Naujausios
Farerų „velnystės“ ir Sigito Parulskio „uhu“
VIII Europos literatūros dienos Šiauliuose sulaukė literatūros mėgėjų dėmesio. Penktadienio vakarą skaitymai persikėlė į knygyną-galeriją „Sielai“, kur su šiauliečiais bendravo ir ištraukas iš savo knygų skaitė rašytojas iš Farerų salų Carl Jóhan Jensen ir poetas, dramaturgas, eseistas, Nacionalinės premijos laureatas Sigitas Parulskis.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Intelektualus farerų romanas
„Šiais laikais yra „Google“, – šypsojosi festivalio sumanytojas Markus Roduner, paklaustas, kaip sužinojo apie rašytoją C. J. Jensen iš Farerų salų. Po to patikslino – susipažino Frankfurto knygų mugėje.
Farerų salų literatūrinės premijos laureatas šiauliečiams skaitė ištrauką iš savo romano „O, velnysčių istorijos“, nominuoto Šiaurės Tarybos literatūros premijai. Įmantriai supintas tekstas, prisodrintas įvairių veikėjų vardų ir detalių, pirmąkart jį girdinčiam klausytojui buvo sunkiai įkandamas.
Vienos šeimos istoriją autorius sukonstravo su daugybe išnašų, neva romano herojai ir įvykiai buvo realūs. Nors kai kurie veikėjai ir turi prototipus, visa kita sukūrė autorius.
„Šiaurinėje pasaulio dalyje labai populiarios dokumentinės knygos. Norėjau pasišaipyti iš to stiliaus. Tyčia suvėliau tekstą, kad skaitytojas pasuktų galvą, kur esmė, o kur papildomos detalės. Sukūriau savotišką intelekto žaidimą“, – paaiškino C. J. Jensen.
1200 egzempliorių išleista knyga Farerų salose, kur gyvena apie 50 tūkstančių gyventojų, buvo iš karto išpirkta.
Įtaigus S. Parulskio žodis apie holokaustą
Daugiausia į užsienio kalbas verčiamas šiuolaikinis lietuvių rašytojas Sigitas Parulskis pagal programą turėjo skaityti ištrauką iš romano „Vėjas mano akys“. Bet šiauliečiams jis perskaitė septynis lapus įtaigaus teksto iš dar neišleisto savo romano apie holokaustą Lietuvoje. Rašytojas abejojo, kaip vadinsis Kalėdoms pasirodysianti knyga, greičiausiai – „Tamsa ir partneriai“.
„Zalcburge vienas biurgeris manęs paklausė, ar mes nesugebame holokausto tema sukurti meno kūrinių. Nuo tokios buitinės replikos kilo idėja parašyti romaną, – sakė S. Parulskis. – Man didelis iššūkis rašyti šia tema. Apskritai rašyti yra iššūkis. Išgyventi būties faktą gali ir per lavoną, ir per nuodėmę. Tik atsiranda papildomos konotacijos. Jeigu rašai apie seksą – visi sako „cool“, jeigu apie sušaudytus žmones – "uhu“.
Nacionalinės premijos laureatas pripažino, kad knygos rašymas dėl jo noro viską padaryti kuo sąžiningiau, užtruko. „Nors sąžinė – susitarimo dalykas. Žiurkė neturi sąžinės, žiurkė turi dantis“, – šyptelėjo jis. Trys ketvirtadaliai rankraščio jau išsiųsti į leidyklą.
„Aš nebijau fiasko“, – tvirtino S. Parulskis vienai klausytojai suabejojus, ar bus norinčiųjų skaityti knygą tokia tema.
„Iš rašymo sunku išgyventi, bet nėra kitos šiknos, ant kurios galėčiau sėdėti – tik sava. Tai ir sėdžiu. Verčiu, rašau teatrui, romanus, poeziją, esė“, – sakė S. Parulskis.
Jono TAMULIO nuotr.
STAIGMENA: Sigitas Parulskis šiauliečiams skaitė ištraukas iš dar neišleisto savo romano apie holokaustą Lietuvoje, nors pagal programą turėjo skaityti ištrauką iš romano „Vėjas mano akys“.
ŽAIDIMAS: „Tyčia suvėliau tekstą, kad skaitytojas pasuktų galvą, kur esmė, o kur papildomos detalės. Sukūriau savotišką intelekto žaidimą“, – romano „O, velnysčių istorijos“ konstrukciją paaiškino jo autorius Carl Jóhan Jensen.
