Naujausios
Stabdoma „auksinė“ Menų fabriko ateitis
Vakar Šiaulių miesto Tarybos narys Artūras Visockas įrodinėjo politikams, kad miestui nereikalingas Menų fabrikas. Išgirdę, kokias sumas Savivaldybė turės pakloti vien pastatui išlaikyti, politikai ėmėsi už galvų. Aiškėja, kad mieste nėra nė vieno menininko, kuris norėtų įsikurti Menų fabrike net ir lengvatinėmis sąlygomis.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Siūlo naikinti sprendimus
Po „Šiaulių krašto“ publikacijos “Menų fabriko milijonai jau rezervuoti“, (2011-10-24), politikas A. Visockas atsivertė Menų fabrikui rengtus dokumentus ir pats apstulbo.
Vakar jis Švietimo, kultūros ir sporto bei Sveikatos ir socialinių reikalų komitetams pristatė, ką atradęs, ir pasiūlė naikinti du praėjusios kadencijos Tarybos sprendimus, leidusius kurti Menų fabriką. Jį norima kurti viename iš buvusių „Elnio“ gamyklos pastatų, menančių fabrikanto Ch. Frenkelio laikus.
Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai balsavo už A. Visocko pasiūlymus. Švietimo, kultūros ir sporto komitetas pasiūlė atidėti lapkričio mėnesio Tarybos posėdžiui, o iki tol išnagrinėti pačių politikų „kate maiše“ pavadintą projektą.
Savivaldybė turės žerti milijonus
A. Visockas galimybių studijoje, rengtoje Menų fabrikui, surado, kad per 10 metų jam išlaikyti reikės mažiausiai 6,6 milijono litų Savivaldybės dotacijų.
„Tai, kad arenos administratoriui apie 7 milijonus per 10 metų sumokėsime. Iš kur tokie pinigai? Užsidaro mokyklos, jų pastatus galima naudoti Menų fabrikui“, — teigė Tarybos narys Gintaras Karalevičius.
Politikai prisiminė, kad kitų metų biudžete jau yra įtraukta ir 1,1 milijono litų suma — Savivaldybės įnašas į projekto vykdymą. Kitos lėšos — Europos Sąjungos. Bendra projekto suma per 7 milijonai litų.
Projekto vykdytojos „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ direktorė Jolita Butkutė “Šiaulių kraštui“ prieš kelias dienas tvirtino, kad Savivaldybės indėlis — tik 360 tūkstančių litų.
Nuo kaimo prie menų ir mokesčių
„Šiaulių regiono plėtros agentūra“ (ŠRPA) teisė vykdyti Menų fabriko projektą atiduota miesto Tarybos sprendimu.
A. Visockas surado, kad per paskutinius kelerius savo veiklos metu agentūra tik skaitė paskaitas kaimo ir ūkininkų reikalais.
„Kaip galėjo tokios tematikos projektus vykdžiusi agentūra staiga pasukti prie menų? Paaiškėjo, kad agentūra yra tapusi PVM (pridėtinės vertės mokesčio) mokėtoja. Tai reiškia, kad įvykdžius šį projektą agentūra susigrąžins apie pusantro milijono litų PVM! Štai iš ko agentūra turės tiesioginę naudą!
O kadangi ji yra vienintelė projekto vykdytoja, niekas jiems negalės paaiškinti, kaip išleisti susigrąžintus PVM pinigus. Galės rengti keliones arba įdarbinti mane, kad dabar patylėčiau„, — priežastį rado A. Visockas.
Menininkams fabriko nereikia
Politikui užkliuvo, kad kuriant Menų fabriką nutarta rekonstruoti 3145 kvadratinių metrų plotą ir įrengti 25 — 34 vietas menininkų dirbtuvėms, studijoms.
„Nuo balandžio mėnesio bandau rasti nors vieną menininką, kuris turėtų nors ketinimą įsikurti Menų fabrike. Neradau“, — tikino A. Visockas.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Strups tvirtino — tikrai nėra mieste nė vieno norinčio ten įsikurti menininko. „Visi turi savo vietas ir nežada iš jų keltis“, — sakė V. Strups.
Menai patys neišsilaiko
A. Visockas Menų fabriko galimybių studijoje surado duomenų, jog iš nuomininkų už patalpas per metus planuojama gauti ne mažiau 300 tūkstančių litų.
„Suskaičiavau, kad visiems miesto kultūros pastatams išlaikyti per metus yra skiriama apie 8 milijonus litų. O jie per metus patys užsidirba tik apie 400 tūkstančių. Nerealu, kad Menų fabrikas, kaip kultūros įstaiga išsilaikytų pats, gautų tuos planuojamus 300 tūkstančių litų“, — skaičiavo A. Visockas.
Politikas mano, kad menininkams neįsikūrus Menų fabrike, tuščią rekonstruotą pastatą reikės išlaikyti Savivaldybei ir taip nebepakeliančiai finansinės naštos.
Paveldo per vaiduoklius nesimato
A. Visockas klausė Tarybos narių, ar jie matė vietą, kurioje planuojamas rengti Menų fabrikas. Daugelis prisipažino nematę.
„Paveldo objektas iš visų pusių apstatytas dvigubai didesnių baltų silikatinių plytų sovietinių monstrų. Arba reikia nugriauti viską aplinkui, kad išryškėtų paveldas. Kokia prasmė kišti pinigus, jei miesto tas pastatas tikrai nepapuoš, nes jo nesimatys“, — tikino A. Visockas.
Politikai piktinosi, kad šis pastatas buvo pirktas dėl politinių ir verslo interesų.
„Pirkome katę maiše“
Politikai, išgirdę sumas ir argumentus sužiuro vieni į kitus, o ką daryti su Menų fabrikui pirktu pastatu ir parengtu projektu?
Skylėtą apdegusį pastatą pernai už 325 tūkstančius litų Savivaldybė Tarybos politikų sprendimu nupirko iš verslininko Stasio Karitono. Tada miestui vadovavo S. Karitono tuometinis bendrapartietis liberalcentristas Genadijus Mikšys.
„Aišku, kad pirkome katę maiše“, — piktinosi dabar politikai.
Politikai mano, kad pastatą, jeigu tikrai ten nebus kuriamas Menų fabrikas, bus galima parduoti.
Už techninį projektą 235 tūkstančius litų architektų bendrovei „Vakarinis fasadas“ politikai taip pat linkę nurašyti į nuostolius.
„Geriau keli šimtai nuostolių, nei milijonai, sumokėti nežinia kam“, — tarėsi politikai.
„Vakarinio fasado“ projektą Savivaldybė perėmė be konkurso iš buvusio pastato savininko S. Karitono.
Pasekmės
Panaikinus Tarybos sprendimus, pasak A. Visocko, nebereikės Savivaldybei imti milijoninės paskolos finansuoti projektui. Nebereikės mokėti viešajai įstaigai „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 6,6 milijono litų dotacijų.
Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė, atsakinga už šį projektą, iš pradžių intensyviai purtė galvą, nesutikdama su A. Visocko teiginiais.
„Jeigu Taryba manys, kad nereikia Menų fabriko, paskambinsime Ūkio ministerijai ir pranešime, kad nebereikia mums tų investicijų į miestą, tegul skiria kitiems miestams“, — sakė A. Žalevičienė.
IDĖJA: Nepriklausomas Šiaulių miesto Tarybos narys Artūras Visockas atskleidė, kiek milijonų reikės Menų fabrikui, kurio menui nereikia, išlaikyti.
Giedriaus BARANAUSKO
FABRIKAS: Ne visi politikai yra matę pastatą, kuriame ketinama įrengti Menų fabriką.
Jono TAMULIO nuotr.
