Naujausios
Festivalis išaukštino baltų dievus, šeimas ir istorines pergales
Savaitgalį Naisių kaime (Šiaulių rajonas) vyko tradiciniu tapęs festivalis šeimai „Naisių vasara 2012“. Ta proga atvertos naujos sutvarkytos ir išpuoštos kaimo erdvės, nutiesta pusantro kilometro takų, vedančių į du naujus niekur kitur pasaulyje nesančius muziejus – Baltų dievų ir Inkilų.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Baltų muziejus
Naisiuose festivalis surengtas jau trečią kartą. Šventė atidaryta eisena nuo naujai įkurtos Saulės aikštės iki pagrindinės scenos. Į Saulės aikštę veda ažūru išskaptuoti vartai, pasitinka meniškos Dievybių skulptūros, beveik metus kurtos Naisiuose nagingiausių krašto tautodailininkų.
Dar viena sutvarkyta ir įprasminta nauja erdvė – Alkos kalnas. Šventyklos atidarymo apeigas prie aukuro atliko Romuvos krivis Janius Jonas Trinkūnas. Alkos kalne – taip pat yra ir vartai ir Dievybės.
Festivalio visai šeimai sumanytojas ir mecenatas Ramūnas Karbauskis sakė, kad unikalus Baltų dievų muziejus kurtas padedant žinomiems mokslininkams, Jono Basanavičiaus premijos laureatams profesoriui Libertui Klimkai ir humanitarinių mokslų daktarui Vykintui Vaitkevičiui.
„Norime, kad mūsų vaikai pažintų baltiškąją mūsų kultūros dalį, tam, kad ir ateityje tai puoselėtų ir žinotų mūsų istoriją ir kultūrą. Kai aplink blaivūs žmonės, blaivūs tėvai, vaikų auklėjimui tai turi įtakos“, – sakė baltišku kostiumu pasipuošęs R. Karbauskis.
100 Naisių inkilų
Naisių inkilų muziejui pagaminęs ir iškėlęs į kaimo medžius 100 inkilų, Lietuvos ornitologų draugijos narys vilnietis Darius Musteikis ir festivalio metu gamino inkilus.
„Žmonės daug gamina inkilų, bet tik varnėnams, nes trūksta informacijos kokie paukščiai kokiuose inkiluose apsigyvena. Inkiluose gali perėti ir zylės, ir pelėdos, ir antys, ir kukučiai – daugybė rūšių“, – sakė D. Musteikis.
Net ir antys peri inkiluose?
„Yra paukščių, kurie peri drevėse, o kadangi drevių trūkumas, medžiai pjaunami, paukščiams nėra kur dėtis, nors jiems taip pat labai reikalingi namai“, – pasakojo inkilų meistras.
Kadangi Naisiuose buvo kuriamas muziejus, todėl norėta parodyti, kokie inkilai egzistuoja įvairių rūšių paukščiams, gali būti įvairių matmenų pagal paukščio didį ir poreikius. Nesitikima, kad visų rūšių paukščiai, kuriems pagaminti inkilai, Naisiuose ir apsigyvens.
„Bet apie 70 Naisių inkilų jau turi savo gyventojus“, – pabrėžė D. Musteikis.
Yra sužiedavęs ir prezidentūros antis
Gaminti inkilus – D Musteikio hobis ir verslas. Ornitologu jis yra jau 26 metus: gamina inkilus, žieduoja paukščius, nors jo tikroji profesija – buhalteris.
„Ar girdėjote, kaip šį pavasarį prezidentūroje didžioji dančiasnapė antis su vaikais ieškojo kaip išeiti iš už aukštų tvorų? Aš tą šeimynėlę pagavau, sužiedavau ir paleidau į Nėrį. Dančiasnapė išperėjo prezidentūros kieme medžio drevėje, bet išeiti iš už aukštų tvorų prie vandens patys negalėjo“, – pasakojo ornitologas, kuris buvo iškviestas pagelbėti prezidentūros dančiasnapiams.
Istorinio mūšio metinės
Centrinėje festivalio aikštėje susikovė riteriai. Riterių turnyras skirtas paminėti kunigaikščio Algirdo pergalės prieš Aukso Ordą prie Mėlynųjų vandenų 650 metinėms.
Aštuoni šarvuoti ir ginkluoti senoviniais ginklais riteriai bei jų damos – iš „Viduramžių pasiuntinių“ bendruomenės, kurią sudaro vilniečiai ir kauniečiai. Jaunuolių bendruomenė puoselėja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės epochos atmintį.
„Viduramžių pasiuntinių“ vadovas Karolis Jankauskas pasakojo, kad šiemet minimas mūšio prie Mėlynųjų vandenų jubiliejus, kuris turi didelės reikšmės Lietuvos istorijai.
„Kunigaikštis Algirdas 1362–1363 metais sumušė totorių-mongolų pajėgas dabartinės Ukrainos teritorijoje prie Mėlynaisiais vandenimis vadinto upelio. Lietuviai sustabdė didelę mongolų-totorių invaziją į Europą. Tai prasminga pergalė ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Nuo šio mūšio prasidėjo didžioji Lietuvos ekspansija į Rytus. Be šios pergalės Vytautas prie Juodosios jūros nebūtų nukeliavęs. Todėl mūšis yra nepelnytai užmirštas, gal todėl, kad vyko ne Lietuvos teritorijoje. Nors šis mūšis buvo ne ką mažiau pergalingas, nei Žalgirio mūšis“, – pasakojo K. Jankauskas.
Išaukštinta šeima
Genutė ir Rytis Terebeizos iš Baisogalos su trimis sūnumis Laurynu, Kajumi ir Nojumi atvažiavo į festivalį, kuriame gerbiama šeima.
„Puikią kryptį pasirinko organizatoriai – dėmesį šeimoms, todėl mes kasmet čia dalyvaujame. Mes tik už tai, kad tokiuose susibūrimuose nebūtų alkoholio“, – džiaugėsi baisogaliečiai.
Sūnūs taip pat noriai važiuoja į Naisius, nes čia daug pramogų vaikams. „Yra čia ką veikti, labai čia įdomu, gražiai padaryta, vaikiškų rungtynių yra“, – pabrėžė vyriausiasis sūnus Laurynas.
Egidijus, Rita ir trys šeimos dukros Ema, Goda, Ieva į festivalį atvažiavo iš Šiaulių. Šventėje – pirmą kartą. „Festivalis pritaikytas šeimoms, kultūringam laisvalaikiui. Šeimoms nedaug tokių masinių renginių“, – džiaugėsi šeima.
Lina iš Šiaulių Vaikų aikštėje stebėjo, kaip jos sūnelis Vilius bėgioja ir žaidžia mažyliams pritaikytuose atrakcionuose.
„Neteko girdėti, kad dar kur kitur būtų festivalis, kur ir mažyliai turėtų ką veikti. Sužavėjo! Mieste sudėtinga su vaikais, o čia gali atvažiuoti su vežimėliu, esi laukiamas“, – džiaugėsi Lina.
Jaunimui reikia prasmės
Festivalyje sutikome daug jaunimo, bežiūrinčio spektaklius, besiklausančio ramios muzikos.
„Puikus festivalis – ne pirmą kartą atvažiuoju. Nemanykit, kad jaunimui reikia vien tik kratytis iškėlus rankas pagal trankią muziką. Reikia atsvaros – kitokios muzikos kultūringo bendravimo“, – juokėsi kaunietis Vytautas, atvykęs į festivalį su drauge iš Šeduvos.
Sveikuoliai buriasi ir Naisiuose
Šventėje sutiktas Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis sakė, kad labiausiai smagu dėl to, kad šventė blaivi ir žmonėms čia netrūksta alkoholio, kad linksmintųsi.
„Gera matyti, kad vyrai ne bokalus apsikabinę savo būreliuose, o moterys su vaikais – sau. Šeimos yra drauge. Šiame festivalyje tai labai krenta į akis“, – pastebėjo D. Kepenis.
Sveikuolių prezidentas suskaičiavo, kad Naisiai jau turi aštuoniasdešimt sveikuolių.
„Lietuvoje nėra kito tokio kaimo, kaip Naisiai, kur tiek daug norinčių sveikti uoliai“, – sakė D. Kepenis.
Festivalio pradžioje Naisiuose posėdžiavusieji sveikuomenės aktyvas sutarė, kaip minėti 2013 metus, kuriuos Seimas paskelbė Sveikatinimo metais.
Jono TAMULIO nuotr.
ALKA: Apžiūrėti dievybių žmonės būriais traukė į naują erdvę – Alkos kalną.
ŠEIMA: Genutė ir Rytis Terebeizos iš Baisogalos su trimis sūnumis Laurynu, Kajumi ir Nojumi atvažiavo į festivalį, kuriame gerbiama šeima.
ORNITOLOGAS: Lietuvos ornitologų draugijos narys vilnietis Darius Musteikis Naisių inkilų muziejui pagamino ir iškėlė 100 inkilų.
SVEIKUOLIAI: Sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis džiaugėsi, kad Naisiuose yra net 80 sveikuolių.
KULTŪRA: Egidijus, Rita ir trys šeimos dukros Ema, Goda, Ieva į festivalį atvažiavę iš Šiaulių sakė, kad festivalis pritaikytas šeimoms, kultūringam laisvalaikiui.
SPEKTAKLIAI: Naisių vasaros festivalyje buvo parodytas ne vienas spektaklis.
VAIKAI: Festivalyje pilna užsiėmimų net ir patiems mažiausiems.
DĖMESYS: Festivalyje ypatingas dėmesys ir žmonėms, ir gyvūnams.
TURNYRAS: Viduramžių riteriai kovėsi sunkiais ginklais apsirengę sunkiais šarvais.
MECENATAS: Ramūnas Karbauskis, festivalio sumanytojas ir mecenatas buvo pasipuošęs senoviniais rūbais.
AUKA: Kelmės „Knituvos“ ansamblio nariai Jūratė ir Martynas kvietė paaukoti Ugnies deivei Gabijai grūdų ir druskos, pamaitinti dievybę, įgauti iš jos jėgos.
PRASMĖ: Bendruomenės „Viduramžių pasiuntiniai“ vadovas Karolis Jankauskas sakė, kad Naisiuose susirinkusi brandi publika: nori pakilnoti ne tik ginklus, bet ir sužinoti plačiau apie Lietuvos istoriją.
