Naujausios
Nei meno, nei inkubatoriaus
EKSKURSIJA GRIUVĖSIUOSE UŽ 325 TŪKSTANČIUS LITŲ
Šiaulių miesto taryba ketvirtadienį balsuos, ar pritarti Menų inkubatoriaus statybai, ar atsisakyti milijonus kainuosiančio objekto. Vakar Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai, menininkai, architektai, perlipę per išmatų krūvas, išbandę apgriuvusius laiptus ir pauostę odos pramonės dvoko, sprendė, ar iš viso čia įmanomas Menų fabrikas.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Ekskursija su užspaustomis nosimis
Virš įėjimo į buvusio „Elnio“ fabriko pastatą, kur rengiamasi kurti Menų fabriką, pasitiko užrašas “Korupcijos fabrikas“.
Karo griuvėsius primenančiais laiptais visa delegacija lipo į viršutinį paveldo objektu laikomo pastato aukštą.
Kai kas viena ranka užspaudę nosis — smarvė sklinda ir iš odos perdirbimo įmonės rezervuarų. Kita ranka rėmėsi į sieną, kad nenugriūtų nuo išdaužytų ir apšnerkštų laiptų.
Kai kas užlipęs į išmėtytus plytgalius valėsi nuo batų tai, į ką buvo įmynę.
Užlipę į viršutinį aukštą iš išlindę pro apgriuvusią angą taip pat nelabai apsidžiaugė. Sienos skylėtos ir aptrupėjusios, stogo nėra. Jis nudegė per gaisrą.
Ant trečiojo aukšto perdangos jau užaugę medžių. Perdanga tarp antrojo ir trečiojo aukštų — permirkusi.
Šį pastatą Savivaldybė pernai pirko iš šiauliečio verslininko Stasio Karitono už 325 tūkstančius litų.
Siūlo nerengti Menų fabriko sunkmečiu
Penki iš aštuonių Švietimo, kultūros ir sporto komiteto politikų panoro pamatyti vietą, kur norima rengti Menų fabriką. Ekskursija inicijuota po nepriklausomo Tarybos nario Artūro Visocko abejonių ir dėl pagriuvusio pastato būklės, ir dėl planuojamų išleisti Savivaldybės lėšų.
Politikas siūlė sunkmečiu atsisakyti leisti pinigus.
A. Visockas įžvelgė ir tai, kad šį projektą administruoti perdavus Šiaulių regiono plėtros agentūrai, ši, kaip PVM (pridėtinės vertės mokesčio) mokėtoja atsiimtų nemažas lėšas susigrąžinusi PVM.
Argumentai — tyrimai
Menų fabriko kūrimą šiame pastatė pristatė UAB „Vakarinis fasadas“ architektas Darius Jakubauskas. “Vakarinis fasadas“ be konkurso parengė pastato techninį projektą, nes darbą jau buvo pradėję buvusio savininko užsakymu.
D. Jakubausko teigimu, yra atlikti sienų, perdangų inžineriniai tyrimai, kadangi pastatas 1911 metų statybos, be to, po gaisro. Pastatas buvo statomas gamybinės paskirties — gaminti ir laikyti specialiems preparatams odoms apdirbti, o tarybiniais laikais pastate buvusi valgykla.
Daugelis stebėjosi, kad tik po prieš keleris metus kilusio gaisro, kai pastatas labai smarkiai buvo apgadintas, jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Anksčiau, nors ir buvęs geresnės būklės, pastatas nebuvo paveldo objektas.
Sumos kinta?
A. Žalevičienė teigė, kad dabar Savivaldybės indėlis būtų 680 tūkstančių litų. Nors 2012 metų biudžete aiškiai buvo nurodyta, kad savivaldybės indėlis 1,1 milijono litų.
Šiaulių regiono plėtros agentūros vadovės Jolitos Butkutės tvirtinimu, pastato po rekonstrukcijos Savivaldybei esą nereikėtų išlaikyti, nes jis išsilaikytų iš surinktų už nuomą lėšų.
Daliai ekskursijos dalyvių tai sukėlė juoką, nes esą kultūra niekada pati neišsilaikė.
Politikas A. Visockas abejojo, kad tokios prastos būklės pastatui rekonstruoti užtektų tik 7 milijonų litų. Niekas jo abejonių nepaneigė ir nedavė garantijų, kad užbaigti darbams nebus prašoma papildomai pinigų iš Savivaldybės.
„Pastatą bus galima parduoti, kai jis bus sutvarkytas“, — vieną iš variantų pasufleravo architektas D. Jakubauskas.
Tai daugeliui irgi sukėlė juoką, nes pastato rekonstrukcijos vertė apie 7 milijonus litų. Šiauliuose parduoti pastatą apleistoje pramoninėje zonoje už tokią sumą nerealu. O už mažesnę?
Atsirado norinčių?
Tarybos nario A. Visocko teigimu, iki šiol nėra pavykę rasti nė vieno menininko, kuris norėtų įsikurti Menų fabrike. Prieš kelias savaites ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Viktoras Strups, ir Vaclovas Vingras taip pat sakė nežinantys menininkų, kurie čia norėtų įsikurti.
Ir D. Jakubauskas, ir Savivaldybės Investicijų plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė teigė, esą menininkų atsirado: kinematografininkai, teatralai, muzikos mokyklos vaikai.
Pirmajame aukšte, pasak D. Jakubausko, suprojektuota didesnė salė — parodoms. O likusiuose aukštuose numatytos patalpos menininkų dirbtuvėms. Yra numatyta patalpų ir atvažiuojantiems iš užsienio menininkams.
Tarybos narei Virginijai Račienei paprašius pristatyti konkretų sąrašą norinčiųjų čia įsikurti, A. Žalevičienė išsisuko, kad tokio sąrašo neįmanoma padaryti.
Menininkai — prieš
„Čia yra investuojama į statybų pelnus. Niekas čia apie menininkus ir kultūrą negalvoja. Šiame projekte jau yra peržengta padorumo riba. Veikiantieji asmenys į šį susitikimą neatėjo, atėjo tik veikiančiųjų atstovai. Kiek galima vogti iš miesto?“, — atvirai klausė aktyvus įvairių pilietinių akcijų organizatorius, skulptorius Gintautas Lukošaitis.
„Visiškai nematau, kad toks menų fabrikas būtų reikalingas miesto menininkams. Tai dar viena troba. Šiauliuose daug nenaudojamų trobų. Pagunda — pasiimti milijonus, bet ką toliau su tuo pastatu darysime?“ — klausė muzikantas Gintas Gascevičius.
Politikai turi klausimų
„Norėti ir galėti — ne tas pats. Architektas ir kiti atstovauja norų poziciją, bet Tarybos nariai privalo pasižiūrėti, kokios yra miesto galimybės. Tarybos nariai neturėtų susipainioti tarp norų ir galimybių“, — sakė nepriklausomas Tarybos narys Stasys Tumėnas.
Gerokai pavėlavusi, nes per griuvėsius nesurado, kur įeiti Tarybos narė Nijolė Budrytė pirmiausia pasikalbėjo su šalia įmones turinčiais šiauliečiais.
„Čia ištisai bjauriai dvokia. Absurdas. Juk pastatas vertas tik nugriauti, o ne rekonstruoti. Aplinkiniai pastatai apgailėtini. Aš balsuosiu prieš, nežiūrint, kaip balsuos kiti partijos nariai. Čia yra pinigai plaunami, nes nei menininkams tai reikalinga, nei šiauliečiams. Baikim žavėtis Europos Sąjungos pinigais, tarsi jie būtų ne mūsų pačių“, — sakė N. Budrytė.
APŽVALGA: Miesto politikai, menininkai, architektai, Savivaldybės skyrių darbuotojai drauge pirmą kartą susitiko pastate, kurį norima rekonstruoti į Menų fabriką.
PAVELDAS: Paaiškėjo, kad „Elnio“ fabriko pastatas įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, tik tada, kai pastatas apdegė ir liko be stogo.
NUOSTABA: Tarybos narė Nijolė Budrytė ilgai klaidžiojo griūvėsiuose, ją nustebino apgailėtina pastato būklė.
RŪPESTIS: Nors Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjai Aistei Žalevičienei (iš kairės) kvapas laužė nosį, bet ji vis tiek tvirtino, kad čia reikia Menų fabriko. Menų fabriko statybomis domėjosi ir vicemerė Danguolė Martinkienė, ir Šiaulių regiono plėtros agentūros direktorė Jolita Butkutė.
GRIUVENOS: Laiptinė arba tai, kas iš jos liko.
KORUPCIJA: Architektą Darių Jakubauską ir Savivaldybės investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėją Aistę Žalevičienę pasitiko užrašas virš durų „Korupcijos fabrikas“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
