Naujausios
Dubysos slėnyje lietuvybė nedings
Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo kto signataras, filosofas Romualdas Ozolas priešinasi globalizacijai grįždamas į savo tėviškę Šiaulių rajone, Bazilionuose. Jis sako, kad lietuvybę išsaugos ne sostinė, o regionai, žmonės, gyvenantys ant žemės. Intelektualai Bazilionuose vienijasi – nutarė išleisti „Padubysio kronikas“ apie Dubysos slėnio žmones ir jų istoriją.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Dovanos ir pagalbininkai
Bazilionų vidurinėje mokykloje filosofas, pedagogas Romualdas Ozolas pirmiausia ant stalo krovė dovanas savo mokyklai, kurią baigė 1957 metais. Knygos, istorijos ir kultūros žurnalų „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ komplektas, laikraščio „Atgimimas“ komplektas.
R. Ozolas jau seniai į mokyklą atvažiuoja ne tuščiomis. Jis dovanojo per gyvenimą kauptą, turtingą retomis knygomis asmeninę biblioteką.
Bazilionų mokyklos auklėtinis profesorius emeritas, žymus menotyrininkas Vytenis Rimkus antradienį į susitikimą taip pat atvyko su ryšuliais knygų mokyklos bibliotekai.
Pasitarime dėl naujojo žurnalo „Padubysio kronikos“ dalyvavo ir ne iš Bazilionų kilę pagalbininkai – laikinasis Šiaulių universiteto (ŠU) rektorius Donatas Jurgaitis, istorikas, ŠU profesorius Arūnas Gumuliauskas, knygų leidyklos „Saulės delta“ steigėjo – Lietuvos kultūros fondo – pirmininkas Hubertas Smilgys, Romualdo Ozolo paramos fondo „Už teisingumą Lietuvoje“ direktorius, istorikas, taip pat kilęs iš Šiaulių apskrities, Eugenijus Skrupskelis, Bazilionų vidurinės mokyklos direktorius Rimantas Gorys.
Apie regiono kultūrą ir istoriją
„Padubysio kronikos“ kol kas bus leidžiamos kaip žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ priedas.
„Nepriklausomybės sąsiuvinius“ R. Ozolo paramos fondas pradėjo leisti 2012 metais. Išėjo penki žurnalo numeriai. „Padubysio kronikoms“ leisti jau gauta dalinė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo parama.
Sutarta, kad „Padubysio kronikos“ bus regiono kultūros ir istorijos žurnalas, apimsiantis ne tik Bazilionų apylinkes, bet kiek ir atokesnes, Dubysos upės vienijamas, teritorijas, ten gyvenusius ar gyvenančius žmones, svarbius istorijos momentus.
Gruodžio viduryje turi pasirodyti pirmasis numeris. Žurnalą numatyta leisti du kartus per metus.
„Reikia, kad kas nors nuolatos keltų į viešumą mūsų šalies atmintį. Reikia, kad tai nebūtų vien tik žodinė atmintis. Žodinė atmintis išeina su žmonėmis, o užrašytas atminties pavidalas yra pats patikimiausias. Pabrėžiu, popierinis paliudijimas, o ne kompiuterinis“, – sakė R. Ozolas.
Lietuvos ir lietuvybės centras – ne sostinė
„Ryšys su Bazilionais, „Padubysio kronikos“ – tai vienas iš mano pasipriešinimo globalizacijai būdų. Manau, kad miestai labai sparčiai ir toliau kosmopolitės. O lietuviškumą išsaugo žmonės, kurie gyvena su savo žeme, ant savo žemės. Man šita žemė yra šventa“, – sakė R. Ozolas.
Jis tikino nuolat galvojantis, ką dar galima padaryti, kad Lietuva su savo miesteliais ir lietuvybe kuo ilgiau išsilaikytų „žiauriame civilizacijų virsmo verpete“.
„Manau, kad visos inteligentų pastangos turėtų būti nukreiptos į regionų stiprinimą. Periferija šiandien yra tikrasis Lietuvos centras. O Bazilionai, mano gimtinė, – tai mano centras, kur privalau sutelkti savo pastangas“, – įsitikinęs Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras.
Reikia ne griauti, o stiprinti mokyklas
„Pamalonino rajono Savivaldybės supratimas, kad reikia stiprinti periferijos mokyklas, o ne jas uždarinėti“, – pabrėžė R. Ozolas, primindamas, kad Šiaulių rajono savivaldybė pritarė sprendimui statyti Bazilionų mokyklos priestatą. Čia būtų įkurtas Mažasis Lituanikos centras.
R. Ozolas teigė jau užmezgęs naudingų kontaktų, kad Bazilionuose būtų galima kaupti unikalią biblioteką-muziejų, prieinamą visiems, norintiems susipažinti su leidiniais, kurių neturi kitos šalies bibliotekos, pavyzdžiui, Bostono enciklopedija ir kitomis knygomis.
Prieš kurį laiką Bazilionų mokyklą ketinta sumažinti nuo vidurinės iki pagrindinės.
„Negalima leisti, kad būtų toliau naikinamos mokyklos, – įsitikinęs R. Ozolas. – Bazilionų mokykla turi tapti gimnazija. Manau, kad ir Mažasis Lituanikos centras, ir žurnalo „Padubysio kronikos“ leidimas turėtų sustiprinti Bazilionų, kaip kultūros regiono, prestižą ir sutelkti pajėgas, kad mokykla būtų išsaugota.“
R. Ozolas užsiminė, kad Lietuvoje neišsilavinusių žmonių yra pakankamai, o stipriai šaliai išlaikyti reikia išsilavinusių žmonių.
„Vien žinojimu paremta kultūra – menka kultūra. Supratimu paremta kultūra, su gyvenimo prasmėmis susijusi kultūra – yra vienintelė tikra“, – įsitikinęs R. Ozolas.
Pareiga ir galimybės
„Be gimtinės – nėra tėvynės, o be tėvynės – nėra pasaulio“, – sentencija paaiškino savo pastangas padėti leisti „Padubysio kronikas“ profesorius Vytenis Rimkus. Jo teigimu, savo kraštą pažinti yra ne tik noras, bet ir pareiga.
Profesoriaus Arūno Gumuliausko nuomone, „Padubysio kronikų“ reikšmė – skatinti regioninės ir vietinės istorijos tyrimus.
„Šiaulių universitetas turi didelį įdirbį šioje srityje, bet galimybė studentams ir dėstytojams publikuoti savo mokslinius darbus tik paskatins istorijos tyrimus“, – mano A. Gumuliauskas.
Profesorius pabrėžė, kad „Padubysio kronikų“ reikšmė ir vertė – nevienaplanė.
„Atsiveria reta galimybė Šiaulių rajono, Šiaurės Lietuvos tyrinėjimams, kurie bus sudėti į sistemingą leidinį. Iš „Padubysio kronikų“ vėliau gali išaugti daug kitų prasmingų darbų ir galimybių, pavyzdžiui, mokslinių konferencijų“, – pabrėžė A. Gumuliauskas.
Skatino ieškoti išlikimo
Bazilionų vidurinės mokyklos direktorius R. Gorys sakė, kad Bazilionai užaugino žinomus teisininkus ir filosofus, ne verslininkus.
„Bazilionų mokykla, pasirodo, visais laikais buvo intelektualų kalvė“, – priminė R. Gorys.
Į Bazilionų mokyklą sugrįžo R. Ozolas, V. Rimkus, Vaclovas Bagdonavičius (filosofas, Vydūno draugijos pirmininkas), kiti buvę mokiniai.
„Skatinome juos savo intelektu, žiniomis pasidalyti su mūsų mokiniais, mokytojais“, – prisiminė pirmuosius susitikimus R. Gorys.
Mokyklos direktorius prisiminė, kad mokyklų uždarymo vajaus metu sugrįžę į savo mokyklą intelektualai drąsino, dalijosi idėjomis, skatino ieškoti išlikimo būdų, siekti daugiau, ne tik elementaraus mokymo.
„Drąsiai galiu pasakyti, kad tų žmonių įsiliejimas į mokyklos gyvenimą praturtino mūsų vaikų ugdymą. Kai vaikams kalbame apie patriotizmą atsivėrus visam pasauliui, vaikai tų žmonių pavyzdį mato – pirmiausia savo krašto kultūrą turi pažinti, tik tada tave kitos pasaulio kultūros priims, kaip įdomų ir visavertį žmogų. Ir tai – ne tušti žodžiai“, – sakė R. Gorys.
Jono TAMULIO nuotr.
DOVANOS: Romualdas Ozolas (kairėje) Bazilionų vidurinei mokyklai nuolat atveža dovanų – retų knygų, kurias įteikia mokyklos vadovui Rimantui Goriui. Didžiausia signataro dovana – asmeninė biblioteka, kurios pagrindu Bazilionų vidurinėje mokykloje bus kuriamas Mažasis Lituanikos centras.
PASITARIMAS: Antradienį Bazilionų mokykloje tartasi, koks bus pirmasis unikalaus žurnalo „Padubysio kronikos“ numeris. Iš kairės: mokyklos direktorius Rimantas Gorys, signataras Romualdas Ozolas, istorikai Eugenijus Skrupskelis ir profesorius Arūnas Gumuliauskas, Šiaulių universiteto rektorius Donatas Jurgaitis, profesorius Vytenis Rimkus ir leidėjas Hubertas Smilgys.
POŽIŪRIS: Signataras Romualdas Ozolas įsitikinęs, kad daugiau inteligentų savo pastangas turėtų nukreipti į regionų stiprinimą.
KNYGOS: Profesorius Vytenis Rimkus į Bazilionų mokyklą kaskart atveža ryšulėlius savo bibliotekos knygų, susijusių su šiuo kraštu, jo žmonėmis.
