Naujausios
Kodėl Šiauliai virsta Naujaisiais Vasiukais
Stambieji Šiaulių miesto projektai – nauji ir jau su barzda – klimpsta skandaluose. Teismai, įtarimai korupcija, nemokšiškumas ir lėšų švaistymas lydi Šiaulius nuo kosmodromo idėjos laikų iki skrydžių su „kū kū“ šaukiniu į Turkiją. Projektų veikėjus gelbsti kolektyvinė atsakomybė, antraip, pripažįsta ir meras Justinas Sartauskas, dalis veikėjų trintų areštinės gultus. Šiauliai virsta Naujaisiais Vasiukais, tik benderių pas mus daugiau nei Ilfo ir Petrovo satyriniame romane „12 kėdžių“. Vasiukai, apie kuriuos svaičiojo didysis kombinatorius Ostapas Benderis, yra tapę apgavystės simboliu.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
„Kū kū, Turkija!“
Paskutinysis skandalas viešumon iškilo praėjusią savaitę. Paaiškėjo, kad liaupsintas ir girtas projektas – iš Šiaulių oro uosto skraidinti turistus į Turkiją baigėsi ketinimu kreiptis į teisėsaugą ir bankrotu.
„Šiaulių kraštas“ rašė, kad Šiaulių oro uosto projektas skraidinti keleivius užsakomaisiais reisais į Turkijos kurortą Antaliją pakibo ore dėl bankrutuojančios kelionių organizatorių bendrovės „Go planet travel“.
Tikinama, kad miestas pinigų turizmo bendrovei kol kas nesuspėjo pervesti, tačiau vien už šiems metams numatytus skirti 250 tūkstančių litų buvo nutarta tvarkyti oro uosto infrastruktūrą, o už 150 tūkstančių litų viešinti projektą, arba, tiksliau, – perdažyti lėktuvą Šiaulių spalvomis ir simbolika. Ir ant lėktuvo užrašyti Šiaulių oro uosto tarptautinį šaukinį SQQ ("Es kū kū").
Taip „Kū kū“, Turkija!“ projektas patyrė visišką fiasko, nors ir bandoma gelbėti situaciją.
Kas atsakingas, kad buvo suvilioti ir apgauti klientai, kad žlugo plataus regiono žmonių lūkesčiai, kad Šiaulių oro uostui pakabinta nepatikimumo lentelė? Ar vien tik „Go planet travel“ veikėjai?
„Pernelyg saldi pradžia“
Šiaulių miesto Tarybos narys, buvęs Šiaulių meras Alfredas Lankauskas dėl nepavykusių skrydžių į Turkijos kurortus teigė turėjęs nuojautą, kad viskas baigsis šnipštu, nes buvo „pernelyg saldi pradžia“.
„Kai aš pamačiau tą jaunuolį su peteliške, dalijantį interviu sukištomis į kišenes rankomis, mano nuojauta dar labiau sustiprėjo... Bandžiau šiek tiek pasufleruoti, kad pasižiūrėtų atidžiau...“, – sakė A. Lankauskas.
Politikas teigė labai suabejojęs ir tuo, kad reikalinga perdažyti lėktuvą šiaulietiškomis spalvomis už 150 tūkstančių litų.
„Aš nesupratau, ką duos ant lėktuvo, kuris skraido 10 kilometrų aukštyje, užpaišyta reklama. Kas ją tokiame aukštyje matys?“, – paradoksą įvardijo A. Lankauskas.
Aukso kalnai virto milijonine skola
Kitas visišką fiasko patyręs Šiaulių projektas – 2012 metų vasarą vykusios TAFISA žaidynės, kurios skambiai baigėsi organizatorių įmonės bankrotu.
Žadėti aukso kalnai virto 1,2 milijono litų skolų kupra. Apgauti liko per šimtas žaidynių paslaugų teikėjų. Moralinį smūgį patyrė ir žaidynių globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Žaidynėms išleista 5,5 milijono litų, o pajamų gauta 4,3 milijono litų. Iš jų 1,7 milijono litų sudarė europinė parama.
Šiandien įstaigos sąskaita tuščia. Turto beveik jokio – kompiuteriai ir kita orgtechnika, baldai, kurie gali kainuoti vos apie 50 tūkstančių litų.
Naudos iš žaidynių turėjo nebent TAFISA žaidynes rengusios viešosios įstaigos „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ direktorius Kęstutis Petraitis ir jo komanda, nes jų atlyginimai buvo solidūs.
Tačiau dabar ir K. Petraičiui gali atsirūgti. Šiuo metu K. Petraičiui yra pateikti du ieškiniai, kurių bendra suma siekia per milijoną litų.
Paslydo dėl silpnos komandos
„TAFISA turėjo būti sėkmingas projektas. Tokio renginio Lietuva daugiau niekada negaus! Nes norinčių rengti tokius renginius miestų pasaulyje yra labai daug. O mes turėjome istorinį momentą“, – mano Šiaulių meras Justinas Sartauskas.
Meras teigia, kad didžiausia nesėkmė – žaidynėms rengti buvo suformuota silpna komanda.
„Vadovas (Kęstutis Petraitis – aut. past.) puikiai matė, kad finansininkė yra silpna, net kompiuterinės programos nevaldė. Nebuvo programos, kuri suskaičiuotų, kiek yra išlaidų ir kiek turima pajamų! O po TAFISOS praėjus trims – keturiems mėnesiams mes tik tada gavome preliminarius skaičius, kiek išleista...“, – dėstė J. Sartauskas.
Kas atsakingas, kad buvo parinkta silpna komanda?
„Moralinė atsakomybė krinta miestui, bet įstaiga bankrutavo ir dabar bankroto administratorius yra pareiškęs ieškinį direktoriui – beveik 1,2 milijono litų“, – vardijo meras.
Daušiškės – dausose
Beveik gerą dešimtmetį Šiaulių valdžia „vargsta“ ir su naujosiomis miesto kapinėmis, steigiamomis šalia miesto esančiame Daušiškių kaime. Šis Šiaulių projektas apaugo ne tik barzda, bet ir milijonais, bei interesais.
Viskas prasidėjo nuo to, kad Šiauliams rengiant kapinių projektą Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, rajono žemėtvarkos skyrius sugrąžino žemę savininkams kapinių vietoje.
Žemės aras šioje vietoje pabrango iki 1300 litų.
Čia sugrąžinta žemė ir buvusio Šiaulių mero Genadijaus Mikšio uošviams. Na ir kas, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija buvo pripažinusi, kad G. Mikšys supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Daugiau nei 800 tūkstančių litų mero aplinkai jau buvo išmokėta.
Vilkinosi kapinių reikalai ir dėl teisminių procesų. Mero artimiesiems pinigai sumokėti, o štai vienam piliečiui, kurio žemė nepateko į auksinę teritoriją, o liko už jos – valdžia „parodė špygą“. Žmogus stojo ginti savo interesų.
„Vargo“ Šiaulių valdžia ir dėl panaikinto kapinių detaliojo plano, nes kapinės buvo suprojektuotos per didelės. Teko rengti naują. Vėl papildomos nemažos išlaidos ir sugaištas laikas.
Naujų kapinių dienos miestas dar neturi.
Negana to, paaiškėjo, kad kapinės suprojektuotos per didelėje teritorijoje – 62 hektaruose, o galima tik 40 hektarų.
Kas atsakingas, kad miestas per dešimt metų dar neįsteigė naujų kapinių?
Per daug išsižiojo
„Nelabai susigaudau, kaip anoje kadencijoje Taryba dirbo ir priiminėjo sprendimus. Viena aišku, kad norėjo padaryti 50 metų į priekį kapines. Kas tokio dydžio kapinių reikalavo? Aišku, kad per didelis kąsnis iš karto. Gigantomanija“, – įsitikinęs miesto meras J. Sartauskas.
Kas atsakys, kad be reikalo išmesti beveik 3 milijonai, perkant sklypams, kurie pagal naują planą nebepatenka į kapinių teritoriją?
„Biudžetas nusipirko nekilnojamąjį turtą. Lygiai, kaip ir tie privatūs žmonės, kurie nusipirko brangiai daug butų ir dabar keikiasi. Tada kainos buvo tokios, o šiandien spjaudosi“, – sakė J. Sartauskas.
Meras teigė dabar neleidžiąs projektuoti visų kapinių iš karto.
„Pasiprojektuojam penkis – septynis hektarus: užteks dešimčiai metų. O po mūsų ateis kiti, kurie projektuos ir leis pinigus“, – skaičiavo J.Sartauskas.
Šiaulių arenos epopėjoje – kaltinamųjų suolas
„Jeigu Šiauliuose arenos nebūtų, tai visi galvotų, kad Šiauliai tikrai yra Vasiukai. Bet arena stovi, kaip Kaune, Klaipėdoje ar Panevėžyje“, – džiaugėsi Justinas Sartauskas.
Šiaulių arena pastatyta, bet buvo net keli skandalai.
Šį pavasarį STT Šiaulių valdybos pareigūnai baigė tirti ir Šiaulių apygardos teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.
Ikiteisminio tyrimo metu aiškintasi, ar nebuvo piktnaudžiauta Šiaulių miesto savivaldybei sudarant ir vykdant Koncesijos sutartį dėl Šiaulių arenos eksploatavimo.
Šioje baudžiamojoje byloje buvęs tuomet Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Genadijus Mikšys bei viešosios įstaigos „Pramogų sala“ steigėjas, dalininkas ir generalinis direktorius Gintaras Radavičius kaltinami piktnaudžiavimu.
Kaltinimai dėl netinkamo pareigų atlikimo pareikšti ir buvusiam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui Vladui Damulevičiui. Areštuotas G. Radavičiaus ir V. Damulevičiaus turtas.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tuometis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius G. Mikšys, pakeitus Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties vieno punkto formuluotę, kuria buvo pakeista koncesijos mokesčio mokėjimo tvarka, viršydamas įgaliojimus, 2006 metų birželio 8 dieną be Šiaulių miesto tarybos pritarimo, vienašališkai pasirašė šią sutartį su „Pramogų sala“.
Tyrimo metu gauti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad įmonės „Pramogų sala“ generalinis direktorius G. Radavičius, būdamas ir vienu iš Komisijos narių, piktnaudžiavo tarnyba siekdamas sau, savo šeimos nariams ir kitiems asmenims turtinės ir kitokios asmeninės naudos, neracionaliai tvarkė įstaigos turtą.
Interviu su STT
Dar vienas skandalas ištiko areną, kai jos projektas, brangiai kainavęs Šiauliams, veltui buvo padovanotas ukrainiečiams.
„Turbūt girdėjo visi, kad kad kai kuriuos žmones STT kviečia interviu dėl to padovanoto projekto. Čia susimaišė lietuviški jausmai krepšiniui, autorystės teisės, noras pasirodyti originaliais“, – vardijo A. Lankauskas.
Jis pripažino, taip pat Taryboje balsavęs už tai, kad projektas būtų padovanotas.
„Vėliau atsirado abejonių ir man. O STT vienas iš klausimų kai kam buvo: ar niekas jokio spaudimo nedarė ir ar neturėjo iš tos dovanos naudos. Spaudimo tiesiai šviesiai niekas nedarė, tačiau įtikinėjimų buvo“, – atviravo politikas.
Nuo kosmodromo iki LEZ
Dar vienai fiks idėjai – kodiniu pavadinimu „kosmodromas“ – beveik dvidešimt metų. Šią idėją buvo iškėlęs tuometinis miesto meras A. Lankauskas.
Buvo svajojama, kad Zokniuose bus įkurta orlaivių remonto įmonė dėl kurios Šiauliai suklestės ir tarptautiniu lygiu. Šiandien apie kosmodromą atsargiai nutylima.
Kitas A. Lankausko komandos kūrinys – Šiaulių laisvoji ekonominė zona (LEZ). Į ją ateinančioms įmonėms būtų buvusios garantuojamos mokesčių lengvatos – pirmus šešerius įmonės veiklos metus pelno mokesčio visai nereikia mokėti, kitus šešerius metus – mokamas dvigubai mažesnis pelno mokestis. Įmonės taip pat atleidžiamos nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio.
LEZ seniai turi Klaipėda, Kaunas, bet ne Šiauliai. Tiesa, Šiaulių LEZ projektą tikimasi atnaujinti – vyksta operatoriaus konkursas, bet laikas, kai Šiauliai galėjo tapti vienu pramonės centrų šalyje – praleistas.
Kodėl taip atsitiko?
Kliūtys ir spėlionės
„Aš niekada omenyje neturėjau kosmodromo, o tik krizių valdymo centrą. Jis neatsirado Šiauliuose, nes jo niekas čia nenorėjo. Toks centras atsirado Švedijoje“, – prisiminė senus laikus A. Lankauskas.
Buvęs meras mano, kad sutrukdė „rimtos kliūtys ir perturbacijos“, kurios krėtė buvusią karinę bazę ir ginčai, kaip ją panaudoti.
„Galiausiai, buvo žengtas paskutinis žingsnis, kuris visas diskusijas nutraukė – kariškių atėjimas į Zoknius. Bet tai visai neblogas žingsnis. Tiek karinis oro uostas neša miestui pelną, tiek lėktuvų remonto bazė būtų nešusi naudą“, – sakė A. Lankauskas.
Politikas prisiminė, kad lėktuvų remonto bazei atsirasti sutrukdė ir Lietuvos akcinio inovacinio banko (LAIB) žlugimas, kuriame buvo padėti lėktuvų remonto įmonei skirti ir Vyriausybės, ir potencialių investitorių 10 milijonų litų. Nors jau buvos suformuotas ir įstatinis būsimos lėktuvų remonto įmonės kapitalas.
„Kodėl Šiauliuose laiku neatsirado LEZ – labai daug neatsakytų klausimų, tarp jų ir politinių. Kodėl tas pats operatorius, vystantis Klaipėdos LEZ, atsisakė vystyti Šiaulių LEZ?“, – spėliojo A. Lankauskas.
Rezultatas – „sukišti į kalėjimus!“
– Kodėl Šiauliuose tiek daug projektų, labai svarbių miestui ir jo vystymuisi virto Vasiukų lygio projektais? – paklausėme mero Justino Sartausko.
– Skundikai. Taip ir rašykite! Skundikai! Vietoj to, kad žmonės padėtų projekto eigoje darbams, laukia iš padilbų, kaip galėtų pakenkti.
– Ar tai politiniai skundikai?
– Visus turiu mintyje. Kadangi niekas negali išsiaiškinti daugeliu atvejų – gerai ar blogai, yra daug versijų – diversijų, tai teisėsaugos struktūros ir turi tikrinti.
Juk dažnai niekas nežino, kaip reikia elgtis. Laikmetis būna vienas, o vertinama atbuliniu laiku. Nepasakyčiau, kad taip yra vien Šiauliuose. Kaune, pavyzdžiui, tas pats.
– Atsakingų už konkrečius nusižengimus, kaip ir nėra, kai egzistuoja valdžioje tik kolektyvinė atsakomybė?
– Jeigu būtų personalinė atsakomybė, tai būtų sukišti žmonės į kalėjimus ir rezultatas vis tiek būtų tik toks. O kiti, kurie ateitų valdyti – nieko nedarytų. Kam rizikuoti, kai sėdinčių jau yra?!
Pavyzdžiui, buvusio administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus turtas areštuotas tik už procedūrinį dalyką ir gyvena žmogus nervų kamuolyje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
BENDERIAI: Šiauliai pagal klimpstančių, skandalingų projektų skaičių pretenduoja tapti Naujaisiais Vasiukais. Tik benderių Šiaulių savivaldybėje ne vienas, o daug.
PERSPĖJIMAS: Buvęs meras, ilgametis Tarybos narys Alfredas Lankauskas tikino perspėjęs dėl kelionių agentūros atsakingus žmones, nes nujautęs nesėkmę, kuri ir įvyko.
KALĖJIMAS: Šiaulių meras Justinas Sartauskas mano, kad susodinus už skandalingus projektus atsakingus žmones, nauji vadovai iš viso nieko neveiktų, nes bijotų atsakomybės.
KOMENTARAI
Šiauliai blaškosi, norėdami ištrūkti
prof. Arūnas GUMULIAUSKAS, „Šiaulių krašto“ redkolegijos narys:
– Pirmoji tokia Vasiukų istorija Šiauliuose buvo 1991 metais, kai britų verslininkas Gotfriedas Gilas pabandė vietoje sporto salės pastatyti pramogų centrą. Atskrido į Šiaulius su malūnsparniu, darė įspūdį. Buvome labai nepatyrę ir galvojome, kad užsieniečiai atvažiuoja labdaros tikslais. Mes atrodėme, kaip indėnai XV – XVI amžiuje. Nugriovėme gerą salę ir šiandien turime „paminklą“ mūsų lengvatikiškumui.
Šiauliai, atkūrus nepriklausomybę, pradėjo prarasti savo pozicijas šalies mastu. Tarpukariu, kai netekome Vilniaus, Klaipėda buvo pusiau Lietuvos, Šiauliai buvo tapę antruoju miestu po Kauno. Kai atėjo sovietinė okupacija, gyvenome planinės ekonomikos sąlygomis, Šiauliuose pridygo ekonominių centrų. O kai 1990 metais sugrįžome į europinį vystymosi kelią, būtent tarpukariu ir sovietmečiu iškilę Šiaulių pramonės centrai buvo pasmerkti vegetacijai.
Yra ir subjektyvi pusė: mūsų Vyriausybė neturi regioninės politikos. Tik dabar tiek konservatoriai, tiek socialdemokratai praregėjo, kad regionai tuštėja, vegetuoja.
O šiauliečiai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, kai aplink mus veržiasi ratas, iš kurio mes norime ištrūkti, todėl dažnai imamės tokių projektų, kurie baigiasi fiasko, kaip su skraidymu iš Šiaulių į Turkiją.
Tai visiškai natūralu, kai Lietuvos oro uostui pajungti ir Palanga, ir Kaunas, o Šiaulių oro uosto ten nėra. Šiauliai bando išsprukti ir, manau, kad reikia bent padėkoti už tokį bandymą. Mes tą darome ne iš gero gyvenimo. Gerai, kad nesėdima ir nelaukiama mirties, bet bandoma tos mirties išvengti. Bet, deja, kol kas nesiseka.
Antra vertus, tokiuose sandoriuose reikalinga ir kompetencija. Žmonės, kurie atsakingi už daugelį skandalingų Šiaulių projektų, aiškiai stokoja kompetencijos, bet aš nevadinčiau jų vagimis, nes vyksta blaškymasis – tai mes matome visose Šiaulių institucijose.
Atsiverčiu Šiaulių miesto strateginį planą 2007 – 2016 metais. Ten rašoma Šiaulių miesto vizija iki 2025 metų: „Šiauliai: Saulės miestas, atviras, saugus ir veržlus“. Juk tai pasakos tam, kad paimtų pinigus!
Todėl ir išdygsta tokie planai, kad Šiauliuose reikės troleibusų, kad reikalingas kosmodromas – tai utopija.
Kai buvo priimtas tiesioginių merų rinkimų įstatymas, politologai komentuoja, kad Vilniui, Kaunui, Klaipėdai toks įstatymas galbūt naudingas, nes balotiruosis į merus žinomi šalyje žmonės.
Atrodo, kad Šiauliuose, Panevėžyje tokių nebėra. Nuo 1990 metų šiauliečiai respublikinio masto politikų turėjome tik kelis: tai Mindaugas Stakvilevičius, kurio ideologinės nuostatos aiškiai susikirto su mūsų šalies raidos perspektyvomis, ir Vytautas Juškus, kuris patarinėjo aukščiausiems Lietuvos žmonėms. Štai ir viskas. Galime sakyti, kad Valentinas Mazuronis, kiti yra iš Šiaulių, bet juk jie jau Vilniaus, o ne Šiaulių žmonės.
Žmonių, protų stoka yra mūsų didžiausia bėda. Perfrazuojant politologo Antano Kulakausko mintį, kad mažoje gyvenvietėje protus galime sutalpinti viename kambaryje, o miestuose reikia sporto rūmų. Tačiau klausimas, ar Šiauliams reikalingi sporto rūmai?!
Piliečiai nebegali nuolaidžiauti
Piotro Romančiko (ELTA) nuotr.
Kazimieras MOTIEKA, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, teisininkas:
– Viskas užprogramuota aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Nereikia nė Savivaldybių, imkime Seimą. Juk kiek nevykusių įstatymų pasiūlyta ir priimta, bet siūlytojai už tai neatsako.
Atsakomybės mechanizmas kuriamas ne konkrečiam asmeniui, tarkime įstatymo ar sprendimo priėmėjui, bet visai institucijai, kuri priima sprendimus, pavyzdžiui, miesto Tarybai. Jeigu Taryba blogai dirba, žmonės turi teisę reikalauti naujų rinkimų ir perrinkti nevykusius politikus.
Valdžią, tiek miestų Tarybas, tiek Seimą ,renka žmonės, todėl sakyti, kad Lietuvoje yra ne žmonių, o valdininkų valdžia, neteisinga. Žmonės turi puikų mechanizmą – rinkimus, kai netinkamas valdžios atstovas gali būti neišrenkamas kitai kadencijai. Tai yra pagrindiniai demokratiniai įrankiai, duoti žmonėms.
Tačiau žmonės turėtų būti patys aktyvesni ir valdyti savo valstybę. Didžiulis trūkumas, kad žmonės nereikalauja atsakomybės iš valdžios. Mūsų visuomenė turėtų būti judresnė.
Suprantama, žmones slegia įvairios socialinės problemos. Manau, kai pradės pastebimiau nykti socialinės problemos, proporcingai didės ir žmonių aktyvumas, atsiras daugiau minčių, kaip kontroliuoti savo valdžią. Žmonės turės suprasti, kad būtent nuo jų kontrolės priklauso valdžios darbo kokybė.
