Naujausios
Žolininkė ragina nepriprasti prie tablečių
Įpratusius menkiausią negalavimą slopinti saujomis tablečių Šiupyliuose (Šiaulių rajonas) gyvenanti Angelė Prževalskienė ragina atsigaivinti, gydytis vaistažolių arbatomis. Ji šias žoleles renka, ruošia nuo pavasario iki pat rudens.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Padeda žolelių arbata
Šiupyliuose, krašto amatams skirtame renginyje, Angelė Prževalskienė sėdėjo prie žolelėmis ir antpilais apkrauto stalo.
Moteris kiekvienam, susidomėjusiam žolelėmis, mielai pasakojo apie jas, siūlė paragauti antpilų.
Viename maišelyje esą miškiniai čiobreliai su šaltmetre. Iš jų išsivirtą arbatą gali gerti kiekvieną dieną. Labai skanu ir sveika, žolininkės nuomone, jos nėra ko ir lyginti su parduotuvių lentynose gulinčiomis arbatomis.
O čia — visas rinkinys: šeivamedis, kuris seniau augdavo prie kiekvienų namų, nasturtos ir bulvių žiedai. Tai, anot A. Prževalskienės, pirmi vaistai nuo bronchito, plaučių uždegimo. Jos senelis dusdavo paėjėjęs vos kelis žingsnius — sirgo astma. Ir jis gydydavosi šia arbata.
Kitame maišelyje — ramunėlės. Jos tinka žaizdai praplauti, pasiruošti kompresą akims. Verta mažiems vaikams iš jų paruošti silpną arbatą, į užvirintą vandenį įdėjus vos kelis grūdelius.
Seniau ramunėlių arbata skalaudavo išplautus plaukus — sakydavo, kad jie būtų geltoni.
Sukatžolė — iki metro aukščio užauganti žolė — nuo aukšto kraujo spaudimo.
A. Prževalskienės namuose vaistažolių yra žymiai daugiau ir įvairesnių, bet, kol porą savaičių pas ją svečiavosi anūkai, nebuvo kada jų išrūšiuoti.
Darže ji augina anyžių — taip pat arbatai. Turi prisirinkusi jonažolių, juozažolių, medetkų, kmynų ir kitų vaistinių augalų.
Daug laiko reikalaujantis darbas
Gydyti žolelėmis šiupyliškė išmoko iš savo senelio.
Vaistažoles ji renka nuo ankstyvo pavasario iki pat vėlyvo rudens. Šis darbas prasideda šalpusnių skinimu pavasarį. Dabar jau renka jonažoles, nasturtas.
Rinkti, paruošti vaistažoles — daug laiko ir didelės kantrybės reikalaujantis darbas. „Išeini visą dieną į laukus, kol tų žolelių prisirenki... Juk ne su dalgiu pjauni“, — sako A. Prževalskienė.
Padeda anūkai. Kartu su vyresniuoju dešimtmečiu Edgaru važiuoja dviračiais rinkti žolelių, kartu liepžiedžius skynė, žirklėmis čiobrelius karpė. Jis vaistažoles jau pažįsta, apie daugelį žino, kaip jas vartoti ir nuo ko jos yra.
Parsinešus, paskleidus žoleles atrodo, kad jų labai daug, bet kai išdžiūna — belieka vos viena kita sauja.
Saulėje žolelių džiovinti negalima, o džiovintuvo šiupyliškė neturi. Išdėlioja, ką surinkusi, palėpėje. Išdžiovinus vienas žoleles, klojamos kitos.
Vaistažolių arbatas geria ne tik pati žolininkė, jos vaikai ir anūkai. Ir kiti šiupyliškiai, žinantys apie A. Prževalskienės gebėjimus bei vaistažoles, prireikus atvyksta pas ją į namus.
„Geriau stiklinę tokios arbatos išgerti, negu tabletes saujomis ryti“, — įsitikinusi Šiupylių žolininkė.
ŽOLININKĖ: Angelė Prževalskienė žolelių įvairiems negalavimams gydyti turi ištisus metus.
Autoriaus nuotr.