Naujausios
Imperijos nyksta, bet lieka imperiniai žmonės
Kalbėdamas apie šių dienų lietuvių ir lenkų santykius, rašytojas, publicistas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis Šiauliuose pristatė istorinį tragifarsą „Širdis Vilniuje“. Pasak A. Juozaičio, nors Lietuva, buvusi galingiausia imperija, sunyko, imperinio būdo žmonės liko.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Herojai susitinka po mirties
„Pagaliau darau, ko norėjau visą gyvenimą – rašyti. Dvejus su puse metų tik rašau. Man artima dramaturginė gysla“, – sakė A. Juozaitis susitikime, kuris vyko Šiaulių universitete.
Vieną iš A. Juozaičio pjesių Šiaulių dramos teatre numato statyti režisierius Gytis Padegimas.
A. Juozaičio istorinis tragifarsas „Širdis Vilniuje“ (režisieriai Jonas Vaitkus, Albertas Vidžiūnas) šį sezoną rodomas Vilniaus jaunimo teatre.
Pagrindiniai pjesės „Širdis Vilniuje“ veikėjai – bolševikų komisaras Feliksas Edmundinovičius Dzeržinskis ir Žečpospolitos maršalas Juozapas Klemensas Pilsudskis – Vilnijos krašto kaimynai. Mokęsi toje pačioje gimnazijoje Vilniuje. Abu lenkų kilmės, įrašyti Lietuvos bajorų knygose. Abu – Lietuvos socialdemokratai, kalinti Lenkijos citadelėje.
Abu griovė Rusijos imperiją. F. Dzeržinskis po mirties atgulė Kremliaus sienoje. J. Pilsudskio širdis palaidota Vilniuje.
Dramoje šie herojai Šv. Teresės bažnyčios rūsiuose susitinka po mirties – 1936 metais, kai J. Pilsudskio širdis laidojama Vilniuje.
Vėliau prie herojų prisijungia rašytojas Balys Sruoga, poetas Česlovas Milošas, Lietuvos kunigaikščių palikuonis Jurgis Giedraitis.
Ginčo ašis – širdis. F. Dzeržinskis pjesėje sako, kad J. Pilsudskio širdis Vilniuje – tik mėsos gabalas.
Gyva istorija
Pasak A. Juozaičio, nors Lietuva, buvusi galingiausia imperija, sunyko ir susitraukė, bet imperinio būdo žmonės liko.
„Mūsų kraujas labai stiprus tarnauti kitiems. Dabar idėjų Lietuvoje trūksta, nes trūksta kritinės masės žmonių, – sakė A. Juozaitis. – Į Lenkiją buvo įsidiegiama labai greitai ir lengvai, nes ir Žemaitija lenkiškai šnekėjo. Jei Lietuvoje tu dar buvai lietuvis, kalbantis lenkiškai, Lenkijoje – jau visiškas lenkas. Iš amžių atėjęs Lietuvos užtaisas – šių žmonių gyvenimo energija.“
F. Dzeržinskio atveju A. Juozaitis sakė panaudojęs hipotezę, kad galima apversti blyną, bet jis vis tiek kepa ant tos pačios ugnies.
Ir pateikė priešybę: F. Dzeržinskis Suvalkuose laukė Varšuvos paėmimo, jau buvo suformavęs Lenkijos revoliucinę vyriausybę; J. Pilsudskis, tas pats lietuvis žemaitis, sutelkė lenkus ir atmušė bolševikus.
A. Juozaitį stebina, kad aistros, susijusios su šiais istorijos momentais, tebėra gyvos ir po 100 metų.
Kultūros agresija
Lenkų ir lietuvių tema buvo ir klausimuose, kurie domino į susitikimą su A. Juozaičiu atėjusią publiką. Pateikiame keletą klausimų ir atsakymų.
– Kaip susiklostė J. Pilsudskio, F. Dzeržinskio šeimų likimai?
– Nesu istorikas, vaikų likimais nesidomėjau. Dažniausiai genijų vaikai – gamtos poilsis.
J. Pilsudsio brolis Bronislavas vėliau tapo didžiuoju Sachalino tyrinėtoju, nusižudė Paryžiuje.
Vienas faktas, susijęs su Pilsudskiais, pribloškė. Prieš kelias dienas režisierius J. Vaitkus parodė rusų kalba išleistą B. Pilsudskio biografiją.
Atsiverčiau nuotrauką, po kuria parašyta, jog jis amžių sandūroje gyvenęs Vilniuje, Žygimantų gatvėje 24. Tas namas šiandien stovi ir liudija senąjį Vilnių. Šiame name pas savo dėdę, aš, būdamas penkerių metų, miegodavau, žaisdavau. Pasirodo, buvau tame pačiame kambaryje, kur Pilsudskis miegojo.
– Kas nutinka, kai išyra imperijos, valstybės? Kokios jų tolimesnio bendravimo galimybės?
– Veikia gyvenimo energijos dėsniai.
Lenkijos kultūra Europos Sąjungoje, ko gero, yra pati agresyviausia. Nėra Europoje valstybės, kur 98 procentai gyventojų būtų vadinamos titulinės nacijos žmonės. Tai – stiprus asimiliacijos mechanizmas.
Jeigu lietuvių kultūra nebus kultūriškai agresyvi, ji trauksis ir nyks.
Punsko lietuviams yra leistas mažytis rankos pirštelis, o Lietuvoje yra visa Lenkijos ranka.
Prieš šimtmetį lietuviai kalbėjo tobulai lenkiškai. M. K. Čiurlionio laiškai rašyti lenkiškai, Maironio pirmieji eilėraščiai – lenkų kalba.
Lietuvių tapsmas savimi yra susijęs su atsiskyrimu nuo lenkų kultūros.
Mažiausiai 100 metų reikės, kad tarpusavyje būtų galima bendrauti be aistrų.
Idėjos galia
– Kokia jūsų nuomonė apie tai, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija Seimo rinkimuose surinko beveik 6 procentus?
– Viena iš 5 procentų peržengimo sąlygų – absorbuoti rusai.
Sąjūdžio metais Vilnijos krašte stipriausiai veikė „Jedinstvo“. Po 20 metų rusai sutiko išbraukti savo vardą „rusų aljansas“ ir tapti lenkų rinkimų akcijos dalimi.
– J. Pilsudskiui pakako 20 metų nutautinti Vilniaus kraštą. Kaip tai paaiškinti?
– Buvo neapibrėžta padėtis, o dirva paruošta. Žmonės nebuvo suvienyti į vieningas švietimo įstaigas, kaimas buvo paliktas savieigai.
Kalbėti lenkiškai buvo „honoras“, aukštesnis socialinis lygis. Prabyli lenkiškai, ištrūksti iš savo kemsyno.
Tai, kad lietuviai ištrūkdami ėmė saugoti lietuviškumą, yra stebuklas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POZICIJA: Arvydo Juozaičio nuomone, lietuvių tapsmas savimi yra susijęs su atsiskyrimu nuo lenkų kultūros.
AUTORIUS: Arvydas Juozaitis susitikime su šiauliečiais pristatė pjesę „Širdis Vilniuje“. Per istorijos prizmę autorius pažvelgė į nūdieną.
