Naujausios
SKAITYTOJAI KREIPIASI
Išregistruoti reikia ir augintinį
Išsikraustantys į kitą namą ar kitą miestą gyventojai turi nepamiršti išregistruoti ir savo augintinio, antraip – mokestis už jį sukelia problemų naujiems buto šeimininkams.
Nuo sausio 1 dienos naujas mokestis už šunis laukia ir gyvenančių daugiabučiuose pensininkų, kurie nepasirūpins šuns atpažinimo mikroschema.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Mokestis pasiekė Anykščiuose
Į „Šiaulių krašto“ redakciją kreipėsi buvusių šiauliečių šeima, kurie prieš dvejus metus išsikėlė gyventi į Anykščius ir ten deklaravo savo gyvenamąją vietą.
Iš jų butą Šiauliuose pirkusi šeima sulaukė pranešimo, jog šeima įsiskolino 120 litų vietinės rinkliavos mokesčio už šiame bute registruotą šunį. Vietinės rinkliavos mokestis už gyvūno laikymą daugiabutyje – 5 litai mėnesiui.
Anykščiuose gyvenanti šeima nustebo, kad šuo taip ir liko registruotas jų senajame bute, nors patys gyvenamąją vietą deklaravo kitur.
„Taip išeina, kad ne šuo registruotas prie šeimininkų, o šeimininkai prie šuns?“ – stebėjosi anykštėnai.
Šunį reikia išregistruoti atskirai
Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė pripažino, kad tokių situacijų, kokia nutiko anykštėnams, dar pasitaiko.
„Gyvūno savininkas, išsikeldamas iš buto, turėjo išregistruoti šunį ten, kur jį ir priregistravo – Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre, Žuvininkų gatvėje 18. Gyvūnai registruojame ne toje pačioje sistemoje, kaip gyventojai“, – paaiškino V. Pelenienė.
Rinkliavą už šunis, pasak V. Pelenienės, administruoja daugiabučių namų administratoriai. Į jų sąskaitas šis mokestis ir pervedamas. Iš administratorių mokestis pervedamas į Savivaldybės biudžetą. Duomenis, iš ko rinkti šį mokestį, administratorius gauna iš Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro, kuris registruoja miesto šunis, laikomus daugiabučiuose.
V. Pelenienės teigimu, nugaišusį gyvūną taip pat būtina išregistruoti.
„Jeigu gyvūnas dingsta, gyventojai bijo pasakyti, nes už pradangintą gyvūną gresia bauda. Dažniausiai gyventojai praneša, kad gyvūnėlis nugaišo ir pristato pažymą iš veterinaro“, – pasakojo Viešosios tvarkos skyriaus vedėja.
Į biudžetą – beveik 100 tūkstančių litų
V. Pelenienės teigimu, į miesto biudžetą iš rinkliavos už gyvūnus kasmet patenka apie 100 tūkstančių litų. Rinkliavą moka apie 2000 daugiabučiuose laikomų gyvūnų savininkai.
Dalis pinigų pervedama už gyvūnų registraciją Jaunųjų gamtininkų centrui. 20 procentų lėšų tenka rinkliavos administratoriui – daugiabučių namų administravimo įmonei.
Dalis pinigų, V. Pelenienės teigimu, tenka šunų vedžiojimo aikštelėms tvarkyti, kurių mieste yra aštuonios. „Šiaulių kraštas“ ir vasarą, ir praėjusią savaitę šunų išvedžiojimo aikšteles rado apleistas: žolė aukšta, šiukšlių dėžės pilnos.
„Prasidėjus krizei aikštelių tvarkymui skirta lėšų mažiau. Šiemet tris kartus šienavome, sunkiai išsiprašėme tam pinigų“, – sakė V. Pelenienė.
Dalis pinigų dar skiriama Gyvūnų globos namams, informacinių bukletų leidybai.
Pensininkams naikinama lengvata
V. Pelenienė informavo, kad kitąmet nuo sausio 1 dienos pensininkai, laikantys daugiabučiuose gyvūnus be atpažinimo mikroschemų, privalės mokėti kas mėnesį už savo augintinį po 5 litus.
Neįgalieji ir toliau nuo mokesčio bus atleidžiami.
„Atpažinimo mikroschemas gyvūnams implantuoja veterinarijos gydytojai“, – paaiškino V. Pelenienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Redakcijos archyvo nuotr.
MOKESTIS: Išsikeliant iš daugiabučio gyventojai privalo išregistruoti ir savo augintinį.
AIKŠTELĖ: Nors mokestis už daugiabučiuose laikomus šunis imamas, bet šunų išvedžiojimo aikštelės apleistos.
TVARKA: Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė teigia, kad į miesto biudžetą suplaukiantys apie 100 tūkstančių litų per metus už šunų laikymą daugiabučiuose ne visada skiriami vien šunų gerovei.
