Kapitalistai iš Savivaldybės bokšto

UAB "Šiau­lių val­džia" dir­ba rim­tai – pa­gal ag­re­sy­vaus stam­baus vers­lo stan­dar­tus. Val­do be­veik 160 mi­li­jo­nų mies­to biu­dže­tą, ke­lias įmo­nes. Val­džios vy­rų kal­bo­se nuo­lat gir­di – ma­no, mū­sų, ne­duo­sim, paim­sim.

Tik vie­ną da­ly­ką pa­mir­šo šio uab'o gal­va ir gal­vu­tės, kad jie, sė­dė­da­mi ant dau­giau nei pu­san­to šim­to mi­li­jo­no eu­rų mies­to kap­šo, į jį neuž­dir­bo nė eu­ro. Tuos mi­li­jo­nus su­ne­šė dir­ban­tys šiau­lie­čiai. Tarp jų – ir tur­gaus pre­kiau­to­jai. Net ir val­džios vy­rų dar­bo mo­kes­čius už juos su­mo­ka pri­va­čio­se įmo­nė­se dir­ban­tys mo­kes­čių mo­kė­to­jai.

Sa­vi­val­dy­bė­je įsi­kū­rę po­nai sa­ko: "aš esu Šiau­liai" ir ci­niš­kai at­su­ka ten tei­sy­bės ieš­kan­tiems žmo­nėms nu­ga­rą. Žars­ty­da­mi mo­kes­čių mo­kė­to­jų su­neš­tą iž­dą jie jau­čia­si kie­tais ka­pi­ta­lis­tais.

Bu­vu­sią Šiau­lių me­rę Vi­dą Sta­siū­nai­tę-Skač­kaus­kai­tę ga­li­ma ver­tin­ti vi­saip, bet vie­no da­ly­ko da­bar­ti­niai val­dan­tie­ji ga­lė­tų pa­si­mo­ky­ti. Bu­vu­si me­rė Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jams nuo­lat kar­to­da­vo: "Užė­jo žmo­gus į Sa­vi­val­dy­bę, ne­pa­mirš­ki­te, kad jis – jū­sų darb­da­vys. Jūs dir­ba­te už jo pi­ni­gus ir jam".

Pa­na­šu, kad da­bar­ti­niai val­dan­tie­ji ne dir­ba jiems mies­to vai­rą pa­ti­kė­ju­siems žmo­nėms, o val­do.

Sa­vi­val­dy­bė­je įsi­kū­rę po­nai sa­ko: "aš esu Šiau­liai" ir ci­niš­kai at­su­ka ten tei­sy­bės ieš­kan­tiems žmo­nėms nu­ga­rą. Žars­ty­da­mi mo­kes­čių mo­kė­to­jų su­neš­tą iž­dą jie jau­čia­si kie­tais ka­pi­ta­lis­tais.

"Įmo­nė – ne so­cia­li­nė prie­glau­da kaž­ko­kiems tur­gaus pre­kiau­to­jams". Čia bu­vo Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus An­ta­no Bar­tu­lio žo­dis. Tie­siai į kak­tą į Sa­vi­val­dy­bę atė­ju­siems žmo­nėms, iš­gąs­din­tiems, kad "Pa­ba­lių tur­gaus" par­da­vi­mas atims iš jų ir jų šei­mų duo­ną.

Prieš ke­lis mė­ne­sius, Sa­vi­val­dos rin­ki­mų iš­va­ka­rė­se, me­ro Ar­tū­ro Vi­soc­ko ir jo bend­ra­žy­gių to­nas bu­vo vi­sai ki­toks – de­monst­ra­vo mei­lę ir rū­pes­tį šiau­lie­čiais. Mat la­bai no­rė­jo­si to val­džios skept­ro ne­pa­leis­ti iš ran­kų.

Net į po­pie­rių su­gul­dė įsi­pa­rei­go­ji­mą šiau­lie­čiams – ne­pri­va­ti­zuo­ti pel­nin­gų Sa­vi­val­dy­bės įmo­nių. Aps­vai­gę nuo gau­tos val­džios žmo­nių ka­rū­nuo­ti val­do­vai sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus la­bai grei­tai pa­my­nė po ko­jo­mis. Kla­si­ka, ar ne? Tar­si fi­gos la­pe­liu sa­vo gė­dą me­ras abe­jo­ti­nus spren­di­mus dangs­to įsta­ty­mais. O prieš rin­ki­mus jų ne­ži­no­jo? Ko­dėl ta­da šiau­lie­čiams ne­kal­bė­jo: par­duo­si­me "Pa­ba­lių tur­gų" ir pa­lik­si­me pre­kiau­to­jus be dar­bo, į cent­re esan­tį dau­gia­bu­tį su gy­ven­to­jais įkel­si­me nak­vy­nės na­mus, nu­šie­nau­si­me vi­sus cent­re es­na­čius me­džius, o su šiau­lie­čiais san­ty­kius aiš­kin­si­mės teis­muo­se...

"Mes jus rin­ko­me, o jūs...", "Ku­rio­je vie­to­je jums žmo­gus, jūs tik pi­ni­gus ma­to­te", – Sa­vi­val­dy­bė­je kal­bė­jo tur­gaus pre­kiau­to­jai.

Smul­kių­jų vers­li­nin­kų at­sto­vė ap­gai­les­ta­vo, kad Šiau­liuo­se jau ant­rą val­džios ka­den­ci­ją ne­pa­vyks­ta ras­ti bend­ros kal­bos su vie­tos val­džia. O kam jiems bur­ną au­šin­ti, ką iš tų smul­kių žu­ve­lių paim­si? Jie ne­vaikš­to iš­krak­mo­ly­tais bal­tais marš­ki­niais ir mė­ly­nais kos­tiu­mais, ne­kvie­čia gur­ma­niš­kų pie­tų į ge­riau­sius mies­to res­to­ra­nus. O ir so­li­džios pa­ra­mos mies­to ren­gi­niams iš jų ne­pa­rei­ka­lau­si.

Ir kas, kad vie­šai tei­gia­ma, kad Šiau­liuo­se di­džią­ją bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to da­lį su­ku­ria bū­tent smul­ku­sis ir vi­du­ti­nis vers­las, kad jie dau­giau­siai su­ku­ria dar­bo vie­tų...

Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­me yra nu­sta­ty­tas toks vie­ti­nei val­džiai vi­sai ne­rei­ka­lin­gas tie­sio­gi­nio gy­ven­to­jų da­ly­va­vi­mo tvar­kant vie­šuo­sius sa­vi­val­dy­bės rei­ka­lus prin­ci­pas. Pa­gal jį gy­ven­to­jams su­da­ro­mos są­ly­gos tie­sio­giai da­ly­vau­ti ren­giant ir svars­tant spren­di­mų pro­jek­tus, or­ga­ni­zuo­jant ap­klau­sas, su­si­rin­ki­mus, suei­gas, vie­šą pe­ti­ci­jų nag­ri­nė­ja­mą, ska­ti­nant ki­tas pi­lie­ti­nės ini­cia­ty­vos for­mas. Ir nie­kur ne­ra­si­te pa­ra­šy­ta, kad to­kios in­cia­ty­vos tu­ri baig­tis teis­muo­se. Nors pa­sta­ruo­ju me­tu gy­ven­to­jų žvilgs­nis vis daž­niau kryps­ta į vie­nin­te­lį "ver­tė­ją" pa­si­kal­bė­ji­mams su val­džia – teis­mą.

Tie­sa, me­ras ren­gia "ap­klau­sas" sa­vo pa­sky­ro­je feis­bu­ke. Kur ki­taip mąs­tan­tys "gau­na ba­ną" (už­blo­kuo­ja­mi) ir sa­vo­nuo­mo­nės pa­reikš­ti ne­ga­li. Ko ne "tė­ve­lis" Lu­ka­šen­ka?

"Są­ži­nė – kaip žiur­kė­nas: ar­ba mie­ga, ar­ba grau­žia" – fra­zė gir­dė­ta dau­ge­liui. Šiau­lių val­do­vų są­ži­nę grei­čiau­siai kaž­kas pri­si­jau­ki­no.