Naujausios
Akmenės krašto muziejuje suskambo beveik prieš 110 metų pagamintas fortepijonas „Ronisch“.
Galimybėmis Akmenės mieste groti aukštos klasės instrumentu pasirūpino šio miesto muzikos pedagogai.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Instrumentas – kaip brangenybė
Akmenės krašto muziejuje surengtose iškilmėse koncertinis instrumentas „Ronisch“ sutiktas kaip vertingas turtas.
Restauratorius Audrius Blažiūnas, gyvenantis Vilniuje, nukirpo fortepijoną puošiantį didžiulį raudoną kaspiną, atrakino spyną.
Raktą priėmė Naujosios Akmenės muzikos mokyklos Akmenės filialo vadovė Izolda Gulbinienė.
Ji – viena iš muzikos pedagogų, kurių pastangomis Akmenės miestas turi aukštos klasės fortepijoną.
„Gaila buvo kolegų, kai jie turi groti fortepijoninę muziką instrumentais, kurie nelabai gali būti vadinami instrumentais, – iškilmėse sakė I. Gulbinienė. – Ir užsidegiau idėja įsigyti reikiamą instrumentą“.
Pedagogei jos tėvas, muzikantas Algirdas Gricius, yra pasakojęs, kad prieš kelis dešimtmečius Akmenė turėjo neblogą fortepijoną. Jis buvo parvežtas iš Vilniaus ir į miesto kultūros namus per langą įkeltas kranais. Kur vėliau dingo – nebežinoma.
Pirmosios lėšos sukauptos iš aukų
Iki šiol fortepijonais Akmenės rajone grota tik Naujojoje Akmenėje – muzikos mokykloje ir kultūros rūmuose, taip pat Ventos muzikos mokykloje.
Akmeniškiai muzikos pedagogai įsivaizdavo, kad pinigų fortepijonui reikia prašyti rajono valdžios.
Muzikos mokytoja Jelena Pakatilytė pirmoji nuvažiavo pas rajono merą prašyti pinigų. Nors jai pačiai ta idėja atrodė utopinė. Paskui mero kabineto slenkstį ėmė minti ir pedagogų kolektyvo vadovė I. Gulbinienė.
„Taip dažnai vis važiuodavome pakaitomis, – mena I. Gulbinienė. – Dabar galime džiaugtis pasiektu rezultatu, nors su atitinkamais niuansais – juk mokytoja J. Pakatilytė galiausiai neatsitiktinai į mero partiją įstojo“.
Iš rajono biudžeto pinigai ne iškart pabiro. Muzikos pedagogai pirmiausia ėmė ieškoti pavienių aukotojų. Tam ir rengė koncertus.
Suma lėtai didėjo. Atrodė, jog tokiais tempais renkant aukas fortepijono tektų laukti dešimtmetį.
Nereikėjo, kai prie suaukotų 2 tūkstančių litų gauta 20 tūkstančių litų iš Savivaldybės.
Pedagogių fortepijonas – per prastas
Lėšų rinkimo pradžioje skelbta, kad bus įsigyjamas Akmenėje gyvenusių mokytojų O. ir A. Rušinaičių namuose skambėjęs fortepijonas. Apie jį daugelis miestelėnų žinojo, kaip apie vienintelį jų krašte prabangų muzikos instrumentą.
Neatsitiktinai Akmenės krašto muziejaus darbuotojai pasiūlė prikelti legendinį fortepijoną. Kad jis taptų kaip miestelio inteligentijos gyvenimą liudijančiu muziejaus eksponatu, o kartu ir toliau tarnautų – juo būtų grojama.
„Atsisakėme, – sakė I. Gulbinienė. – Fortepijonas padarytas meistro saviveiklininko, o muzikos ekspertai įvertino, jog instrumentas prastai skamba“.
Iš garsių dirbtuvių
Muziejuje surengtose išsirinktojo „Ronisch“ sutiktuvėse pranešta, kad jis pagamintas 1904 metais Drezdene (Vokietija), tuo metu gerą vardą turinčiose garsaus fortepijonų gamintojo Karlo Rionischo dirbtuvėse. Ta firma iki šiol gyvuoja.
Instrumentas buvo nupirktas ir atsidūrė viename iš Sankt Peterburgo aukštuomenės salonų.
Nėra tikslių duomenų, kaip Pirmojo pasaulinio karo ir revoliucijos laikmečiu fortepijonas atsidūrė Vilniuje.
Senąjį instrumentą meistrai prikėlė naujam gyvenimui.
Garantavo ilgaamžiškumą
„Kai restauravau, nesitikėjau, kad tokio senumo instrumentas gali taip gerai skambėti – vos ne kaip naujas“, – sakė restauratorius Audrius Blažiūnas.
Suskambo, nes pakeistos beveik visos svarbiausios dalys, iš esmės visas vidus permontuotas. Vietoj senųjų plaktukų įdėti ne bet kokie, o vienos iš stipriausių pasaulyje firmų. Keistos ir visos stygos bei jas laikantys kuoliukai.
Pakeista visa klavišų danga. Žinoma, kad originalūs klavišai buvo iš dramblio kaulo, o vėliau buvo pakeisti plastiku, kuris susiraitė.
„Tas instrumentas ilgai galės reprezentuoti Akmenę, nes sudėtos naujos dalys, kurios negreitai susidėvės“, – garantavo restauratorius A. Blažiūnas.
Jis pripažino, kad vis dėlto nepavyko instrumento išorės atkurti, kad atrodytų lyg iš salono. Tačiau to nelaiko trūkumu, nes originalesnė išvaizda tinkama muziejaus aplinkai.
Autoriaus nuotr.
INSTRUMENTAS: Fortepijonų meistras, pianistas, pedagogas Audrius Blažiūnas palinkėjo, kad restauruotas instrumentas suteiktų galimybę muzikantams užpildyti muziejaus erdvę puikiomis melodijomis.
PRAŠYMAS: Muzikos pedagogė Izolda Gulbinienė prašė restauratoriaus Audriaus Blažiūno surasti aukštos klasės instrumentą, kuris tiktų groti ir salėje, ir mažesnėje patalpoje, derėtų prie interjero.