
Naujausios
Skėmių kaimo bendruomenei padeda ES parama
Visuomeninė organizacija „Skėmių kaimo bendruomenė“, gavusi lėšų iš 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų, ėmėsi spręsti socialinės rizikos bei socialinę atskirtį patiriančių asmenų integravimo į visuomenę ir darbo rinką problemas.
Rimantas PETRAVIČIUS
Ėmėsi iniciatyvos
Radviliškio rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, egzistuoja dideli gyvenimo lygio, gyvenimo kokybės, socialinės būklės skirtumai. Ne išimtis ir Skėmių bei aplinkiniai kaimai. Skėmiuose, kaip ir kituose mažuose miesteliuose bei kaimuose, didelė bedarbystė, skurdas, įsišaknijusios priklausomybės ligų (alkoholizmo) problemos, daug dabartine socialine padėtimi nepatenkintų, nusivylusių, nematančių šviesios ateities žmonių. Gyventojai patiria socialinę ir ekonominę atskirtį, nemažai žmonių geresnio gyvenimo ieško užsienyje.
Skėmių kaimo bendruomenės nariai, siekdami spręsti vis didėjančias socialines problemas ir suprasdami, kad vien tik pasyviai kovoti su socialinės rizikos atskirtimi (skiriant pašalpas, maistą, teikiant neatlygintinas paslaugas) nepakanka, nusprendė pasekti artimiausių kaimynų lenkų pavyzdžiu ir imti vystyti teminių kaimų idėją.
Buvo pradėtas įgyvendinti projektas „Dirbk Skėmiams“, orientuotas į ilgalaikį socialinės rizikos bei socialinę atskirtį patiriančių asmenų integravimą į visuomenę ir darbo rinką, finansuojamą pagal 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonę „Socialinės rizikos ir socialinės atskirties asmenų integracija į darbo rinką“. Projekto tikslas – padėti įtraukti ir išlaikyti darbo rinkoje ekonomiškai neaktyvius asmenis, ugdyti bendruosius bei darbinius įgūdžius, mažinti socialinę atskirtį.
Projektui, kurio vertė 440 026 litai, buvo skirta šimtaprocentinė Europos Sąjungos parama.
Nuveikta nemažai
Pasak projekto vadovės Giedrės Utkutės, projekto tikslinė grupė yra socialinės rizikos šeimos, po ilgesnės pertraukos grįžtančios į darbo rinką moterys, gausios šeimos, motinos ar tėvai, vieni auginantys vaikus. Iš viso projekto veiklose dalyvauja 40 žmonių iš Skėmių ir aplinkinių kaimų bei Baisogalos seniūnijos.
Projekto tikslinė grupė jau įgyvendino nemažai veiklų: buvo skaitomos „Bendravimo psichologijos“, „Verslumo ugdymo“, „Darbo paieškos strategijos“ paskaitos, vykdomas individualus bei grupinis motyvavimas įsigyti išsilavinimą ir dirbti, asmens poreikių, profesinių gebėjimų vertinimas bei tarpininkavimas įsidarbinant. Su tiksline grupe bendravo psichologas Mindaugas Momkus.
Pasak seniūnijos socialinio darbo organizatorės Vidos Tamulytės, socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo užsiėmimuose didelis dėmesys buvo skiriamas socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių bei darbinių įgūdžių, kuriais siekiama suformuoti teigiamą asmens požiūrį į darbą, pripratinti prie kasdienio darbo ugdymui, palaikymui bei atkūrimui. Grupės dalyviai buvo mokomi ugdyti darbo veiklai naudingus asmenybės bruožus, ugdyti higienos įpročius, lavinti aplinkos ir ryšio su ja suvokimą. Tikslinės grupės nariams buvo bandoma padėti integruotis į socialinį gyvenimą, motyvuotai rinktis būsimą veiklą, darbą.
Grupinių užsiėmimų metu buvo ugdomas asmens gebėjimas pasirūpinti savimi, buitimi ir savo gyvenimo sąlygomis. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas asmens gebėjimui užmegzti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis ir efektyvaus bendravimo nuostatų formavimuisi.
Nemažai dėmesio buvo skiriama ir darbo paieškos strategijos mokymuisi. Tikslinės grupės nariai buvo supažindinti su šiandienine darbo rinkos situacija, jos pokyčiais ir tendencijomis. Dalyviai buvo mokomi sukurti efektyvios darbo paieškos strategiją. Seminaro dalyviai galėjo praktiškai pritaikyti gautas žinias, nes buvo surengtas simuliacinis interviu dėl darbo, atlikta kiekvieno dalyvio parengto CV analizė.
V. Tamulytės žodžiais, mokymai nepraėjo veltui – jau aštuoni žmonės turi nuolatinį darbą.
„Šis skaičius galėjo būti ir didesnis, tačiau sutrukdė susisiekimo problemos. Nors žmonėms buvo padėta susirasti darbą kaimyniniame Kėdainių rajone, tačiau koją pakišo pavėžėjimo į darbą problemos“, – sakė socialinio darbo organizatorė.
Sulaukė dėmesio
Daugiausia susidomėjimo sulaukė „Profesinių įgūdžių ugdymo“ mokymai. Mokymo programos „Siuvimas ir rankdarbiai“ užsiėmimų metu dalyvės buvo supažindintos su siuvimo įranga ir technologijomis, alternatyviais dailiaisiais amatais, siuvimu iki apdailos. Tautodailininkė iš Baisogalos Angelė Ladukienė mokymuose dalyvavusias moteris mokė dailiųjų amatų, rankdarbių gamybos, tautodailės pagrindų. Moterys buvo supažindintos su individualia siuvėjų veikla, darbo saugos reikalavimais. Dalyvės surengė savo darbų parodą.
Bendruomenė, į pagalbą pasikvietusi Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro dėstytojas Raisą Bučinskienę, Laimą Kalasauskienę, Gražiną Butvilienę bei Danutę Bloškienę, mokė skėmiškes ir konditerijos bei kulinarijos paslapčių. Moterys mokėsi virti įvairias sriubas, kepti duoną, vyniotinius, pyragus, gaminti sveikuoliškus patiekalus, įvairius sumuštinius ir mišraines.
Mokymų dalyvėms įspūdį paliko ir išvyka į Šlyninkos vandens malūną, ten skėmiškiai dalyvavo edukacinėje duonos kepimo programoje. Buvo dalyvauta ir edukacinėje išvykoje į Žaliūkių malūnininko sodybą Šiauliuose.
Susidomėjimo sulaukė ir Ekologinės paukštininkystės mokymai, kuriuos vedė Gyvulininkystės instituto Baisogaloje Ekologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas daktaras Robertas Juodka. Dešimt mokymuose dalyvavusių projekto dalyvių buvo supažindinti su ekologiškos paukštininkystės pagrindais bei ekologinės gamybos principais, paukščių lesinimu, veterinarine priežiūra. Buvo kalbama ir apie ekoprodukcijos paklausą Lietuvoje bei Europoje, todėl mokymų dalyviams aiškinta ir apie reikalavimus sertifikavimui.
Laukia nauji mokymai
Šiuo metu skėmiškiai pradeda mokytis ekologinės uogų ir vaisių produkcijos gamybos.
Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos daktarės Edita Dambrauskienė ir Marina Rubinskienė supažindina su ekologinės gamybos technologijomis, gamybos principais, kultūrinio paveldo reikalavimais, inovacijomis bei paramos prioritetais ekologinei gamybai vystyti.
Projekto įgyvendinimo eigoje paaiškėjo, kad dalis tikslinės grupės dalyvių nepageidauja dalyvauti „Ožkų auginimo ir pieno produkcijos tradicinės gamybos mokymuose“. Todėl buvo nuspręsta vykdyti „Etnokultūros paveldo ir amatų mokymus“. Šie mokymai projekto dalyvėms suteiks galimybę susipažinti su etninio kultūros paveldo reikšme, alternatyvaus verslo kaime rūšimis, netradicinio verslo vystymui skiriama parama bei tautinio paveldo sertifikavimo galimybėmis bei tvarka.
Mokymuose, kurie prasidės pavasarį, dėmesys bus skiriamas ir gimtosios apylinkės amatams bei verslui, prekybai dirbiniais, liaudies medicinai ir veterinarijai, sveikatos temoms, mitybai, etnografiniam regionui būdingiems patiekalams bei vaistažolių rinkimo tradicijoms ir vaistinių augalų naudojimui kulinariniame pavelde.
Projekto nauda bendruomenei
Skėmių seniūnijos seniūnė Romualda Rimkuvienė džiaugėsi, kad, dalyvaudami projekte, net keturi žmonės išsprendė savo priklausomybės nuo alkoholio problemas.
„Šis projektas – tai ir jame dirbančių socialinių darbuotojų, kurie kėlė kvalifikaciją vykdomuose „Psichologinio-pedagoginio pasirengimo“ mokymuose, darbo kokybės gerinimas bei tobulinimasis“, – sakė seniūnė.
Pasak seniūnijos socialinio darbo organizatorės V. Tamulytės, projekte dalyvaujantys socialiniai darbuotojai vyko į stažuotę Lenkijoje. Jie domėjosi partnerių patirtimi, sprendžiant socialines problemas kaime, susipažino su socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų įtraukimu į darbo rinką. Lankėsi įstaigose ir organizacijose, teikiančiose socialines paslaugas, susipažino su teminių kaimų kūrimu.
Įdomios buvo ir daktaro Vaclovo Idziako paskaitos, jo vedami užsiėmimai, kuriuose socialiniai darbuotojai mokėsi net žongliravimo meno, kad įsitikintų, kaip tai veiksminga dirbant su socialinę riziką patiriančiu asmeniu, keliant jo pasitikėjimą savimi ir sugebėjimą pasakyti: „Aš galiu.“
Iš projektui skirtų lėšų buvo suremontuotos šiuo metu bendruomenės naudojamos patalpos, kuriose vyksta mokymai, nupirkta baldų (kėdžių, stalų), virtuvės įrangos, pastatyta duonkepė.
Užs. Nr. 206261
Projekto dalyvių nuotr.
MOKYMAI: Skėmiškės mokėsi įvairių rankdarbių kūrimo.
MAISTAS: Maisto gamybos mokymuose moterys sėmėsi patiekalų gamybos paslapčių.
MOKYMAI: Skėmiškiams projekto vykdytojams įspūdį paliko apsilankymas Knypno teminiame kaime, kur jie dalyvavo edukacinėse-pažintinėse veiklose.
LOVATIESĖ: Užsiėmimų metu nagingiausieji sugebėjo iš skiautinių pasisiūti ir lovatieses.