Naujausios
PO TO, KAI RAŠĖME
Kova dėl didmiesčio statuso persikėlė į Savivaldybių asociaciją
Lietuvos savivaldybių asociacijoje (LSA) diskutuota dėl šalies didmiesčių likimo. Pasiūlyti trys keliai, kuriais einant Šiauliai išsaugotų didmiesčių statusą, išlaikytų buvusį finansavimą ir valdininkų algas.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Riba – 100 tūkstančių gyventojų
Diskusija vyko po to, kai „Šiaulių kraštas“ ("Krenta didmiesčiai“, 2013-01-08) paskelbė, kad ne tik Panevėžys nebeperžengė 100 tūkstančių ribą, bet ir Šiauliai beturi vos 107 tūkstančius gyventojų.
Šalies miestų vadovų pasitarimas vyko LSA Savivaldybių administravimo komitete. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius yra šio komiteto narys. Komitetui vadovauja Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
„Kalbėjome dėl problemų, kurios kyla, kai savivaldybės gyventojų skaičius nesiekia arba peržengia 100 tūkstančių gyventojų skaičių“, – sakė V. Damulevičius. Jis pripažino, kad Šiauliai po kelerių metų gali nebeturėti tiek gyventojų, o Vilniaus rajono savivaldybė artėja prie 100 tūkstančių gyventojų.
Savivaldybės, pasak V. Damulevičiaus, yra skirstomos į trečiąją ir ketvirtąją grupes. Jeigu savivaldybė neturi 100 tūkstančių gyventojų, ji priskiriama ketvirtajai grupei. Turinčios 100 tūkstančių gyventojų savivaldybės pakyla į trečiąją grupę.
„Skirtumas tarp grupių – apmokėjimo kategorijos, tarybos narių skaičius“, – sakė V. Damulevičius.
Kartelę nuleisti iki 85 tūkstančių gyventojų
LSA komitete buvo pasiūlytos trys alternatyvos. Viena – teisės aktais pripažinti, kad riba tarp grupių būtų ne 100 tūkstančių, o 85 tūkstančiai gyventojų.
„Palaikau šią mintį, kadangi Lietuvos savivaldybės, palyginti su Europos šalimis, yra labai didelės. O tarybos narių, atstovaujančių gyventojams, skaičius yra santykinai mažas. Sumažinus gyventojų skaičiaus ribą, bet išlaikius tą patį tarybos narių skaičių, būtų išlaikomas demokratiškesnis santykis“, – mano V. Damulevičius.
Savivaldybei nukritus į žemesnę grupę, pasak V. Damulevičiaus, mažėtų ne tik miesto vadovų, bet ir visų savivaldybės tarnautojų atlyginimai.
Kitas siūlymas – kad savivaldybės iš viso nebebūtų skirstomos į jokias grupes. „Savivaldybės pačios, pagal savo finansines galimybes, nusistatytų, kokią taiko atlyginimų mokėjimo sistemą. Tai suteiktų savivaldybėms daugiau savarankiškumo“, – mano V. Damulevičius.
Prijungti priemiesčio gyvenvietes?
LSA komiteto posėdyje kalbėta ir apie tai, kad gyventojų skaičius padidėtų, miestams prisijungus artimiausias gyvenvietes.
„Šiauliai norėtų prisijungti Ginkūnus, – sakė V. Damulevičius. – Bet norint keisti administracines ribas, reikalingas gyvenvietės gyventojų sutikimas. Prieš keletą metų su Aukštelke buvo bandoma tai daryti, bet miestui nepavyko. Gyventojai atsižvelgia į mokesčių skirtumus, nes vienokie jie yra miestuose, o kitokie – mažesnėse gyvenvietėse.“
