Naujausios
Laikas atsistoti ant kojų
„Šiaulių krašto“ redakcijoje viešėjusi Amerikos lietuvė labdarė Pranė Šlutienė neabejoja: laikas Lietuvai atsistoti ant kojų. JAV lietuvių savanorių organizacijai „Lithuanian Mercy Lift“ vadovavusi moteris Lietuvoje pasigenda patriotizmo ir meilės gimtajam kraštui bei sau.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Milijoninė pagalba
Čikagoje gimusi profesionali slaugytoja, chirurgijos, greitosios pagalbos, ligoninės administravimo specialistė P. Šlutienė pastaraisiais metais daugiausia laiko leidžia Lietuvoje.
Vilniuje apsistojusią aktyvią moterį su Lietuva sieja daugybė darbų, planų, tęstinių projektų.
Du dešimtmečius veikusi JAV savanorių organizacija „Lithuanian Mercy Lift“, kuriai P. Šlutienė yra vadovavusi, Lietuvai suteikė paramos už 126690425 JAV dolerius, atsiuntė 612 konteinerių su vaistais, gydymo priemonėmis, kasdieniniais reikmenimis.
Tarp vykdytų ir tęsiamų programų – AIDS, Perinatalinė, Krūties vėžio, Savižudybių prevencijos, Autizmo, Tuberkuliozės, Reagentų, Diabeto, Regėjimo patikrinimo Dantų priežiūros programos.
Šiauliuose ligoniams į pagalbą skuba organizacijos išrūpinta greitosios pagalbos mašina.
Moters triūsas ir indėlis į Lietuvos gerovę Prezidento Valdo Adamkaus buvo įvertintas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I-ojo laipsnio medaliu.
Po 20 metų veiklos organizacija praėjusių metų liepą veiklą nutraukė, bet būtinos programos tebesitęsia.
Organizacijos „Lithuanian Mercy Lift“ nuveikti darbai liko įamžinti knygoje „Dvidešimt metų su Lietuva“ bei per Lietuvą keliaujančioje parodoje.
Kitų metų kovą ši paroda, kurioje eksponuojamos 79 fotografijos, bus atidaryta Šiaulių universiteto bibliotekoje.
Aplaidumas ir neįkainojamos akimirkos
P. Šlutienė Lietuvoje išgirdo priekaištų dėl nutrauktos organizacijos veikos bei patikinimo, kad parama tebėra reikalinga.
„Laikas Lietuvai atsistoti ant kojų“, – neabejoja labdarė.
Lankydama ligonines, vaikų, senelių, slaugos namus, ji pamatė ne tik nuoširdų darbą, bet ir daug skurdo ir apsileidimo.
P. Šlutienė įstaigas lankydavo iš anksto nepranešusi, nes nenorėdavo matyti pagražintos tikrovės.
Netikėtai viešniai prieš akis atsiverdavo skauduliai: pilnos musių virtuvės ar ant stalų vienas kitą stumdantys tarakonai.
Matydama piktybišką aplaidumą, atgal negrįždavo. Bet visada noriai ir entuziastingai padėdavo tiems, kuriems reikalinga pagalba.
Moters akys nušvinta prisiminus neįkainojamas akimirkas. Mergaitę iš Šilutės, kurios akį pavyko išsaugoti diagnozavus ligą Santariškių ligoninės akių skyriui dovanotu moderniu aparatu. Nuotrauką, kurioje įamžinta senutė, pirmą kartą atvežta tikrintis regą į Antakalnio polikliniką.
Džiugina ir sėkminga Krūties vėžio prevencijos programa.
„Mūsų tikslas buvo sukviesti moteris iš nedidelių miestelių, kur nėra galimybės pasitikrinti. Pati skambindavau į savivaldybes ir siūlydavau dalyvauti akcijoje onkologijos centruose, prašydavau mokykliniu autobusiuku atvežti moteris“, – sako P. Šlutienė.
Prieš porą savaičių P. Šlutienė lankėsi Nidoje, kur aptarė krūtų vėžio prevencijos reikalus.
Kviečia patyrusius specialistus
Labdarė pažymi, kad visi organizacijoje „Lithuanian Mercy Lift“ dirbę žmonės – savanoriai. Savanorystės veiklą moteris šiuo metu tęsia bendrijoje „Viltis“. Stengiasi padėti neįgaliesiems, rūpinasi autizmo programa.
Prieš trejus metus P. Šlutienė į Lietuvą buvo pakvietusi vieną iš garsiausių pasaulyje vaikų psichiatrų profesorių Bennett Leventhal.
Moteris tikisi, kad kitų metų pavasarį į Lietuvą atvys su autizmo paliestais žmonėmis dirbančios gydytojos iš Čikagos ir Izraelio. Susitikimai numatyti Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje.
P. Šlutienė teigia, kad Lietuvoje yra labai didelis šios srities specialistų poreikis.
Svetimų pinigų neskaičiuoja
Norą padėti P. Šlutienė paveldėjo iš žemaitės mamos. Nors šeimoje augo keturi vaikai, mama niekam neatsisakydavo padėti.
„Mama, kilusi iš Kretingos, sakydavo: „Vaikai, neskaičiuokite svetimų žmonių pinigų“. Aš to laikausi iki šios dienos“, – sako labdarė.
Moteris prisiminimais nusikelia į praeitį, kai Čikagoje susibūrė keturiolikos lietuvių bendruomenė. Aktyvistai, baigę universitetus, turintys gerus darbus.
Pirmą kartą Lietuvoje P. Šlutienė lankėsi 1982 metais. Moteris čia jautė budrų žvilgsnį: JAV abu su vyru turėjo lietuvių radijo stotį, televizijos programą.
„Jautėme, kad Lietuva ne visada bus okupuota. Norėdami padėti tėvų šaliai, neturėjome kitos išeities, kaip bendrauti su komunistais. Bet mūsų viltys išsipildė“, – sako P. Šlutienė.
Dirba be tarpininkų
Šiandienos Lietuvoje P. Šlutienė pasigenda patriotizmo, meilės gimtajam kraštui ir sau.
„Nėra lietuviškų vertybių. Mes dainavome, šokome – viską darėme lietuviškai. Išlaikėme kalbą. Lietuviška dvasia buvo labai stipri“, – apie Amerikoje išsaugotą lietuvybę kalba moteris.
P. Šlutienė negaili kritikos ir Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai.
„Pasakysiu tiesiai šviesiai: negaliu suprasti, kaip sveikatos apsaugos ministras gali būti ne gydytojas. Toks ir rezultatas.“
Labdarę piktina, kad Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi, kiek Amerikos lietuviai pristatė paramos, paskelbė, jog visą labdarą turi kontroliuoti ministerijos darbuotojai.
„Dar spėjau laiku, jų sumanymui buvo šaukštai po pietų. Man nereikia tarpininkų, aš esu profesionalė, ir žinau, ko įstaigoms reikia“, – tvirtai sako P. Šlutienė.
Labdarė įsitikinusi: žmogus taip sutvertas, kad nori padėti kitiems.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
DĖMESYS: Labdarė Pranė Šlutienė šiuo metu didelį dėmesį skiria autizmo, krūties vėžio prevencijos, sveikatos švietimo programoms.
POŽIŪRIS: „Šiaulių krašto“ redakcijoje viešėjusi Pranė Šlutienė įsitikinusi, kad žmogaus prigimtis – padėti vieni kitiems.
