuviškosios divizijos karys Julius Lionginas Deksnys kalbėdamas minėjo, kad ypač svarbus buvo Lietuvos išvadavimas iš hitlerinės okupacijos.

Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus darbuotojas Darius Vičas pasakojo apie karo eksponatus, saugomus fonduose. Parodoje buvo galima pamatyti rusiškų ir vokiškų artilerijos sviedinių gilzių, šalmų, durtuvų, gertuvių, įvairių dokumentų.

Jonas Ivanauskas, Joniškio rajono Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijos sekretorius, pristatė fotografijų parodą, kurioje – dar gyvi karo veteranai ir jų šeimos.

Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijos rajone pirmininkė Bronislava Petniūnaitė priminė, kad veteranų rajone likę 17. Visiems jiems karas buvo ne pačių pasirinktas dalykas.

Autorės nuotr.

POLITIKA: Pasak profesoriaus Arūno Gumuliausko, iki šiol Lietuvoje dar neturime aiškiai suformuoto požiūrio į Antrąjį pasaulinį karą, pakeitusį politinį pasaulio žemėlapį.

VETERANAI: Į renginį atvyko ir keli karo veteranai, jų iš viso Joniškio rajone likę 17.