Žem­dir­bius ve­džio­jo po įsta­ty­mų la­bi­rin­tus

Žem­dir­bius ve­džio­jo po įsta­ty­mų la­bi­rin­tus

Žemdirbius vedžiojo po įstatymų labirintus

Pirmąjį sausio penktadienį rajono žemdirbiai susirinko į tradicinį susirinkimą, kuriame apibendrinti pagrindiniai praėjusių metų ir numatyti šių metų darbai. Susigaudyti gausybėje įstatymų žemdirbiams padeda ne viena institucija. Susirinkime apie teikiamas paslaugas žemdirbiams pasakojo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės biuro darbuotojai.

Dalia KARPAVIČIENĖ

daliak@skrastas.lt

Rodo kelią

Pirmąjį susitikimą šiemet su žemdirbiais pradėjęs Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus pabandė išvardyti pagrindines institucijas, kurios padeda žemdirbiui susivokti nelengvuose įstatymų labirintuose.

Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Augalininkystės tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybės žemės fondas, Valstybinė mokesčių inspekcija, "Sodra", Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba, Valstybinė mašinų bandymų stotis, Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba, Žemės ūkio rūmai.

„Matote, net uždusau bevardindamas su žemdirbio darbu susijusių institucijų pavadinimus. Jų patvirtinti teisės aktai sudaro tūkstančius puslapių, kuriuos visi vargu ar gali žinoti. Todėl žemdirbys, norėdamas gauti konkretų atsakymą, dažniausiai kreipiasi į mus, Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrių. Priimame ir išklausome visus, tačiau atsakyti į visus klausimus negalime. Žemdirbius nukreipiame į reikalingas institucijas – parodome kelią“, – sakė J. Rimkus.

Praėjusiais metais nemažai žemdirbių į skyrių kreipėsi dėl valstybinės žemės pardavimo. Šiais klausimais žemdirbius konsultuoja Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės padalinys. Todėl žmonės ir buvo nukreipiami į šią tarnybą.

Ne vienas žemdirbys teiravosi dėl PVM statuso suteikimo. Šias procedūras atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija. Dėl žemės pirkimo ir pardavimo procedūrų kvalifikuotai konsultuoja notarai. „Buhalterinės apskaitos, darbų saugos, miškininkystės klausimais konsultuoja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“, – sakė Juozas Rimkus.

Savivaldybės struktūroje nėra miškininko, darbų saugos specialisto, todėl žemdirbiai žino, kad patarimų, pagalbos gali kreiptis į Tytuvėnų miškų urėdiją, daugelį privačių įmonių, Konsultavimo tarnybą.

15 tūkstančių paraiškų ir prašymų

Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus džiaugėsi, kad skyriuje dirba kvalifikuoti ir stiprūs specialistai, kurie konsultuoja žemdirbius arba nukreipia juos į atitinkamas tarnybas.

Darbų apimtys – labai didelės. Per 2012 metus vien įvairių paraiškų ir prašymų išsiųsta daugiau nei 15 tūkstančių, neskaičiuojant prie šių dokumentų pridedamų priedų. Praėjusiųjų metų duomenys dar tikslinami. Darbuotojai naudoja daug ir sudėtingų programų darbams atlikti.

Kvietė naudotis teikiamomis paslaugomis

Susirinkime dalyvavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės biuro atstovai, kurie papasakojo apie šiais metais žemdirbiams teikiamas paslaugas.

Biuro vadovė Bronė Vaičiulienė informavo, kad metų pradžioje pasirašomos sutartys ir kvietė naudotis teikiamomis paslaugomis.

Kelmės biuras yra vienas didžiausių Lietuvoje, jame dirba 10 konsultantų. Pagrindinė biuro paslauga – dvejybinė buhalterinė apskaita. Paslauga teikiama planuojantiems pasinaudoti ES investicine ar nacionaline parama, mokesčių mokėtojams, norintiems gauti banko paskolą, tiksliai įvertinti ūkio rezultatus ir priimti teisingus valdymo sprendimus. Ši paslauga apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, ją teikia akredituoti konsultantai, garantuojantys duomenų apsaugą ir konfidencialumą, atstovaujantys mokesčių tikrinimo metu.

Biuro konsultantas Juozas Zaturskis kalbėjo apie žurnalų pildymą dalyvaujantiems atitinkamose programose. Sandra Urbonienė kvietė žemdirbius pasinaudoti ekonominio ūkio veiklos analizės paslauga.

Keliai, melioracija ir gyvūnai

Rajono meras Vaclovas Andrulis sakė, jog žemdirbiai ir į jį kreipiasi pagalbos. Praėjusiais metais ūkininkai labiausiai vargo dėl kelių, melioracijos, gyvūnų daromos žalos.

V. Andrulis, kalbėjęs apie naują socialinių pašalpų skyrimo tvarką, iškėlė mintį, jog nedarbą būtų galima sumažinti ūkininkams įdarbinus žmones savo ūkiuose. Mero nuomone, galėtų būti peržiūrėta ir Smulkiųjų ūkininkų rėmimo programos lėšų skyrimo tvarka.

Meras žemdirbiams linkėjo gerų ir derlingų metų, pasidžiaugė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus darbu. „Esame geranoriškai nusiteikę padėti ūkininkams ir žemdirbiams, kadangi Kelmės rajone didžiąją ekonomikos dalį sudaro būtent žemės ūkis“, – sakė V. Andrulis.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Metrikis paminėjo kelių priežiūros ir tausojimo bei statybų temas.

Ragino kurti žemdirbių sambūrį

Susirinkime dalyvavęs ūkininkas Marijus Čekavičius kreipėsi į kelmiškius, ragindamas sukurti Kelmės ir Raseinių bendruomenėse žemdirbių sambūrį. Jo tikslas sudaryti sąlygas rajono ūkininkų augalininkystės bei gyvulininkystės produkciją tiekti ir įsigyti rajono gyventojams už sutartą kainą.

M. Čekavičius kėlė mintį atkurti bendruomeninį gyvenimo būdą, kur vyktų ne tik kultūrinis gyvenimas, bet ir būtų diegiamos investicijos.

Autorės nuotr.

PRIMINIMAS: Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės biuro konsultantas Juozas Zaturskas priminė, jog žemdirbiams, dalyvaujantiems tam tikrose programose, privalu pildyti žurnalus.