Naujausios
Prezidento rinkimai: žmonės pažadais nebetiki
Sekmadienį – Lietuvos Prezidento rinkimai. Kaimuose ir miesteliuose sutikti žmonės sakė, nežiną už ką balsuoti. Netiki kandidatų pažadais – tiki savo darbu. Jaunimas dar labiau pasimetęs: ne tik nežino, už ką balsuoti, bet ir abejoja, ar eis į rinkimus. „Koks man skirtumas, ką išrinks... Bet jeigu reikėtų ginti Lietuvą, taip, kaip ukrainiečiams Ukrainą, pirmas eičiau“, – tvirtai įsitikinęs vaikinas, sutiktas kaimo laukuose.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Rinkimų reklamą skuba išjungti
Kurtuvėnų miestelio (Šiaulių rajonas) centre ant skelbimų lentos – vienas rinkimų plakatas, kurį nustelbia raginimai pirkti vištaites, žąsiukus ar ančiukus, pas meistrą gaminti antkapinį paminklą ar dalyvauti „Terbakrauskio" mugėje.
Pietų metas. Laikas melžti karvutę. Kurtuvėniškė Irena Rubežienė sėda ant dviračio ir skuba pas savo karvutę.
„Netikiu aš nė vienu! Vis žada – geriau ir geriau bus. Neisiu balsuoti! Supykusi esu labai“, – tvirtai už ragų laikydama dviratį, apkabinėtą pienui skirtais kibirais, sako kurtuvėniškė.
Moteris tikina prisiklausiusi pažadų, todėl vos išgirdusi kalbant kurį iš kandidatų skuba išjungti radiją ar televizorių.
„Tą pačią sekundę išjungiu! Dieve, ką jie kalba?! Vienas žada geresnę ateitį, nors pats nieko gero nepadaręs, kitas žada žmonėms darbo, o pats reklamoje ieško darbo. Kur jis to darbo gaus žmonėms? Gal fermas sugriautas atstatys?! Cirkai!“ – nelinksmai juokiasi I. Rubežienė.
Moteris susimąsto, kuo ji šiandien dar gali pasitikėti: „Savimi, savo rankomis, darbu. Karvelę turiu, telyčią auginu. Viską savo turiu“.
Paskutinį kartą balsavo per praėjusius Prezidento rinkimus. Žinojo už ką balsuoti, nujautė, kas laimės.
„Man patinka, kai žmonės daug nekalba. O kas daug liežuviu mala, iš to nieko negausi“, – patikrintą išmintį dėsto kurtuvėniškė.
"Tamsus miškas"
„Su kaimynais pasikalbame apie mūsų valdžią. Nebetiki ja žmonės. Mes suprantame, kad prezidentas nei daržą ateis nuravėti, nei premiją kam nors į namus atneš. Bet kad jie šalies gerove bent rūpintųsi“, – sako I. Rubežienė.
Apie Europarlamento rinkimus moteris taip pat turi nuomonę: „Tamsus miškas!“. Ji tikina, kad žmonės nesupranta, nei ką ten, Briuselyje, išrinkti parlamentarai veikia, nei ką jie Lietuvai gali pagelbėti.
„Pasigerina gyvenimą penkeriems metams keli išrinktieji ir viskas! Neturiu net minčių eiti rinkti vien tam, kad pasiimtų per mėnesį 40 tūkstančių litų algą. Kad aš gaučiau per mėnesį nors pusantro tūkstančio, manyčiau, kad rojuje gyvenu! Bet kas duos kaimo žmogui rojų? Rojų gauna tik išrinktieji. Aš prie biedno žmogaus gerovės galėčiau prisidėti, bet ne prie jų“, – susimąsto I. Rubežienė.
Motinų širdys
Didžiausias ponios Irenos džiaugsmas, kad jos vaikai, paieškoję laimės svetur, sugrįžo gyventi į Lietuvą ir ji nebėra emigrantų mama. Dukra ilgiau gyveno užsienyje, sūnus vos kelis mėnesius, bet ir tai motinos ilgesys buvo begalinis, kad vaikams reikia palikti savo tėvus ir išvažiuoti uždarbiauti.
„Stebiu įvykius Ukrainoje. Bijau dėl savo vaikų, ne dėl savęs. Žiūriu ir širdį skauda, plyšta motinų širdys, kai jauni vaikai žūva. Neduok, Dieve“, – atsidūsta moteris.
Moteris pasakojo, kad jos draugo sūnus vežioja krovinius „su fūra“ į Rusiją. Kai išvažiuoja, širdis apmiršta – Rusijoje taip pat nestabilu.
„Bet aš pagalvoju, kad esame NATO, kad Zokniuose stovi tiek naikintuvų, saugo mus ir nusiraminu. Mes – saugūs! Kai kiti svajoja apie rusų valdžią, sunervina. Gerai jiems buvo „prie ruso“, o dabar jeigu sugrįžtų, taip mus nustekentų iki paskutinio siūlo. Kokia yra ta mūsų valdžia tokia, bet vis geriau, nei svetima“, – sako ponia Irena.
Politika ir patriotizmas
„Sekmadienį rinkimai? Nesidomiu“, – ramiai sako laukuose ūkininkui padedantis remontuoti traktorių nagingas vaikinas.
Kas rinks prezidentą, jeigu jaunimui nerūpi?
„Tegul renka kiti. Vis tiek nieko gero nebus“, – nedaugžodžiauja Remigijus Čepulis. Vaikinui dvidešimt treji.
Kodėl jaunimas nesidomi politika?
„Nė kartą nesu buvęs rinkimuose, brolis irgi neina. Jam dvidešimt penkeri metai. Koks skirtumas, ką išrinks. Kol galiu pragyventi, dirbti, man gerai. Kam man ta politika?“, – dėsto Remigijus.
Remigijus sako, kad susinervina, kai pasižiūri politinius debatus per televizorių. „Pliurpia, kad kuria geresnę Lietuvą. O tą Lietuvą jau baigia parduoti...“, – pykteli vaikinas.
Remigijus – langų montavimo meistras, dirba komandiruotėse Vokietijoje, Latvijoje.
„Jeigu reikėtų eiti kariauti už Lietuvą, taip, kaip ukrainiečiai kariauja už Ukrainą, net nesusimąstyčiau – iš karto eičiau, bet tokie politiniai žaidimai, kokius dabar žaidžia politikai, tos jų apgavystės jaunimo nedomina. Tegul sau murdosi mele, aš rankų politikoje nesitepsiu“, – nukerta Remigijus.
Neramia širdimi
Šiaulietį Arvydą Zuloną sutikome Pašvinio sodų bendrijos sklypelyje. Pensininkas neabejoja – visada eina ir dabar eis balsuoti. Tai esanti kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga. Tik kad rinkimų kampanija – labai blanki.
„Nėrą ką rinkti. Kai pasirodo, ką jie sugeba, rankos nusvyra. Nieko konkretaus nei nuveikė, nei pasakė. Sunku jais tikėti, nes tiek kartų tikėta... Aš visada į rinkimus eidavau pakylėta nuotaika, nes žinodavau, už ką balsuoti! Buvau ištikimas konservatorių rinkėjas. Praėjusi vyriausybė taip sugadino konservatorių vaizdą, kad mano akyse jokių konservatorių nebeliko. Cinizmas. Gali būti, kad perbrauksiu biuletenį ir išeisiu skaudama širdimi“, – dėstė A. Zulonas.
Ir per praėjusius prezidento rinkimus A. Zulonui buvo nejauku: „Kai visi už vieną kandidatą, nieko gero nelauk. Taip ir buvo“.
Pensininkas nesiskundžia asmeniniu gyvenimu. Tik skaudu, kad valdžia užmiršo savo pažadus, apgavo pensininkus dėl sumažintų pensijų visiems ir dar papildomai dirbantiems pensininkams grąžinimo.
„Nors Prezidentė buvo garantavusi, kad bus viskas sutvarkyta, sudaryta metodika. O kas išėjo? Premjeras savaip komentuoja Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Latvijoje sumažintas pensijas grąžino ir jau eurą turi, o kas Lietuvoje? Tiek Latvijoje, tiek Estijoje vyriausybės su savo žmonėmis padoriau elgiasi“, – mano A. Zulonas.
„Negi pagal grožį rinkti?“
„Nėra, vaikeli, iš ko rinktis. Trypčioju, už ką balsą atiduoti. Buvę jau atsibodo, parodė savo gabumus. Pažadai visų panašūs, tai negi pagal grožį rinksi?! Nes už darbus neišeina rinkti“, – juokauja šaukėniškė Birutė Šimkienė.
Močiutei pritaria ir anūkas, dvidešimtmetis Rytis Mikalauskas. Vaikinas nesidomi politika, todėl ir rinkimai neįdomūs, nors balsuoti, turbūt, eis.
Kodėl neateina naujų asmenybių į Lietuvos politikų gretas, B. Šimkienė neišmananti. „Nors imk, ir už lenkų kandidatus balsuok, kad stiprūs lietuviai neina į rinkimus“, – juokėsi moteris.
Dar labiau ponia Birutė sutrikusi dėl Europarlamento rinkimų. Ji nežino, nei kokia tų rinkimų sistema, nei už ką balsuoti.
Moteris prieina prie miestelio centre kabančios skelbimų lentos. Vienas vienintelis vienos partijos kandidato į Europarlamentą plakatas.
„Kaip išmirę. Skelbimai apie vištų prekybą. Vištikės svarbiau, nei Lietuvos ateitis“, – nusivilia B. Šimkienė.
Reikia dirbti, o ne politikuoti
Ūkininkai Ona ir Jonas Kušleikai, gyvenantys keli kilometrai nuo Šakynos, rūšiuoja rūsyje likusias daržoves – pats darbymetis.
„Mes apsisprendę, nors iš tiesų ir mūsų kandidatas turi trūkumų. Koks žmogus be trūkumų? Apie kitus kandidatus sprendžiame iš to, ką jų tėvai sovietmečiu veikė“, – sako Jonas ir Ona.
Ūkininkai pripažįsta, kad nebuvo normalios rinkimų reklamos. „Prezidento rinkimai, o viešų diskusijų nedaug. Plepėti visi mes mokame, bet reikia rimtų kalbų“, – įsitikinę ūkininkai.
Ona visą gyvenimą dirbo vaistinėje.
„Kas žmonėms aiškiai atsakytų, kodėl pas mus vaistai tokie brangūs? Kodėl lietuviai pigesnių vaistų turi važiuoti į Lenkiją? Už medicinos paslaugas reikėtų susimokėti, kai sergi. O dabar, mokesčius moka, eina gydytis ir vėl reikia duoti ne kartą. Man tokia tvarka nepatinka“, – piktinosi Ona Kušleikienė.
Ūkininkai pripažįsta, kad prezidentas turėtų labiau pasistengti dėl santykių su kaimyninėmis valstybėmis.
„Su lenkais paskutiniais metais tik pykomės. Netoli mūsų buvo lenkų dvaras, ir mes, ko gero, turime lenkiškų šaknų. Tai kam su jais pyktis?“ – stebisi ūkininkai.
Jie tiki, kad darbas Lietuvą išgelbės, o ne politikai. Ir – kad būtų taika.
„Daugiau nieko paprastam žmogui nereikia“, – žino Jonas ir Ona Kušleikai.
Jono TAMULIO nuotr.
PASIRINKIMAS: Šaukėniškė Birutė Šimkienė su anūku Ryčiu sako, kad labai mažai informacijos apie kandidatus. Šaukėnuose prie kultūros namų – vos vienas rinkimų plakatas.
CIRKAS: Kurtuvėniškė Irena Rubežienė kandidatų pažadus Lietuvos žmonėms vadina cirku.
NERIMAS: Šiaulietį Arvydą Zuloną neramina tai, kad rinkimai jau čia pat, tačiau dar nežino už ką balsuoti.
DEBATAI: Remigijus Čepulis sako, kad susinervina, kai pasižiūri politinius debatus per televizorių.
PLAKATAI: Šaukėnų centre vos keli apdriskę rinkiminiai plakatai. Kaimo žmonėms daugiausia siūlomi ne kandidatai, bet vištaitės ir antkapiniai paminklai.
