Atominis karas

KOMENTARAS

Atominis karas

Rytas Staselis

Rusijos kampanija pristatant du netoli Lietuvos sienų statomų branduolinių jėgainių projektus ir menkinant lietuviškai-latviškai-estišką Visagino AE (VAE) darosi vis intensyvesnė.

Kaliningrado srityje statomos Baltijos atominės elektrinės (BAE) vadovas Aleksandras Čebotariovas paskelbė, esą statybos aikštelėje prieš porą savaičių buvo pradėti lieti branduolinio reaktoriaus pamatai. BAE statoma Nemano rajone, maždaug 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Elektrinėje žadama įrengti du 1150 megavatų galios VVER tipo reaktorius, kurie turėtų pradėti veikti 2017 ir 2018 metais. Oficiali Baltarusijos žiniasklaida kone kasdien platina pranešimus, apie tuoj prasidėsiančią atominės elektrinės statybą Astravo regione, vos už pusšimčio kilometrų nuo Vilniaus.

Artėjant birželiui (tada VAE investuotojai turėtų galutinai susitarti dėl projekto įgyvendinimo) „naujienų“ iš Kaliningrado srities ir Baltarusijos srautas labiau primins propagandos mašinos ūžesį, nei realų procesą, kuris greičiausiai taps nepakeliamas ausiai. Dėl, mano nuomone, dviejų pagrindinių priežasčių.

Viena vertus, pristatydami Nemano ir Astravo projektus, Rusijos ir Baltarusijos atstovai pateikia tiesiog neįtikėtinas jų sąmatas, esą branduolinę dviejų reaktorių jėgainę šiais laikais galima pastatyti už 6,5 milijardo JAV dolerių. Tokios branduolinių jėgainių statybos kainos buvo gal prieš trejus-penkerius metus (lietuviško projekto sąmata – 6,5 mlrd. dolerių už vieną reaktorių atrodo visai tikroviškai). Teoriškai tatai būtų įmanoma su sąlyga, kad jėgaines statytų beteisiai vergai, kuriems nereikia mokėti pinigų, arba į branduolinei energetikai būtinas saugumo priemones bus įžūliai nusispjauta per petį.

Kita vertus, Kaliningrado ir Baltarusijos jėgainių statytojai iki šiol taip ir nepaaiškino, kur parduos tose jėgainėse pagamintą elektrą. Anksčiau bendrą BAE projekto įgyvendinimo grupę sudarę Rusijos valstybinių įmonių „Rosatom“ ir „Inter RAO“ pareigūnai tvirtino, kad elektrą eksportuos į Baltijos šalis, Skandinaviją (per Lietuvos ir Švedijos jungtį „NordBalt"), taip pat Lenkiją (per Lietuvos ir Lenkijos jungtį „LitPolLink"), Baltarusiją ir Rusiją (Lietuvos perdavimo tinklais) ir net Vokietiją (buvo skelbiama apie galimybę nutiesti povandeninę jungtį Baltijso jūra). Tačiau deklaruotieji verslo planai nė vienoje šių šalių nebuvo sutikti entuziastingai.

Dviejų Vokietijos ministerijų viceministrai dar 2010 metų pabaigoje (prieš Fukušimos avariją ir šalies vyriausybės sprendimą uždaryti visas branduolines jėgaines) Kaliningrade vykusioje konferencijoje aiškiai sakė, kad sprendimas importuoti branduolinę energiją iš Rusijos Vokietijos piliečiams nebūtų suprantamas. Prisiminus protestų bangas, kurios kyla rytinėse Vokietijos žemėse dėl Lenkijos planų pastatyti branduolinę jėgainę Baltijos pajūryje, panašu, kad tokia samprata šioje šalyje nepasikeitė.

Lenkijos valdžia kol kas visomis prieinamomis išgalėmis siekia apriboti pigios elektros energijos importą ne tik iš Rusijos, bet ir Baltijos šalių. Ne tik dėl planų iki 2025 metų pastatyti savo branduolinę jėgainę, bet ir dėl stiprių energetikos lobistų, kovojančių prieš konkurencinę aplinką šalies anglimis kūrenamoms jėgainėms. „Importuodama pigią rusišką elektros energiją Lenkija turėtų atsisakyti savo branduolinės energetikos, taip pat ambicingų planų vystyti vėjo energijos parkus“, – sako prof. Wladyslawas Mielczarskis, įtakingas Rytų Europos energetikos ekspertas iš Lodzės universiteto.

Nors trims Baltijos šalims vis dar sunkiai sekasi ne tik suformuluoti bendrą energetikos politiką, bet ir koordinuoti savo politinius veiksmus, Lietuva ir Estija itin skeptiškai vertina galimybes ateityje susitaikyti, kad jų ūkyje vyrauja Rusijos elektros importas. Valstybinės Estijos bendrovės „Eesti Energia“ vadovas Sandoras Liive prieš mėnesį „Verslo žinioms“ sakė: „Jeigu Rusijoje nereikia mokėti už CO2 emisiją, nėra griežtų aplinkosaugos bei konkurencijos taisyklių, būtina išspręsti importo iš Rusijos sąlygų klausimą“. Estijos valdžia jau keletą metų kelia importo muitų elektros energijai iš Rusijos idėją. Jai pritaria ir dabartinė Lietuvos vyriausybė.

Nepastačius Visagino AE Lietuva neturi galimybių sukurti konkurencingo elektros energijos gamybos sektoriaus. Todėl su Rusijos energetikos koncernais susiję ekspertai, žiniasklaida netveria kantrybe, kad po šį rudenį įvyksiančių Seimo rinkimų pasikeitus valdančiajai koalicijai, Lietuvos nuostata Visagino AE projekto požiūriu taps „išmintingesnė“. Rusų pareigūnai tvirtina, esą Baltijos rinkose norėtų veikti nediskriminuojami ir „laisvos rinkos“ sąlygomis. Tačiau Baltijos šalių energetikai atkerta: kodėl Rusija jiems neleidžia veikti „laisvosios rinkos sąlygomis“ savo teritorijoje? Juo labiau, niekas kitas už Baltijos šalis to nežino geriau – įsileidus iš pradžių patrauklias kainas siūlančius Rusijos energetikos koncernus į savo rinką (kaip tai buvo su „Gazprom"), vos per keletą metų jos virsta aukščiausiomis Europoje.