Naujausios
Alinos Orlovos dainos įveikia kalbos barjerus
Penktadienio vakarą Šiaulių „Saulės“ koncertų salėje po kelerių metų pertraukos koncertavo unikalia dainavimo maniera, balsu išgarsėjusi dainuojamosios poezijos kūrėja ir atlikėja Alina Orlova. „Keičiuosi, ieškau“, – kukliai savo kūrybą apibūdino atlikėja. Užsieniečiai jos lietuviškas dainas moka dainuoti net nesuprasdami teksto.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Ta pati ir kitokia
Koncerte gitara, boso gitara, būgnais, perkusija pritarė muzikantai Paulius Vaškas, Aurimas Driukas, Jonas Narbutas. Šalia gerai pažįstamų dainų, A. Orlova atliko ir visai naujų kūrinių, kurie gerokai skiriasi nuo ankstesnės kūrybos.
Po koncerto atlikėja kalbėjosi su „Šiaulių kraštu“.
– Žiūrovai pamatė visai kitokią Aliną Orlovą, nebe vien tik atvirą, naivią mergaitę, savaip suvokiančią pasaulio skausmą. Tavo kūryboje jau atsirado užuominų į roką, labiau išryškinti folkloro, net ir lietuviškojo, motyvai.
– Skausmas išliko. Folkloras visada buvo. Man jis artimas. Ne tik slaviškas, bet ir lietuviškas. Žinoma, jis mano kūryboje kiek interpretuotas. Aš net nežinau, iš kur jis į mano kūrybą atėjo.
Žinoma, daug kas mano kūryboje, atlikime keitėsi. Natūralu, nes man jau nebe 18 metų ir jau praėjo daug laiko nuo mano pradžios scenoje. Keitėsi ir balsas. Kažkiek apsišlifavo. Kūrybinės veiklos pradžioje mane dėl mano balso vadino grynuoliu.
Senieji įrašai man pačiai atrodo siaubingi. Aš jų jau nebegaliu klausyti. Bet tos dainos, atlikimas man jau nebepriklauso. Paleidau į pasaulį ir tegul gyvena.
– Pristatydama koncerte dainas dar labai droviai bendravai su žiūrovais vis atsiprašydama, kad ne taip norėjai pasakyti. Tebeveikia jaudulys?
– Man tiesiog sunkiai sekasi kalbėti scenoje, formuluoti mintis. Viską, ką aš noriu pasakyti, pasakau savo dainomis.
– Pradėjai kurti dainas ne tik pagal savo, bet ir pagal kitų autorių eiles. Koncerto metu juokais save pavadinai „pavogusia“ iš Vytauto V. Landsbergio knygelės eilėraštį savo dainai. Girdėjome dainą ir pagal Aleksandro Puškino eiles.
– Skaitau poeziją, pajaučiu ritmą, nusėda žodžiai kažkur viduje ir atsiranda daina. Man patinka kitų žmonių tekstai. Kai rašai dainas vien pagal savo tekstus, dainos supanašėja.
– Populiarumas, šou pasaulis tave pakeitė?
– Ne. Iš pradžių buvau nepatyrusi, tik ką po mokyklos, man visko buvo per daug. Truputį išsigandau populiarumo. Nepatiko tuščios kalbos. Vėliau išmokau susidėlioti, ko aš noriu, kur noriu koncertuoti. Dabar mane paliko ramybėje ir aš darau tai, kas man miela ir gera.
Atsiveria kitų šalių scenos
– Koncerto organizatoriai tave pristato kaip retą svečią Lietuvoje.
– Aš gyvenu Lietuvoje, tik koncertuoju čia kiek rečiau. Mane surado ir pakvietė koncertuoti Rusijoje, Ukrainoje, Prancūzijoje. Užsienyje leidžiu savo albumus, rengiame koncertus.
Jeigu aš ten kažkam įdomi, jeigu žmonės džiaugiasi mano koncertais, kodėl nevažiuoti?
– Iš tavęs ten daro žvaigždę?
– Ne. Mano muzika net nėra skirta tam. Iš manęs nelabai ir padarysi žvaigždės, nes aš to nelabai noriu. Nors žmonių užsienio koncertuose susirenka nemažai.
– Nemaža dalis tavo dainų – lietuviškos. Kaip jas priima užsienio publika?
– Jiems žavu. Ypač Rusijoje, kur mėgstamas europietiškas menas. Kažkur tolimiausiuose Sibiro miestuose, glūdumoje yra žmonių, kurie moka lietuviškas mano dainas, nors tai, ką dainuoja, – nesupranta. Keista, bet labai įdomu. Kalba juk nėra barjeras. Galbūt tos lietuviškos dainos išlaisvina jų mintis, vaizduotę?
– Gyveni vis dar vien iš savo kūrybos?
– Taip. Koncertai yra mano darbas.
Jono TAMULIO nuotr.
NUOŠIRDUMAS: Alina Orlova koncerto metu buvo nuoširdi su žiūrovais savo dainomis ir jų pristatymais.
KALBA: Alina Orlova dainas atliko lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. „Koks skirtumas, kokia kalba“, – šypsojosi žiūrovams atlikėja.
GRUPĖ: Alina Orlova Šiauliuose pirmą kartą koncertavo su muzikantų grupe: (iš kairės) Aurimas Driukas (gitara), Paulius Vaškas (bosinė gitara), Jonas Narbutas (mušamieji).
