Naujausios
Neromantiškai apie romantinę meilę
Viktoras C. de Munkas (Victor C. de Munk) –Niujorko valstijos universiteto profesorius, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, antropologijos profesorius, – reguliariai Lietuvoje lankosi nuo 2002 metų. Jo tyrimų objektas — romantiška meilė, kurią jis tyrinėjo JAV, Lietuvoje, Rusijoje, Šri Lankoje, Makedonijoje. Per trumpą viešnagę Šiauliuose profesorius sutiko pasidalinti keliomis savo tyrimų įžvalgomis.
Eglė VERTELYTĖ
— Kas yra romantiska meilė?
— Iš pažiūros abstrakti romantinės meilės sąvoka yra kultūriškai universali. Tarp ją sudarančių elementų dažniausiai minimas įsipareigojimas, kuris padeda sukurti tęstinį santykį tarp žmonių. Dar ši sąvoka nurodo į seksualinį potraukį ir intymumą, kai poroje kalbama apie privačius dalykus ir nebijoma atrodyti pažeidžiamu.
Kaip būtiną romantinės meilės sąlygą išskirčiau abipusiškumą, kai abiejų poros narių gyvenimai vertinami vienodai ir partneriai yra lygūs. Patriarchalinėse visuomenėse, kur egzistuoja didžiuliai statusų skirtumai ir kur moteris vertinama žemiau už vyrą, apie romantinę meilę kalbėti sunku. Tokiomis sąlygomis gali būti susižavėjimas, bet ne intymumas.
— Kiek trunka romantinė meilė?
— Romantinėje meilėje būna aukštos ir žemos energijos fazės. Pirmajai būdingas susijaudinimas, „ burbuliavimas kūne„ šalia mylimo žmogaus. Vėliau pereinama į kitą etapą, kai su partneriu jaučiamasi gerai ir patogiai.
Moderni literatūra teigia, kad romantinė meilė trunka trumpai, daugiausiai trunka 3 metus. Vėliau jausmai pakinta. Daug kur tai vadinama perėjimu nuo romantinės prie tikros meilės.
— Kokie pagrindiniai lietuvių ir kitų tautų romantiškos meilės skirtumai?
— Prieš pradedant kalbėti apie kultūrinius skirtimus reiktų atsižvelgti į psichologines atskirų žmonių savybes. Vieni žmonės būna romantiški, kiti — ne, dažnai tai neturi nieko bendro su kultūra. Tačiau galima įžvelgti ir nemažai kultūrinių skirtumų.
Lyginant su amerikiečiais, lietuviai kur kas romantiškesni santykių pradžioje. Lietuvoje vyrauja kultūrinė norma apie romantišką meilę kalbėti, kaip apie staigią ir laikiną ligą. O tai, kas laikina,–netikra.
Vadinasi, įsimylėjus viskas galima, o įsimylėjeliai tarsi atsiduria už šio pasaulio ribų. Maždaug po 3-4 mėnesių draugystės lietuviai rimtai deklaruoja meilę ir įsipareigoja. Šis aktas tarsi padeda išeiti iš meilės ligos, tuomet parnerių santykiai pasikeičia — pereina į žemesnės energijos fazę.
Vėliau jiems neberūpi romantikos ieškojimas ir gaivinimas. Tuo tarpu amerikiečiai tiki, kad romantinė meilė trunka amžinai, siekia išlaikyti romantiką ir įvairiais būdais stengiasi gaivinti jausmus.
Jei lietuvių porelė išsiskirtų po 3 mėnesių draugystės ir eitų pas draugus guostis, iš pradžių draugai palaikytų, bet po mėnesio tikrai lieptų susitaikyti su esama padėtimi — „ čia buvo tik romantinė meilė, nieko rimto„ . Amerikietis rimtai žiūri netgi į vienos dienos meilę.
— Tačiau egzistuoja steriotipas, kad amerikiečiai kur kas dažniau ir lengviau keičia partnerius.
— Amerikoje yra didelis skirtumas tarp sekso ir meilės. Sekse nesvarbu, kas tavo partneris, gali mylėtis su daug kuom, meilė — kas kita. Mylimas žmogus nelengvai pakeičiamas, nes jis buvo draugas.
Kai lietuvių paprašiau surašyti žodžius, kurie asocijuojasi su romantiška meile, tik vienas iš 160 — ies paminėjo draugystę. Lietuviai dažniausiai ją lygino su laikinumu, netikrumu, vadino muilo burbulu, Disneilendu. Tarp amerikiečių „ draugystė“ — antras iš dažniausiai minimų žodžių. Populiarios ir tokios asociacijos, kaip „ patogu“ ir „ patenkinta“ , o lietuvių ir rusų anketose šių žodžių irgi trūksta.
Lietuvoj žmonės gali būti įsimylėję, o vėliau susituokti net netapę draugais ir nesukūrę intymaus ryšio. Kai romantinė meilė miršta, nebelieka bendrumo, todėl čia tiek daug neromantiškų draugysčių.
Be to, tarp Lietuvos vyrų ir moterų yra griežtas darbo pasidalijimas — tai mažina santykių intymumą ir bendrumo jausmą. Netgi jauni ir modernūs vyrai gali lengvai prasmukti, elgdamiesi patriarchališkai ir išnaudotojiškai.
Amerikoj, ypač tarp labiau išsilavinusių žmonių, tai sunkiai įmanoma. Ten moterys kur kas labiau reikalauja bendrumo ir lygybės, o jeigu to nėra — skyrybos jau ant slenksčio.
— Tai gal skirtis šiais laikais patogiau nei tuoktis?
— Amerikoj skyrybos nėra taip stigmatizuojamos kaip Lietuvoje. Jeigu meilė yra priežastis susituokti, tai meilės dingimas — išsituokti. Lygiai taip pat lengvai galima įsimylėti ir kitą žmogų.
Tokia logika–didelių skyrybų skaičių priežastis, ypač kapitalizmo epochoje. Viena iš dažniausių Amerikoje įvardijamų skyrybų priežasčių — „ partneris man neduoda pakankamai erdvės“ arba „ aš pasikeičiau, o ji/jis–ne“ . Kapitalistiniais terminais kalbant — „ aš progresuoju, o ji/jis–ne, todėl man reikia kažko judančio kartu su manimi.“
Kai pernai paklausiau savo amerikiečių studentų, kiek iš jų nori tuoktis, tik viena mergina iš 40 — ies pakėlė ranką–ji buvo lesbietė. Pažvelgus iš išlaidų ir naudos perspektyvos, santykiai daugiau kainuoja nei yra naudingi.
Kainuoja, nes reikia turėti tik vieną partnerį, su juo gyventi visą gyvenimą, eiti į kompromisus, išlaikyti vaikus. O gyvenant vienam — nėra išlaidų, vis tiek galima susirasti kompanijonų, o ir nauda yra didesnė.
— Tai visgi kodėl žmonėms reikalinga meilė?
— Gyvenimas rūpinantis tik pačiu savimi ilgesnėj perspektyvoj gali privesti iki prasmės praradimo. Taip gyvenant dalis tampa svarbiau už visumą: kokia prasmė sukišti tūkstančius į buto interjerą, kai visas namas griūna?
Meilė padeda žmonėms įprasminti gyvenimą, ji suteikia jam didesnį tikslą, ypač tada, kai nėra religijos. Žmonėms reikia prasmės — kur kas prasmingiau dirbti dėl šeimos ir meilės, nei tiesiog dirbti.
Be to, romantinė meilė —–dvilypis santykis. Du — tai pradinis socialinis elementas.
Galima mylėti save ir mylėtis su savimi, bet tai nedaro žmogaus socialiu. Kai atsiranda antras žmogus, prie jo reikia taikytis. Jei sunku sutarti su vienu žmogumu, bus žymiai sudėtingiau sutarti su likusiu pasauliu.
Romantinė meilė — tai ryšys, sujungiantis ne tik du nepažįstamus žmonės, ji padeda mums susieti svetimas socialines ir etnines grupes: kaip musulmonus ir krikščionis, pensininkus ir studentus, juodaodžius ir baltaodžius. Tai vartai, mus jungiantys ir padedantys vieniems kitus suprasti.
Reklama: vibratoriai moterims
Giedriaus Baranausko nuotr.
PRASMĖ: Viktoras C. de Munkas, antropologijos profesorius, akcentuoja, kad meilė padeda įprasminti gyvenimą.
