Naujausios
SAVAITĖS APŽVALGA
Politinėse svarstyklėse – didieji žaidimai
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Ši savaitė įeis į Lietuvos istoriją nepriklausomai nuo to, kokią išvadą priims Konstitucinis Teismas (KT) dėl rinkimų rezultatų. Tokio politinio momento Lietuva dar nebuvo sulaukusi per 22 metų nepriklausomybės laikotarpį. Ar dėl galimo 4000 balsų pirkimo nuo arenos bus nušluota daugiau nei milijono rinkėjų valia ir teks rinkti Seimą iš naujo? Ar ir tas milijonas balsavusiųjų yra papirkti?
Nemažai politikų, politologų ir kitų orakulų tvirtina, kad turi būti sukurtas precendentas.
Precendentą su nuverstuoju Prezidentu Lietuva jau turi. Precendentą Lietuva nepriklausomybės pradžioje turi ir su dar vienais rinkimais, kai laimėjo kairiosios politinės jėgos, – buvo pasitraukusiųjų į pakaunės miškus su ginklais. Ir šiandien svarstoma, ar savanorių maištas galėjo peraugti į karinį perversmą?
Bandoma įtikinti, kad šįkart rinkimų rezultatų panaikinimas būtų kirtis per nagus tiems, kurie ateityje vėl norės už bambalį ar už 10 litų pirkti rinkėjų balsus. Tokių bandymų buvo ir anksčiau. Dėl balsų pirkimo šiuose Seimo rinkimuose pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai. Per 2008 metų rinkimus buvo pradėti 25 ikiteisminiai tyrimai.
Prezidentė vakar dar kartą pakartojo – jokios koalicijos su teisiama Darbo partija. O kur Prezidentė buvo prieš rinkimus, kai kaltinimai Darbo partijai ir jos vadovams iš esmės buvo tie patys?
Vadinamoji juodosios buhalterijos byla gali baigtis Darbo partijos uždraudimu ar likvidavimu. Rinkėjams, atidavusiems vien pirmajame rinkimų ture Darbo partijos daugiamandatininkams daugiau, nei 270 tūkstančių balsų, teks rimtai pagalvoti – už ką jie balsavo?
Šią savaitę, gresiant didiesiems sprendimams, važiavome pas rinkėjus. Kaimo išminčių įžvalgos buvo panašios – ne tuos išrinko, todėl dabar reikia sukelti politinę krizę ir padėti į valdžią sugrįžti tiems, kam reikia.
Dar kaimo išminčiai kalbėjo apie tai, kad tokios politinės mėsmalės iš principo yra tik dėl pačios valdžios, o ne dėl žmonių. Todėl ir tas siekimas skaidresnių rinkimų neatrodo labai skaidrus, kai mokama tokia kaina ir valstybės stabilumu.
„Kodėl pro valdžios langus žmonių nematyti?“. „Kada atsisuks valdžia į eilinius žmones?“ – klausė kaimo žmonės. Nelaukė atsakymo, nes jį žino.
Jauną mamą, turinčią aukštąjį buhalterės išsilavinimą sutikome gyvenvietėje dirbančią viešuosius darbus su grėbliu rankoje. Ji savo ateitį ir toliau mato su grėbliu. Darbo nesibaimina, bet ar tik tokia jos ateitis? Negalėjo priekaištų kaimo žmonės ir Prezidentei, kuri suabejojo žmonių pasirinkimu.
Jeigu naujasis Seimas būtų išvaikytas, o senojo pasibaigę įgaliojimai, už valstybės vairo tvirčiau įsikibtų ir sukinėtų tą vairą pati Prezidentė. Bent pusmečiui, kol įvyktų nauji rinkimai.
Kam to reikia? Prezidentės ambicijoms? Buvusiam Seimui, kuriame pirmuoju smuiku grojo konservatoriai, įsivėlę į atominės energetikos žaidimus? Gal per tą pusmetį būtų tie reikalai su atomine sutvarkyti, savi žmonės sustatyti prie milijardų?
O gal taip stengiamasi dėl žmonių valstybės, dėl demokratinės šalies ateities ir dabarties? „Didžiųjų žaidimuose mums, mažiesiems, nėra galimybių laimėti“, – atsakė mums vienas kaimo politologas. Ir jis teisus.
