Naujausios
TARP DANGAUS IR ŽEMĖS
Auksinis meilės ir pagarbos amžius
Kaip nugyventi iki auksinio jubiliejaus drauge, kad meilė ir pagarba vienas kitam tik augtų, o žmona tavo akyse tik jaunėtų? Šeimos kelyje daug aplinkybių, bet kaip nugyventi, kad pagundos liktų tik nekalčiausias žaidimas? Nei be meilės, nei be humoro čia neapsieisi.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Prieš pusę šimto metų
Šiauliečių Vytenio ir Česlavos Rimkų šeima gimė 1963 metų rugpjūčio 31 dieną.
Viena žymiausių ir gerbiamiausių Šiaulių inteligentų šeimų kūrėsi atsargiai, vėtyta šalies istorijos ir šeimos aplinkybių.
Tremties vaikai. Tikrų seserų vaikai. Pusbrolis ir pusseserė. Vyras ir žmona. Tuoktuvėms reikėjo net vyskupo leidimo. Trijų vaikų tėvai ir šešių anūkų seneliai.
Česlavos Pikelytės šeima – Krasnojarske, Vytenio Rimkaus – Irkutsko lageryje.
„Prie mūsų šeimos sukūrimo labai prisidėjo tremtis“, – pripažįsta abu.
1958–ieji. Vytenis iš lagerių grįžta kiek anksčiau. Įsikuria Šiauliuose su seserimis. Į kaimą grįžti nenori, traukia mokslai, miestas, menas, tobulėjimas.
Česlava grįžta vėliau. Vytenis su seserimis glaudžiasi nuomojamame kambarėlyje Šiauliuose, P. Cvirkos gatvėje, pas Godelius. Česlava apsistoja pas artimus pusbrolį ir pusseseres, be registracijos, be užtikrintumo.
Vyteniui 28–eri. Česlavai – 20. Vytenis ir Česlava nuo vaikystės augo vos per keletą kilometrų vienas nuo kito, dažnai matydavosi – artimi giminės.
Adytas megztukas
Vytenis dirba šaltkalviu – dažytoju Šiaulių autobusų parke. Studijos neakivaizdiniu būdu Leningrado Iljos Repino dailės institute.
Česlavą šiaip ne taip priima dirbti į Šiaulių kukurūzų fabriką, kitų fabrikų kadrų skyriai nė pro duris neįsileisdavo tremtinės. Studijos Leningrado maisto pramonės institute.
1961 metais Česlava iš kukurūzų fabriko gauna 7 kvadratinių metrų kambarėlio butą ir išsikrausto iš pusbrolio ir pusseserių gyventi viena.
„Vis tiek susitikinėjom su Vyteniu. Kaip nesusitikinėsi?.. Pakviečia kas nors kitas, rūbų padorių neturiu. O su pusbroliu, kas čia tokio, kad megztinukas užadytas“, – prisimena nelengvus laikus Česlava.
Česlava ir Vytenis susituokė pirmiausia metrikacijos biure, o po savaitės – ir bažnyčioje.
„Tik paėmę šliūbą pradėjome gyventi kartu“, – pabrėžia Vytenis.
Futbolas ir politika
„Aplankyti visi spektakliai, o didžiausia mada tada būdavo eiti į stadioną žiūrėti futbolo varžybų. Masiškai visi eidavo – pilnas Šiaulių stadionas būdavo“, – pasakoja Česlava.
„Žiūrim ir dabar futbolo čempionato varžybas abu! Kai prieš kelias dienas žaidė Lenkija su Rusija – nuo pirmos iki paskutinės minutės sirgom. Tarėmės, už ką sirgti.
Kadangi Česlavos šeimoje būta lenkiško kraujo, ir jai dar egzistuoja lenkų kalba, sutarėm – už Lenkiją. Nors man geriausia išeitis būtų lygiosios. Ir tai ne žaidybine, o politine prasme“, – dėstė Vytenis šeimos politiką.
Širdis prie širdies
„Žingsnis prie žingsnio. Širdis prie širdies. Taip ir subrendome vedyboms. Panašus gyvenimo būdas, elgsena, patrauklumas“, – pasakoja Rimkai.
Abiejų jaunuolių šeimose kilo įtarimų, kad simpatijos tarp Česlavos ir Rimkų per daug ryškios. Norėta vestuves ardyti piršlybomis.
Vytenis juokiasi, kad jam piršo įvairiausių nuotakų. „Net atsibosdavo – kur nueisi, ką nesusitiksi – vis piršlybos. Mokiausi Leningrade, irgi damų pasitaikydavo. Bet kažkaip nesiklijavo ir viskas. Sukako 33-eji. Senbernis. Su draugais nebepatogu susitikinėti, nes beveik visi su šeimomis ir vaikais“, – prisiminė Vytenis.
Česlavai irgi vis piršo vaikinus. Iš Vilniaus buvo atvažiavęs net žymus kompozitorius.
„Kai prisimenu visas savo kandidates po daugelio metų, prieš Česlavą konkurencijos neišlaiko. Visos mano anų metų gražuolės suseno, o Česlava – ne“, – šypsosi profesorius, žiūrėdamas į žmoną.
Simpatijos – tik žaidimas
Kalba sukasi apie amžiaus krizes ir simpatijas.
Amžiaus krizės – ieškoti kitų moterų – profesorius pripažįsta niekada neišgyvenęs, nes vis tebėra jaunas. Jis netiki, kad yra 82–ejų.
Profesorius juokiasi, kad simpatijų ir dabar – „ant kožno žingsnio“.
„Kavos prisilaki, bet niekur kitur netraukia, tik į namus“, – surimtėja metų neskaičiuojantis Vytenis.
Simpatijos nei jam, nei Česlavai niekada nekėlė problemų. „Nors rimtų simpatijų niekada ir nebuvo, bet žaidybinių – taip. Ištisos savaitės praleistos užsieniuose, bet kad pradėti ką nors megzti... Gal aš nesuprantu, bet žinau: jei pasirinkai, tai pasirinkai. Taškas.
Nors ir išbara mane... Aš Česės gyvenime nesu baręs, o pats esu baramas. Ar manai, kad prie vairo sėdėdamas pats važiuoju? Tiek įsijaučiu į tuos pabarimus, kad be jų ir gyventi negalėčiau“, – kvatojasi Vytenis.
Prisipažinimas
Vytenis paslaptingu balsu, bet su juoko „velniukais“ akyse prisipažįsta, kad yra miegojęs su kita moterimi. Rimkų šeimoje dažnai svečiuojasi ir visada prie šventinio stalo yra kviečiama Šiaulių garbės pilietė, šią gegužę 100 metų jubiliejų minėjusi Gražbylė Venclauskaitė.
Gražbylė ir Vytenis dažniausiai sėdi ant suglaustų fotelių.
„Po puikių Česlavos pietų mes su Gražbyle mėgstame foteliuose nusnausti. Mano galva nukrypsta į jos pusę, jos į mano“, – juokiasi Vytenis.
Česlava miegantiems po galvomis visada padeda pagalves.
Šeima arba ne
Nei Česlavai, nei Vyteniui galvoje netelpa, kaip gali būti tiek šeimų skyrybų, kai net tuokdamiesi žino: nepatiks – išsiskirs.
„Man baisu klausytis, kaip ginčijasi dėl įstatymo, ką laikyti šeima. Vedei – esi šeima. O dabar – pora. Kokia čia pora? Laikina pora, bet tik ne šeima. Nusibodo, išėjo ir jokios poros nebėra“, – tvirta Česlavos nuomonė.
Vytenis antrina žmonai: „Bent iš mano pusės net tolimų užuominų apie skyrybas nėra buvę, net minties. Skyrybos – neegzistuojantis mūsų šeimoje klausimas“.
Abu sutaria, kad jų giminėse vos kelios poros dėl labai rimtų, kriminalinių aplinkybių yra išsiskyrusios, nes giminėje šeima – nuo seno yra didžioji vertybė.
„Iš pradžių nesutaria, o senatvėje, žiūrėk, – neišskiriami. Kaip gerai, kad išlaukė to gerojo laiko ir neišdraskė šeimos“, – kelių giminės šeimų istorijas mini Česlava.
Vertybės
Kokios didžiausios Rimkų šeimos vertybės?
„Meilė ir pagarba. Kad vaikai neišvažiavo į užsienius. Kad anūkai šalia“, – pildo didžiausių vertybių rinkinį Česlava ir Vytenis.
Vytenio individualios vertybės – knygos. Česlavos – gėlės. „Aš visiškai apaugau knygomis, o Česlava verkia, kai reikia atsisakyti kokios peraugusios gėlės“, – juokiasi Vytenis.
„Šeimos vertybė turi būti ir Lietuva. Jeigu Lietuva bus vertinama, kitokia bus ir šeimos, žmogaus vertė“, – mano Vytenis.
„Svarbiausia, kad jaunos šeimos nesureikšmintų nesėkmių. Jos praeina. Nereikia gadinti sau gyvenimo dėl laikinų nesėkmių“, – palinki Česlava ir Vytenis Rimkai.
Jono TAMULIO nuotr.
ŠEIMA: Vytenis ir Česlava Rimkai, kitąmet švęsiantys auksinių vestuvių jubiliejų pataria jaunoms šeimoms nesureikšminti nesėkmių, nes jos tik laikinos. Seneliai „daboja“ jauniausią anūkėlį Titą, vienintelį berniuką iš šešių anūkėlių būrio.
VERTYBĖS: Vytenis Rimkus pripažįsta – apaugo knygomis.
GĖLĖS: Česlavos silpnybė – gėlės. Ant sienos – paveikslas su Česlavos siuvinėtomis Sibire gėlėmis.
VESTUVĖS: Česlava ir Vytenis 1963 metais, tuoj po savo vestuvių.
