Naujausios
Sveikai gyventi trukdo tinginystė
Ilona ŠNARIENĖ
Šiaulių sveikuolių klubo „Šviesuoliai“ pirmininkė Irena Alzbutienė įsitikinusi, jog neturime teisės nesidžiaugti gyvenimu — gyvename žemėje tik vieną kartą. “Žmogus pats turi atrasti tokį dienos režimą, kuris jam teiktų sveikatos ir džiaugsmo“, — tvirtina moteris.
Permainoms reikia subręsti
„Nepabėgsi nuo savęs, — tikina sveikuolė Irena. — Jeigu žmogui patinka girtuokliauti ar būti “bomžu“ ir jis dėl to jaučiasi gerai, nereikia norėti jo pakeisti ar stengtis atvesti į mūsų pačių pasirinktą doros kelią. Svarbiausia — nepykti, nesibarti, neturėti pagiežos, neapykantos savo artimui, nes ne tik kiekvienas pasakytas žodis, bet ir žodžiais neišreikšta mintis laikui bėgant materializuojasi, todėl reikia mokėti save valdyti.“
Sveikuolė sako išklausiusi daugybę paskaitų, kol atrado sau tinkamą bei priimtiną sistemą. „Vienam geriau vaikščioti basam, kitam — kas rytą apsipilti šaltu vandeniu. Svarbu tai daryti nuosekliai“, — tvirtina sveikuolė.
Rūpintis sveikata — mūsų pačių pareiga
Ponia Irena turi savo ligų, tačiau kol kas jokių vaistų nevartoja. Tablečių atsisako pats organizmas. Eketė ir mankšta jai — patys geriausi vaistai nuo daugelio ligų.
„Neretai girdžiu žmones dūsaujant, jog sunku judėti, nes jiems skauda sąnarius, — pasakoja ponia Irena, — tačiau sąnariams judėti būtina, nes mankšta padeda palaikyti jų judrumą bei stabilumą. Žinoma, daug lemia režimas, pasirinktas gyvenimo būdas ir net mūsų prigimtis, todėl esant sunkesniems atvejams būtini vaistai, o neretai ir operacija“.
Sveikuolės nuomone, yra dalykų, kurių išvengti neįmanoma, tačiau tai, kas priklauso nuo mūsų pačių, turime stengtis padaryti patys. Dabar nesudėtinga rasti informacijos apie subalansuotą mitybą.
„Sveikai maitintis, vadinasi, atkreipti dėmesį į tai, kiek, kada ir kaip valgome, — sako ponia Irena. — Reikia žiūrėti ką ir su kuo valgyti, o ne kimšti maistą kaip į šiukšliadėžę. Atsisėdę prie stalo mokėkime skanauti maistą bei valgyti jį akimis.“
Vaikus paverčiame nesveikuoliais
Sveikuolė siūlo atkreipti dėmesį į mažus vaikus, nes jie gimsta sveikuoliais, tačiau jeigu vaikas pasiėmė duonos riekę, mes būtinai jam įpiršime dešros ar sūrio, nes, mūsų supratimu, „kuo daugiau, tuo sočiau.“
„Netiesa, kad valgiai be mėsos nėra sotūs ar neskanūs. Kai turiu galimybę pasirinkti, dažniausiai renkuosi patiekalą, kuriame nėra mėsos, nors nesu vegetarė, — sako ponia Irena. — Manau, kad daugelis žmonių apsieitų be mėsos, jeigu jos nebūtų valgę nuo pat mažens.
Nuo kūdikystės pradedame malti mėsą ir ją, sumaišę su visokiomis košelėmis, grūste grūdame savo atžaloms prašydami, jog suvalgytų šaukštelį už mamytę, tėvelį ar už lango skrendančią varną.„
Sveikuolė sako, kad ir vaikų, ir suaugusiųjų maistas, turi būti tinkamai subalansuotas. Ir nors mums, šiauriečiams mėsa reikalinga, tai dar nereiškia, jog ją reikia valgyti triskart per dieną ar septynis kartus per savaitę.
PARADOKSAI: Irena Alzbutienė sako, jog rūpintis savimi reikia noro, tačiau žmogus iš prigimties yra tinginys: „Dažnas pasirenka lengviausią būdą — išgeria tabletę ir sėdėdamas priešais televizorių laukia stebuklo, o šiam neįvykus ieško kaltų. Pamirštame, jog be darbo nieko nebūna, sveikatos — taip pat.“
Autorės nuotr.