Naujausios
Paslėptas karas tapo atviras ir pasauliui
Po ketvirtadienio vakaro tragedijos, kai Ukrainoje buvo numuštas Malaizijos oro linijų lėktuvas „Boeing 777“ ir žuvo visi juo skridę 298 žmonės, pasaulis priverstas atsigręžti į įvykius Ukrainoje. Kaip gali pasikeisti pasaulio politinis pulsas, kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėju profesoriumi Gintautu MAŽEIKIU.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Pasekmės
– Kaip vertinate paskutinių dienų įvykius Ukrainoje?
– Pokyčiai Ukrainoje prasidėjo po to, kai Ukrainos kariuomenė užėmė Slovjanską ir kai Girkino (Strelkovo) daliniai pasitraukė į Donecką ir Luhanską. Būtent tuo metu prasidėjo vadinamųjų prorusiškų teroristų didelė vieša diskusija, kurią transliavo daugelis Rusijos televizijų.
Prorusiški teroristai pradėjo labai aiškiai kelti klausimą, ar Rusija jiems suteikė pakankamai pagalbos. Slovjansko užėmimo laikotarpiu pradėta suteikti vis didesnė Rusijos kariuomenės pagalba. Pradėtos teikti „Katiušos“ ir „Grad“ sistemos, tankai, buvo siunčiami įvairūs specialistai, kurie galėtų padėti išmokyti prorusiškus Luhansko ir Donecko žmones naudotis visais tais ginklais.
Būtent tuo metu prasidėjo pokalbis ir apie priešlėktuvinės gynybos sistemas, kurias galėtų turėtų Luhanskas ir Doneckas. Pradėta kalbėti ir apie tą „Buk“ sistemą, kuria, įtariama, ir buvo numuštas Malaizijos lėktuvas.
Taigi visokeriopos pagalbos suteikimas – tai labai didelė fazė, kurią nurodo daugelis tarptautinių ekspertų, kurios metu V. Putinas siekė žūtbūt įrodyti Ukrainai sėsti prie derybų stalo.
Apie jokią galutinę teroristų pergalę ir kalbos nebuvo, bet buvo siekiama jėga priversti Kijevą derėtis su Luhansko ir Donecko teroristais, vadovaujamais Rusijos saugumiečių, ir kad tos derybos būtų nelygiavertės.
Dėmesys
– Pasaulis pagaliau atsigręžė į Ukrainos tragediją. Kodėl taip ilgai buvo manoma, kad kitų valstybių tai nepalies?
– Į milžinišką spaudimą Ukrainai Vakarų visuomenė – nei BBC, nei CNN, nei didieji pasaulio dienraščiai – nekreipė absoliučiai jokio dėmesio, apie tai nerašė, nerodė. Vakarų visuomenei visa tai niekaip nerūpėjo. Kitaip tariant, buvo įsivaizduojama, kad viskas bus išsprendžiama kariniu būdu arba bus sėdama prie derybų stalo, kas prezidentui Petro Porošenkai buvo ne kartą nurodyta viešint Vakaruose.
Tokia Vakarų ir Maskvos laikysena vedė prie karo gilėjimo ir mūšių didėjimo. Tokios įtampos rezultatas ir buvo numuštas Malaizijos lėktuvas.
Dabar, neabejotinai, Vakarų visuomenė bus priversta svarstyti, kas gi dedasi tarp Rusijos ir Ukrainos Luhansko ir Donecko srityse.
Kiek man teko stebėti užsienio televizijų reportažus po to, kai buvo numuštas lėktuvas, mano manymu, pasaulio televizijos labai sunkiai randa ekspertus, kurie gebėtų jiems viską išaiškinti, nes patys jų žurnalistai dar sunkiai susigaudo situacijoje.
Reikės kelių dienų, kol Vakarų visuomenė pripras, supras, kas gi ten dedasi, išmoks tarti vardus.
Malaizijos avialinijos, aišku, buvo neatsakingos. Teks aiškintis biurokratinius klausimus, kodėl Ukraina leido skirsti lėktuvui būtent šiuo maršrutu, o ne kitu. Aišku, kad tai buvo daroma dėl pinigų.
Nukritus lėktuvui, Kremliui jau bus nebeįmanoma išvengti tarptautinės kritikos dėl to sprendimo, kurį numanė Vakarai arba Kremlius, kad viena iš karinių pusių laimės. Toks sprendimas nebeįmanomas.
Kažkokie veiksmai iš Vakarų pusės neišvengiamai turės būti priimti kur kas rimtesni nei ekonominės sankcijos. Kokie tai galėtų būti veiksmai?
Šiuo metu vyksta derybos, nes, galima įsivaizduoti, nei saugumas įvairių šalių, nei kariuomenių patarėjai nėra pasirengę tuoj pat spręsti šito klausimo. Jiems tai kaip kruša iš giedro dangaus.
Ko dar tikėtis iš karo?
– Ar sudužęs lėktuvas gali būti pretekstas išplisti kariniams veiksmams už Rytų Ukrainos ribų, pasiekti Lietuvą ar kitas kaimynines šalis?
– Nemanau. Priešingai, šis įvykis labai komplikuoja Maskvos situaciją ir nėra jokios priežasties, kodėl tas konfliktas turėtų išsiplėsti.
Priešingai, yra visos priežastys visoms pusėms, o pirmiausia, Kijevui, Maskvai ir Europos Sąjungai, ieškoti stipresnių sprendimų dėl to, kad išspręstų šį konfliktą.
Žinoma, labai daug priklausys nuo to, kiek svariai bus įrodytas šis teroristinis aktas – kas numušė lėktuvą? Aš, kaip ir daugelis tarptautinių apžvalgininkų, manau, kad tai – prorusiškų teroristų veiksmas, patariant Rusijos patarėjams ir mokant, kaip naudotis šiuolaikinėmis karinėmis sistemomis, šitie duomenys bus labai giliai paslėpti.
– Ko dar galima tikėtis iš įvykių Ukrainoje?
– Kai kalbame apie tai, kas šiame kare pasiryžę kariauti ir žūti, tai – prorusiški sukilėliai teroristai. Tai grupė žmonių, kurių dalis kariauja ne už pinigus, o turi savo įsitikinimus, mistines idėjas kurti didžiąją Rusijos imperiją, kurti naują pasaulio tvarką ir jie net V. Putiną, jeigu jis trukdys jų požiūriui, nušalins. Kitaip tariant, ta grupuotė žmonių, kurie kariauja, yra daug radikalesnė nei V. Putinas.
Žinoma, jie yra labai pavojingi, bet, kita vertus, daug tarptautinių ekspertų, kurie tiria tą aplinką ir aš pats manau, kad Rusijos valdžia gali priimti sprendimą riboti, susidoroti su kai kuriais iš tų teroristų, kiek jie yra pavojingi pačiai Rusijai.
Skaičiau Luhansko laikraščius, kuriuose pateikta vienintelė versija, kad Ukrainos kariai numušė Malaizijos lėktuvą tam, kad būtų apkaltinti teroristai. Kitaip tariant, jie turi savo pasaulio regėjimą. Turint omenyje, kad juodosios sudužusio lėktuvo dėžės yra Maskvoje.
Aš sutinku su tuo, kad iš paslėpto didelio karo po lėktuvo sudužimo jis tapo atviru ir visų matomu karu.
Redakcijos archyvo nuotr.
SPAUDIMAS: Profesoriaus Gintauto Mažeikio teigimu, iš paslėpto didelio karo Tarp Ukrainos ir Rusijos, jis dabar tapo atviru ir visų matomu karu.
