Naujausios
„ŠIAULIŲ KRAŠTO“ RINKIMAI 2011: METŲ VILTIS
Jie mums suteikia viltį
Metai baigiasi, prisiminkime, kaip mes šiemet gyvenome, kas mus džiugino, įkvėpė ir suteikė vilties.
Viltis leidžia tikėti, kad gyvenimas bus geresnis, stabilesnis, o žmonės — laimingesni, įkvėpti kurti, o ne griauti, įkvėpti mylėti, o ne neapkęsti. Viltis mums suteikia sparnus pakilti virš bankrotų, krizių, emigracijos ir chaoso...
Žmonės, turintys viltį, siekia ne tik savo tikslo, bet ir mėgaujasi keliu į tikslą — džiaugiasi tame kelyje sutiktais žmonėmis, brangina išgyventus jausmus ir emocijas.
Ar mes galime apčiuopti viltį? O kam? Tegul ji sklando padebesiais ir nusileidžia tada, kai mums sunkumo akimirką jos reikia labiausiai.
Šį kartą kviečiame balsuoti už Viltį, už žmones, kurie suteikia Viltį, kad viską galima pakeisti į gerą.
* Izolina Lingienė, Kristijono Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus įkūrėja ir pirmininkė — už viltį, kad tautos vertybės nebus pamirštos.
Į Tolminkiemį (Čistyje Prudy) Kaliningrado srityje I. Lingienė važiuoja jau 26— erius metus. Paskutinį gegužės šeštadienį į Mažąją Lietuvą veža ir šiauliečius, kurie tvarko Tolminkiemio bažnytėlės, priglaudusios K. Donelaičio palaikus, aplinką, kapus. Ji savo gyvenimo kredo pasirinko K. Donelaičio eiles: „Kiekvienam daryti gera savo darbu ir žodžiu, visad elgtis taip, kaip dera...“
* Šiaulių rajono Vinkšnėnų kaimo žmonės — už viltį, kad lietuviui medis nėra tik malkos ir lentos, kad medis — kultūros, mitologijos, šeimos tradicijų dalis.
Sužinoję, kad bent porą šimtų metų augantis klevas bus kertamas dėl tvarkomų kapinių, Vinkšnėnų kaimo žmonės ėjo su juos atsisveikinti. Apsikabino, fotografavosi, verkė. Tą dieną, kai medis krito, atrodė, žemė dreba — apie krintančio medžio sunkumą širdyse kalbėjo arčiausiai klevo gyvenęs Vytautas Murza. Klevas buvo jo šeimos penkių kartų liudytojas.
* Aktorius, režisierius Edmundas Leonavičius — už viltį, kad sąžinė ir atsakomybė yra svarbiau negu abejingumas.
Šį pavasarį Šiaulių universiteto Menų fakulteto Teatro katedros estrados meno specialybės pirmakursių vadovas E. Leonavičius atvirai prabilo apie neprofesionalų aktorių rengimą universitete, silpną mokymo programą ir apgailėtinas ugdymo sąlygas. Parašęs prašymą atleisti iš darbo jis sakė, kad taip elgiasi dėl profesinės sąžinės. Sulaukęs didžiulio spaudimo iš universiteto kolegų, jis buvo palaikytas savo studentų, panorusių iš universiteto pasitraukti kartu su savo vadovu.
* Joniškio rajono Skilvionių žemės ūkio bendrovė ir jos vadovas Juozas Pociūnas — už viltį išsaugoti Lietuvos sunkiųjų arklių veislę, kaip nacionalinį paveldą.
Bendrovė saugo šių arklių genofondą, nors valstybė ir menkai tepadeda. Skilvioniuose žmonės išsaugojo sovietmečiu keletą kumelių. Taip veislė išliko iki šių dienų.
* „Naisių vasaros“ teatras, pirmasis nemokamas teatras Lietuvoje — už viltį, kad menas gali būti pasiekiamas kiekvienam, nepaisant piniginės storio ir gyvenimo vietos.
Šiemet kovo mėnesį teatras pakrikštytas ovacijomis. Pas žiūrovus keliaujantys aktoriai šią savaitę pristatė naują spektaklį — „Pasaka apie Dievo vaikelį“, pjesės autorius ir režisierius Vytautas V. Landsbergis.
* Šiaulietis sportininkas, sporto entuziastas Svajūnas Ambrazas — už viltį, kad sportuojantis žmogus gali būti sveikas ir laimingas.
Šiaulių krašte Svajūnas su bendraminčiais gaivina ir finansuoja dviračių sportą: tradicinėmis tapo daugiadienės MTB–Šiauliai„ varžybos, šiemet pirmą kartą organizuotas plento dviračių maratonas, visus metus organizuoja varžybas, kurios pritraukia nuotykių lenktynių, slidinėjimo, orientavimosi, triatlono, dviračių sporto entuziastus — nuo vaikų su triratukais iki senjorų.
* Verslininkė Sonata Bružaitė — už viltį, kad iš Lietuvos ne tik emigruojama.
Sonata, emigracijoje pragyvenusi 10 metų, į Lietuvą grįžo su airių įmone. Šiaulių rajone, Verbūnuose įkūrė UAB „Schmidt Contract“ gamyklą, jai vadovauja. Nors sako, kad Lietuvoje jos sugrįžimas yra išimtis, o „verslui Lietuvoje nėra palankios aplinkos“, ji tikisi plėsti verslą ir įdarbinti kuo daugiau žmonių.
* Vaidotas Špokauskas, Kelmės „Aukuro“ vidurinės mokyklos mokytojas — už viltį, kad vaikus ugdo laisvos, įdomios ir kūrybingos asmenybės.
V. Špokauskas šiemet buvo kandidatas į M. Lukšienės premiją. Veiklus, turintis tris aukštojo mokslo diplomus, perėmęs tėvų ūkį. Drauge su mokiniais kuria filmus, kurie sulaukia įvertinimo. Pats organizuoja ir finansuoja septintų-aštuntų klasių mokinių uždavinių sprendimo konkursus, rengia vaikus fizikos olimpiadoms. Jis mano, jog mokytojas turi gyventi neatsitvėręs nuo savo mokinių.
* Šiaulietė maratonininkė Rasa Drazdauskaitė — už viltį, kad olimpinis medalis iš Londono vasaros olimpiados gali būti atvežtas ir į Šiaulius.
Lapkričio mėnesį Turino (Italija) maratone Rasa ne tik finišavo antra, bet ir pagerino savo asmeninį rekordą, nors prieš metus patyrė traumą — įskilo pėdos kaulas. Iki Anglijoje vyksiančios 2012 metų vasaros olimpiados ji treniruosis Kirgizijoje. Rasa tiki, jog varžybose visų šansai būna apylygiai: „Bėgant gali nutikti bet kas“. Linkime, kad nutiktų geriausia.
Už kandidatus balsuoti kviečiame tel. 841 591570, 591559, laiškais redakcija@skrastas.lt.
Kviečiame siūlyti ir savo kandidatus, papasakokite, kodėl juos pasirinkote.
Rinkimuose daugiausia balsų surinkę kandidatai taps „Metų Vilties“ laureatais.
Jono TAMULIO, Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
