Naujausios
Pasirinkę pilietiškai sveiką gyvenimą
„Žmonės mums skambina, ateina ir klausia, kuo galėtų prisidėti prie Tėvynės gynimo“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Generolo P. Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės vadas Saulius Burškys. Norinčiųjų būti šauliais visoje Lietuvoje padaugėjo nuo įvykių Ukrainoje. Generolo P. Plechavičiaus šaulių 6-ajai rinktinei, kuri apima Šiaulių apskritį, šiuo metu priklauso apie 700 žmonių. Šiemet šaulių organizacija mini 95-ąsias įkūrimo metines.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Reikia noro ir šiek tiek laiko
Generolo P. Plechavičiaus šaulių 6-ąją rinktinę sudaro aštuonios kuopos ir du būriai.
Ant S. Burškio krūtinės – antsiuvas su giliuku ir vainiku. Giliukai simbolizuoja šaulių pareigybes, laipsnių Šaulių sąjungoje nėra. Vieno giliuko ir vainiko derinys rodo rinktinės vado statusą.
S. Burškys šauliu tapo rinktinės atkūrimo pradžioje, 1990 metais. Ypač į veiklą įtraukė Sausio 13-osios įvykiai.
„Tai jau gyvenimo būdas“, – šypsosi vadas. Iki traumos jis buvo savanoris. Nuo 2005 metų vadovauja Šiaulių apskrities šauliams.
Tarp šaulių, sako vadas, yra kone visų profesijų atstovų: nuo mokslininko iki darbininko.
Pasak S. Burškio, rinktinė žmonių srautais niekada nesiskundė, bet aktyvėjimas ypač pasijautė paaštrėjus situacijai Ukrainoje. Besikreipiančių amžiaus vidurkis – 20 metų.
Dažnai būsimiems šauliams kylantis klausimas – kiek organizacijai reikia skirti laiko. S. Burškys atsako paprastai: „Kiek jėgos leis, tiek ir ateisite pas mus.“
Pasak S. Burškio, norint tapti šauliu reikia vienintelio: noro. Dar – šiek tiek laisvo laiko.
Jaunuoju šauliu galima tapti nuo 11 metų, šauliu – nuo 18 metų iki gyvenimo pabaigos. Vyriausiam Generolo P. Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės šauliui dabar 87-eri.
Kovinių šaulių amžiaus riba – kaip ir kariuomenėje – 55 metai. Šie žmonės turi atitikti šauktinio medicininius reikalavimus. Kuo jie skiriasi nuo savanorių? „Savanoriai yra remiami valstybės, už mokymus, pratybas gauna pinigėlius, šauliai to negauna. Mes kitaip Tėvynę mylime“, – šypsosi S. Burškys.
Šauliai Šiaulių apskrityje saugo du karinius objektus, rinktinė turi 65 etatus.
S. Burškys yra atkreipęs dėmesį, kad žmonės šaulius painioja su kariškiais: „Mes turime patvirtintą uniformą, ją nešiojame. Turime ir ginklų, bet jie ne valstybės duoti, o nuosavi – disponuojame organizacijos ginklų fondu. Apsaugą taip pat vykdome savo ginklais.“
Asignavimai LŠS atkeliauja per Krašto apsaugos ministeriją, ministras įdarbina sąjungos vadą, pavaduotojus, rinktinės vadus ir jų pavaduotojus. Kiti šauliai – visuomenininkai.
Tęsia tarpukario tradicijas
Dar vienas žmonėms rūpimas klausimas, ar tiktų būti šauliu, jei netinka būti savanoriu.
„Kviečiame ateiti, nes visada randi, ką pasiūlyti. Juk mes ne tik šautuvą laikome, bet ir dainuojame, sportuojame, šokame. Kažkam ir košę reikia virti“, – sako rinktinės vadas.
Stojamasis mokestis suaugusiam kainuoja 10 litų, vaikui – 5 litai. Nario mokestis suaugusiam metams – 24 litai, vaikams mokėti nereikia.
Šauliai renkasi kartą per savaitę, jaunieji šauliai – du kartus. Porą kartų per mėnesį ateina savanoriai perteikti karinių žinių. Šaudyklose šauliai mokomi šaudyti – vyksta ne tik koviniai, bet ir sportiniai šaudymai.
Per kiek laiko tampama šauliu? „Pirmiausia rinktinėje užpildomi dokumentai, tuomet siunčiama užklausa į Vidaus reikalų ministeriją dėl teistumo. Gauti atsakymus užtrunka iki mėnesio. Tuomet – priesaika“, – paaiškina S. Burškys.
Šauliai vadovaujasi įstatymais ir statutu. „Gyvename pilietiškai sveiką gyvenimą“, – apibendrina vadas.
Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuviškąją žemę, švieskis ir šviesk, stiprink valią ir kūną, tesėk žodį, saugok valstybės turtą – tai keletas iš dešimties įsakymų šauliams, 1927 metais suformuluotų Vlado Putvinskio-Pūtvio.
Šauliai nėra atsitraukę nuo tarpukario tradicijų – jas tęsia, tik šiuolaikiškai.
„Žinoma, situacija, poreikiai dabar skiriasi. Pavyzdžiui, tarpukariu šauliai statė kultūros namus, kad šviestų visuomenę“, – sako S. Burškys. Tarpukariu šauliai buvo turtingiausia organizacija, rėmė kariuomenę ginklais.
Pagerbdami vieną iš Šaulių sąjungos įkūrėjų V. Putvinskį-Pūtvį, kasmet šauliai organizuoja 50 kilometrų žygį Šiauliai-Graužikai į buvusį P. Putvinskio-Pūtvio dvarą. Šiemet, minint LŠS 95-metį, žygis organizuojamas visos Lietuvos mastu.
Pilietiškumo moko per savanorystę
S. Burškys sako, jog rinktinėje visuomet buvo daugiau jaunimo. Jaunimą vilioja nemokamos vasaros stovyklos. Jų Kelmės rajone, Dubysos slėnyje, per sezoną būna 2–4. Be telefono ryšio, elektros.
Šaulių veikla domisi ir mergaitės. 2007–2008 metais, skaičiuoja S. Burškys, jaunųjų šaulių mergaičių buvo daugiau nei berniukų.
Šį mėnesį keturios mergaitės dalyvaus žvalgų varžybose Estijoje, birželį analogiškos varžybos organizuojamos berniukams.
Veiklą šaulių organizacijoje jaunimas tęsia ir išvykęs studijuoti. Šiuo metų aštuoni Šiaulių šauliai mokosi Karo akademijoje. Nemažai šaulių tampa savanoriais, renkasi profesinę karo tarnybą, darbą policijoje, pasienyje. Ten, kur yra drausmė ir statutas.
Kasmet 20 šaulių dalyvauja ugniagesių mokymuose, mokosi gesinti miškus. Šauliai yra ir policijos rėmėjai.
„Tai yra pilietiškumas. Pilietiškumas – savanorystė. Pažiūrėkite, kas iš jaunimo dalyvauja renginiuose Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją? Šaulių sąjungos nariai. Šauliai vaikai kitokie – mandagesni, jų kitoks požiūris į gyvenimą“, – sako S. Burškys.
Trūksta kitokio valstybės vyrų požiūrio
Karo atveju koviniai šauliai iš karto taptų aktyviojo rezervo kariais, išeitų į priskirtus padalinius (Šiaulių rinktinė yra priskirta savanoriams). Kiti šauliai būtų kariuomenės pagalbininkai.
„Šaulys yra koordinuotas, jam nekyla klausimas, ką ir kaip daryti. Beliktų žmones informuoti, kaip elgtis“, – sako S. Burškys.
Neseniai virė diskusijos dėl Krašto apsaugos ministerijos siūlymų atsisakyti LŠS sudėtyje kovinių būrių, numatyti, kad kovinių šaulių kovinį rengimą organizuotų ir vykdytų Lietuvos kariuomenė per tarnybą aktyviajame rezerve, LŠS kovinius būrius išbraukti iš ginkluotosioms pajėgoms priskiriamų subjektų sąrašo. Taip pat ketinta atsisakyti LŠS priskirtos kovinio (karinio) rengimo organizavimo ir vykdymo funkcijos. Prezidentė šioms pataisoms nepritarė.
Pasak S. Burškio, pagal pataisas visi koviniai šauliai turėtų tapti savanoriais. „Kam tada savanoriui reikalinga Šaulių sąjunga? Dėl šių pataisų netektume dalies žmonių. Mes matome norą atimti konstitucinę teisę ginti Tėvynę ginklu.“
S. Burškys sako, kad siūlytos pataisos rodo, jog ministerijoje nesuprantama, kas yra Šaulių sąjunga. Siūlyti pakeitimai nederinti su LŠS, tad žinia šauliams buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Paklaustas, ko šauliams labiausiai trūksta, S. Burškys susimąsto: „Jei galvosi, ko trūksta, tai ir veiklos nebus. Mums nieko netrūksta. Gal tik truputį kitokio valstybės vyrų požiūrio. Kad žiūrėtų į mus kaip į tikruosius patriotus, dirbančius Tėvynės labui.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PASIRENGIMAS: „Aktyvinti šaulių pasirengimą nematome reikalo, dirbame pagal planus ir grafiką. Žmonės ir taip baimės pilni. Atsakymo, kas bus, nėra. O ruoštis reikia visą laiką“, – sako LŠS Generolo P. Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės vadas Saulius Burškys.
VĖLIAVA: LŠS Generolo P. Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės vadas Saulius Burškys rodo rinktinės vėliavą. Ji buvo pašventinta 1991 metas Sauginių kaime (Šiaulių rajonas), kai Šiaulių rinktinė atstatė sunaikintą šaulių tarpukariu statytą paminklą.
Iš šaulių istorijos
Šaulių sąjungos įkūrimo data laikoma 1919 metų birželio 27 diena. Organizacijos pagrindus nustatė, šaulio ideologiją formavo Vladas Putvinskis-Pūtvis. Be karinio mokymo, tarpukaryje šauliai plačiai vykdė tautos kultūrinimo darbą, aktyviai sportavo.
1920 metais pradėtas leisti Šaulių sąjungos laikraštis „Trimitas“. Pirmuoju jo redaktoriumi buvo Matas Šalčius.
1935–1936 metais Šaulių sąjunga reorganizuota – tapo pavaldi kariuomenės vadui. Prieš pat organizacijos panaikinimą 1940 metais Lietuvos šaulių sąjungoje buvo daugiau kaip 62 tūkstančiai narių. Sovietams okupavus Lietuvą, pirmiausia buvo nuginkluoti šauliai.
Iki 1941 metų birželio 22 dienos įkalinta ir ištremta 80 procentų sąjungos padalinių, štabų, tarybų narių. Šauliai aktyviai dalyvavo pasipriešinimo kovose prieš vokiečių ir sovietų okupantus.
1989 metais Kaune vykusiame mitinge oficialiai paskelbtas Šaulių sąjungos atkūrimas. Tų pačių metų rugsėjo 20 dieną LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą priesaiką Kelmėje, prie LŠS įkūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio-Pūtvio kapo. Ši diena laikoma LŠS atkūrimo Lietuvoje data.
1991 metais šauliai jau buvo organizuota struktūra ir aktyviai dalyvavo saugant Parlamentą ir kitus valstybės objektus. Saugodami objektus ir valstybės sienas žuvo šauliai: I. Šimulionis, D. Gerbutavičius ir G. Žagunis.
1997 metais priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymas. 1998 metais pradėtas sąjungos pertvarkymas, suformuota 10 apskričių šaulių rinktinių. 2000 metais patvirtintas Šaulių sąjungos statutas, organizacija įregistruota Teisingumo ministerijoje.
Parengta pagal www.sauliusajunga.lt
