Naujausios
Plačiu keliu į Smetonos Lietuvą
Miestelių ir kaimų žmonės po pirmųjų kelių sveikatos reformos metų pasijuto lyg nublokšti į tarpukario Lietuvą. Kelionei iki gydytojo žmonės skaičiuoja ilgus kilometrus ir nemažas sumas.
Vaistai paprastam žmogui – brangus pirkinys. Vaistai tapo pelninga preke, o vaistininkai tampa plataus profilio gydytojais.
„Kaimo žmonės tapo našta valstybei, yra užmiršti ir atskirti“, – skaudžiai kalba žmonės, žvelgdami į kaimo ambulatoriją, iš kurios beliko susmegę pamatai.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Gyvybės kaina
Nuo Papilės iki Naujosios Akmenės, kur yra ligoninė, – 30 kilometrų. Šioje ligoninėje nebeteikiama nei reanimacinė, nei chirurginė pagalba.
Akmenės rajono Greitosios pagalbos centre, kuris aptarnauja visą rajoną – 6 greitosios pagalbos automobiliai. Nė vieno reanimobilio.
Iki Papilės greitosios automobilis iš Naujosios Akmenės vien kelyje praleidžia apie 35 minutes. Dar tiek pat atgal su ligoniu.
Iki Šiaulių ligoninės – 50 kilometrų arba apie 50 minučių kelio.
Miestelio gyventojai dažnai gyvybę įvertina kilometrais ir minutėmis.
Jei gyveni ne miestelyje, o kur nors seniūnijos pakraščio kaime iki medicininės pagalbos dar toliau.
Papilėje – tik šeimos gydytojų kabinetas ir vaistinė. Viskas – ką šiandien beturi nemažos seniūnijos gyventojai.
Erzinantis klausimas
Ne vieno žmogaus klausėme, kaip pagerėjo jų gyvenimas per pastaruosius kelerius metus. Į Lietuvą plaukia Europos Sąjungos milijardai. .
Tokio klausimo suerzinti papilėniškiai kraipė galvas, suko žvilgsnius, nervingai mojo rankas.
„Nebeklausinėkite tokių durnų klausimų. Dar taip blogai negyvenome, kaip dabar. Visiškai pamiršti kaimų žmonės. Sostinė gyvena gerai, bet kaimas... Laukia, kad visi išmirtume ir bus ramiau Lietuvos ponams“, – pyko žmonės, sutikti centrinėje miestelio aikštėje.
Skausmas
Vienintelėje seniūnijos vaistinėje Papilės centre matomiausioje vietoje išrikiuoti vaistai nuo skausmo – tabletės, tepaliukai, piliulės.
„Vis daugėja senų žmonių, daugėja ir skausmo problemų, kurias žmonės dažniausiai malšina be gydytojų pagalbos, pasiklausdami vaistininko. Vaistininkas juk lengviau pasiekiamas žmogus, nei gydytojas, nereikia čia registruotis ar laukti eilės kelias dienas“, – skėsteli rankomis vaistininkė Renata Ramonaitė.
Vaistininkė stebėjosi, kad tuo metu kai lankėmės, vaistinėje buvo nedaug žmonių. Paprastai – eilė.
Verslas iš sveikatos
Jadvyga Raugienė 48 metus dirbo Papilės vaistinėje vaistininke. Ir darbo vaistinėje išėjo į pensiją prieš penkeris metus.
„Negalvojau, kad tokių baisių laikų sulauksiu. Anksčiau vaistai kainavo kapeikas. O dabar? Man silpna darosi, kad iš žmonių sveikatos tokį biznį daro, tokią vaistų pramonę išvystė ir atima paskutinius pinigus iš žmonių. Daryti iš žmonių sveikatos biznį – ne šiaip sau, o labai didelis nusikaltimas“, – susijaudinusi sakė moteris.
Kai vaistines užplūdo brangūs maisto papildai, vaistininkė, prisipažino, buvusi priblokšta ir jų kainomis ir jų reklama.
„Vaistinės virto parduotuvėmis, nebe medicinos įstaigomis. Vaistams taiko akcijas! Man nesuvokiama. Kaip vaistas gali nupigti? Aišku, kad dabar pardavinėjami vaistai realiai kainuoja žymiai mažiau, bet žaidžiama iš pinigų, vaistų kainos paimamos iš lubų. O vaistų kokybė dabar žymiai prastesnė. Anksčiau nuo danties skausmo užtekdavo vienos vienintelės tabletėlės, o dabar saują išgeri ir vis tiek skauda“ – apgailestauja senoji Papilės vaistininkė.
J. Raugienė pastebi, kad daugėja ligotų žmonių.
„Į vaistinę vienas kitas užeidavo. Vaistus vietoje spėdavome pagaminti, jokių eilių. O dabar eilėse net jauni žmonės stovi. Chemiją valgom, chemija, vaistų pavidalu, užgeriam. Iš kur sveikata?“, – sakė J. Raugienė.
Vežimas pas daktarus
Septyniasdešimtmetė J. Raugienė pati turi rimtų sveikatos problemų, todėl dažnai reikia lankytis pas Šiaulių gydytojus.
„Jeigu reikia tik pas vieną gydytoją nuvažiuoti, važiuoju autobusu, bet jeigu reikia pas kelis gydytojus ir dar tyrimus atlikti, samdau kaimyną. 50 litų ima. O ką darysi, moku“, – pasakojo J. Raugienė.
Neseniai važiavo į Šiaulius autobusu. Autobuso grįžti į namus po sudėtingų tyrimų ligota moteris laukė beveik keturias valandas.
„Man jau sunku taip ilgai laukti. Pamenu laikus, kai į Papilę iš Šiaulių kas pusvalandį autobusai važinėdavo, bet tie laikai praėjo negrįžtamai. Pamirštami mažų miestelių žmonės. Skaudu ir pikta, kad taip yra. Mažas provincijos žmogus niekam nebereikalingas. Greičiau išmirs apleisti provincijos žmonės, sostinės ponams bus ramiau“, – neslėpė apmaudo ilgametė Papilės vaistininkė.
J. Raugienė prisimena laikus, kai Papilėje žmonės gaudavo beveik visas medicinos paslaugas, nes čia yra buvusi ir ligoninė.
Vietoj ambulatorijos – pieva
Eglesių kaimas nuo Papilės nutolęs vos per tris kilometrus. Į Papilę pas gydytojus samdytas kaimynas veža už 20 – 30 litų. Į Šiaulius – priklausomai, nuo to, ar mašina varoma dujomis, ar benzinu – nuo 70 iki 100 litų.
Galima iš Eglesių Papilę pasiekti ir mokykliniu autobusu, bet reikia laukti, kol mokiniai baigs pamokas, užtruksi visą dieną, bet sutaupysi 30 litų.
Eglesiuose nėra jokio mediko, nors anksčiau čia buvo ambulatorija, dirbo felčerė, medicinos sesuo.
„Einam, parodysiu, kur dabar mūsų ambulatorija“, – šypsosi Albertas Pocevičius. Vyras rodo į pievą, kurioje net pastatų pamatai beveik nebežymūs.
Problemėlė
„Man pačiai dar nereikėjo kviestis greitosios, bet gyvename su 87 metų močiute. Kaip ant parako statinės – jeigu prireiktų staiga medikų pagalbos. Neduok Dieve sulaukti dienos, kai jai dažniau reikės gydytojų. Problemėlė, žinot, būtų labai nemaža“, – sako Eglesiuose nuo 2000 metų gyvenanti Raisa.
Raisa bedarbė. Šeima neturi savo automobilio. Kol kas vos kelis kartus močiutei buvo išrašyta leisti vaistus. Namuose to niekas negali padaryti. Teko samdyti kaimyną ir važinėti į Papilės ambulatoriją. Po 30 litų dešimt dienų – 300 litų vien kelionei.
„Į kišenę“ pražuvo kišenėje
„Labiausiai žeidžia pasityčiojimas iš vargšų kaimo žmonių“, – atsidūsta sutikta moteriškė.
Pagyvenusi kaimynė, pasakojo moteris, iš gretimo kaimo apsiverkė, kaip iš jos pasityčiojo gydytojas.
Senyva moteris buvo paguldyta į ligoninę. Kad suminkštintų gydytojo širdį ir sulauktų bent dėmesio, senyva moteris davusi savo palatos gydytojui 100 litų į „kišenę“.
Rytą moteris laukė „papyraginto“ gydytojo vizito. Bet gydytojas taip ir nepasirodė.
Klausinėjusi slaugytojų, kur jos palatos gydytojas. Šios pasakiusios, kad gydytojo nebeieškotų, jis išėjo atostogauti.
„Žinojo, kad eis atostogauti jau kitą dieną, bet vis tiek paėmė šimtą litų. Nežmoniška“, – pasakojo sutikta moteris.
Išprašyta iš ligoninės vidurnaktį
Virginija Jankauskienė, Eglesių kaimo bibliotekininkė, ūkininkė, kurios šeima valdo per 70 hektarų žemės, tikina, kad kaimo žmogus šiandien yra nesaugus.
Virginija su vyru neseniai kvietė greitąją pagalbą kartu gyvenančiai vyro mamai.
Greitoji aštuoniasdešimt šešerių metų ligonę su stipriais skausmais pirmiausia nuvežė į Naujosios Akmenės ligoninę. Ten ligonės nepaguldė, liepė vežti į Šiaulius.
Senoji atsidūrė Šiauliuose, sūnaus šeima tikėjosi, kad ten pagaliau gaus pagalbą.
Virginija su vyru iš Šiaulių grįžo namo palydėję mamą. Tačiau likus 10–čiai minučių iki vidurnakčio sulaukė iš Šiaulių ligoninės medikų skambučio, kad ligonė paleidžiama namo.
Teko važiuoti į Šiaulius. Su senyva ir ligota mama į Eglesius grįžo apie pusę keturių ryto. Po kelių valandų vėl teko kviesti greitąją pagalbą ir moteris dėl tos pačios ligos vėl buvo išvežta į ligoninę.
„Skaudus pasityčiojimas iš žmogaus, bet kiek pasikalbėjau su kaimynais, ne vienam taip jau buvo atsitikę. Kaimo žmonės mažiausiai skundžiasi, gal todėl ir elgiamasi su jais taip“, – apmaudo neslėpė Virginija.
Žalia šviesa nešviečia
Virginija girdėjo, kaip Naujojoje Akmenėje uždarant reanimacijos, chirurgijos skyrius buvo žadėta, kad iš rajonų atvežtiems su greitąja žmonėms bus „žalios šviesos koridorius“, kad nereikėtų laukti eilėje.
„Nieko panašaus nėra. Anytą vežiojame į Šiaulių ligoninę dažnai ir laukiame bendroje eilėje, kaip ir visi. Žalia šviesa rajono žmonėms, iš kurių baigia atimti rajono ligoninę, nešvietė ir nebešvies“, – graudžiai juokauja Virginija.
Našta
„Aš sunkiai sergu keliomis ligomis. Pagal tai, kaip „lengva“ patekti pas gydytojus, kaip „noriai“ guldo į ligoninę, supranti, kad esi tik našta. Nors dirbome su vyru visą gyvenimą“, – atsiduso rodydama didelę krūvą vaistų ant stalo atokaus Biliūniškių kaimo gyventoja aštuoniasdešimtmetė Joana Saveikienė.
Biliūniškės nuo Papilės nutolusios pusaštunto kilometro. Iki Naujosios Akmenės ligoninės – apie 40 kilometrų, iki Šiaulių – beveik 60 kilometrų.
Kol važiuoja mokyklinis autobusiukas, kaimo gyventojams Papilė pasiekiama. Vasarą – gali paprašyti tik kaimyno. Bet Papilėje Joana gauna nedaug paslaugų.
Dėl sunkios akių ligos, širdies sutrikimų pagalbą gauna tik Naujojoje Akmenėje arba Šiauliuose, nes Papilėje nei kardiologo, nei okulisto nėra.
Greitoji iš Naujosios Akmenės atvažiuoja per valandą pusantros. Dėl širdies ligos greitoji – nuolatinis svečias Saveikių vienkiemyje.
Nublokšti į tarpukarį
Joana pasakoja, kad kartą dėl širdies sutrikimo greitoji vos spėjo į Naująją Akmenę.
„Ačiū Dievui, kad Naujosios Akmenės ligoninėje tada dar buvo reanimacijos skyrius. Suspėjo. O jeigu būtų reikėję vežti mane iki Šiaulių, patys gydytojai sakė – manęs jau nebebūtų. Dabar Naujojoje Akmenėje man jau nebegalėtų padėti... Nutolo viskas nuo kaimo, lyg būtų ne dvidešimt pirmas amžius, o Smetonos laikai“, – situaciją, kai ambulatorijų, poliklinikų vietose želia pieva ir krūmynai, apibendrino Joana.
Taip dvidešimt pirmas amžius traukiasi nuo žmonių, taip traukiasi ir Lietuva.
Jono TAMULIO nuotr.
ATSKIRTIS: Eglesių kaime šalia nugriautos ambulatorijos dar išliko buvusi parduotuvė simboliniu pavadinimu „Ruduo“. Eglesiečiai juokauja, kad į kaimą jau seniai atėjo ruduo, nes kaimo žmonės dar niekada nebuvo taip atskirti nuo medicinos pagalbos.
NAŠTA: Biliūniškių kaimo gyventoja aštuoniasdešimtmetė Joana Saveikienė sako, kad kaimo žmogus medicinai tapo tik našta.
PASITYČIOJIMAS: Eglesių kaimo gyventoja Virginija Jankauskienė patyrė, kad iš kaimo žmonių galima ir pasityčioti – iš ligoninės paleisti seną kaimo žmogų galima ir likus 10 minučių iki vidurnakčio.
VAISTININKĖ: 48–eris metus Papilėje vaistininke išdirbusi Jadvyga Raugienė stebisi, kad vaistas tapo preke, o vaistininkas – tik pardavėju.
PAGALBININKAS: Vienintelės Papilės seniūnijos vaistinės vaistininkė Renata Ramonaitė sako, kad vaistininkas greičiau pasiekiamas sergančiam žmogui kaime, nei gydytojas.
AMBULATORIJA: „Einam, parodysiu, kur dabar mūsų ambulatorija“, – šypsosi Albertas Pocevičius, rodydamas į pievą, kur kadaise šalia žmonių dirbo kaimo medikai.
BAIMĖ: Eglesiuose nuo 2000 metų gyvenanti Raisa sako, kad didžiulė problema būtų, jeigu sunegaluotų jos mama.
