Ir Prezidentei špygą parodė!

Ir Prezidentei špygą parodė!

Rytas Staselis

Nuoširdus lietuviškas palinkėjimas — šilumos jūsų namams! — netruks pavirsti bjauriausiu keiksmu, nes reikš ne žmonišką jaukumą, o kosminio dydžio sąskaitos šešėlį. Uvertiūra buvo įspūdinga: metų pradžioje energetikos ministras Arvydas Sekmokas paskelbė apie prasidėsiančias derybas su „Gazprom“, siekiant, kad rusų dujų monopolija sumažintų Lietuvai tiekiamų dujų kainą bent 15 procentų.

Rudeniop p. Sekmokas viešai dar spėjo pareikšti, kad, jo nuomone, šildymo kainos sezono metu „arba išvis nedidės, arba didės labai nežymiai“. Nors, kolegų duomenimis, jau tuo metu neturėjo daug iliuzijų, kad derybos su „Gazprom“ pasibaigs Lietuvai sėkmingai.

„Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris tuo metu gąsdino ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą, kad prie „naftos produktų krepšelio“ pririšta gamtinių dujų kaina ES šalyse metų pabaigoje sieks vidutiniškai 500 USD už 1000 kubinių metrų. Tuo metu pas premjerą neformalios arbatėlės susirinkę žiniasklaidos atstovai dar gegužę ėmė jį „terorizuoti“, klausdami, ką Vyriausybė numatanti daryti, kad padėtų išgyventi žmonėms sunkiausią naujausiais laikais šildymo sezoną. „O ką čia galima padaryti“, — gana abejingai svarstė premjeras leisdamas suprasti, kad deda svarbiausias viltis į derybas dėl dujų kainų. Ar išties tikėjo jų sėkme, manyčiau — didelis klausimas.

Vasarą, prieš baigiantis Seimo pavasario sesijai, kai kurie parlamentarai iš opozicijos kėlė iniciatyvą, kad nuo rudens laikinai PVM tarifas šildymui galėtų būti sumažintas nuo dabartinių lengvatinių 9 procentų iki dar labiau lengvatinio nulio. Vyriausybė šios iniciatyvos išsijuosusi nekritikavo, tačiau fanfaromis nesveikino. Pavasario sesijai pasibaigus apie ją daugiau Seime nuo laktų nebesigirdėjo.

Žinia, tvirtinant 2012-ųjų biudžetą valdančioji koalicija priėmė sprendimą palikti tą patį, lengvatinį 9 procentų PVM tarifą šilumai. Ačiū ir už tai, nes teoriškai svarstant ir atsižvelgiant į karštligiškas kitų metų biudžeto balansavimo pastangas, seimūnai galėjo kirsti iš peties ir šią lengvatą panaikinti. Vardan buhalterinio balanso.

Visai jau rudenėjant, ir p. Sekmokui puse lūpų pripažįstant, kad susitarti su „Gazprom“ dėl pigesnių dujų nepaisant milžiniškų pastangų (kai kurie ekspertai dėl pastangų kokybės tebereiškia abejones) nepavyks, dujinio Sizifo akmens ėmėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos komanda įstatymdavystės teise teikė Seimui svarstyti Šilumos įstatymo pataisą, kurio esmė — šilumos tiekimo ir šilumos mazgų priežiūros verslo atskyrimas. Vieni ir tie patys verslo subjektai galėjo imtis arba vienos, arba kitos veiklos. Įstatymo teikėjai prognozavo, kad atskyrus veiklas šilumos kaina gyventojams gali sumažėti bent dešimtadaliu.

Pažadų ir iniciatyvų dėlionę sumuoti ne taip jau sunku. 15 procentų pigesnės dujos šilumos kainą galėjo sumažinti gal apie 10 procentų, pridūrus 9 procentų PVM nuolaidą bei efektą, kurį dėl šilumos mazgų atskyrimo nuo tiekėjų žadėjo prezidentūros atstovai (apie 10 proc.) — gyventojai galėjo turėti veik trečdaliu mažesnę šilumos kainą. Už ką savo veikliajai valdžiai būtų buvę dėkingi gal net iki pat kitų metų rinkimų.

Nors tikrovė nėra tokia baisi, kaip prognozavo Rusijos dujų monopolija — per 500 USD kainą už dujas šiemet vienu metu rusams Europoje yra mokėję gal tik ukrainiečiai. Tačiau ir iš lietuviškų derybų su „Gazprom“ gavosi šnipštas (dujų kaina metų pabaigoje simboliškai sumažėjo dėl simboliškai atpigusios naftos — tai ne mūsų derybininkų nuopelnas). PVM tarifas šildymui nesumažėjo. O valdžios kova su „beprotiškomis“ šilumos kainomis visišku laidotuvių maršu baigėsi lapkričio pradžioje įsigaliojus Prezidentės komandos teiktoms pataisoms. Tie šilumos gamintojai, kurie ligi tol šeimininkavo ir daugiabučių šilumos mazguose, iš antrosios veiklos pasitraukė. O laimingi turėję būti lietuviai gavo iš proto ir kojų verčiančias šilumos sąskaitas už lapkritį, per kurį dienos temperatūros vidurkis bent jau sostinėje, regis nė karto nebuvo nusiritęs žemiau nulio.

Sujudo, sukruto įvairios valstybės institucijos, apie kai kurių buvimą kai kas kas net neįtarė: mūsų Prezidentei špygą parodė! Aiškinasi, kur slypi šilumos gamintojų diversija: vos tik įsigaliojus šalies vadovės teiktoms įstatymų pataisoms, kainos dar labiau vožtelėjo lietuviui per galvą. Pasklidus atpirkimo ožio tvaikui, kai kurie šilumininkai privačiuose pokalbiuose juokauja (o gal ne?) ketinantys bent porą artimiausių mėnesių pabūti kur nors šalia Lietuvos. Špygos problemą tiriančių institucijų pareigūnai tylomis užsimena, kad pagrindinė lapkričio sąskaitų problema aiški kaip dieną. Įsigaliojus įstatymo pataisoms, draudžiančioms tarpusavęs susijusioms bendrovėms tiekti šilumą ir prižiūrėti daugiabučių šilumos mazgus, tokių sąsajų turintis verslas pasitraukė iš daugiabučių priežiūros veiklos. Kartu su savo technologijomis, kurios šiek tiek modernesnės už seniūnijos santechniko visraktį.

Peršasi išvada: politikų, šalies vadovų ketinimai buvo puikūs, tačiau baigėsi kaip visada. Dėl to, kad nėra bendros šilumos ūkio pertvarkos politikos, įvairių institucijų veiksmų koordinavimo ir gebėjimo prognozuoti tų veiksmų pasekmes. Kol Briuselis vėl neištrauks už ausų, ir šioje srityje nesugebėsime susitvarkyti.