Naujausios
Saulėje alinama oda sensta greičiau
Tamsus šokoladinis įdegis nebemadingas, o prieštaringos nuomonės apie kremų nuo saulės poveikį, skatina mokytis ir rūpintis oda tinkamai. Dermatologė Sigita Lukošaitienė — apie tai, kodėl saulė sendina mūsų odą ir kaip odą apsaugoti.
Ilona Šnarienė
Saulės glamonės ir gydo, ir kenkia
Dermatologė sako, kad medicininiais tyrimais įrodyta, jog piknaudžiaujant ultravioletiniais (UVA) saulės spinduliais gali būti pažeidžiama oda. Į saulės spindulius reaguoja ne tik paviršiuje esantis epidermis, atsakingas už odos ragėjimą ir atsinaujinimo procesus, bet ir giliau esantys audiniai, lemiantys odos tvirtumą ir itin svarbią kalogeno sintezę.
UVA spinduliai spartina odos senėjimo procesus, gali sukelti sukelti bėrimus ir sustiprinti kancerogeninį UVB spindulių poveikį. Stipriau veikiantys UVB spinduliai, kurių maži kiekiai reikalingi vitamino D gamybai odoje, yra labiausiai kancerogeninė ultravioletinių spindulių grupė, stimuliuojanti ne tik odos įdegį, bet ir sukelianti neretai itin stiprią odos nudegimo reakciją.
Jokių šimtaprocentinių garantijų
Nors nuo saulės padarytos žalos oda atsigauna, jos regeneracinės galimybės yra ribotos. Nudegus žūsta viršutinio odos sluoksnio ląstelės, negyvas sluoksnis atsiskiria, oda lupasi. Losjonai po deginimosi negali tam užkirsti kelio, bet maitina odą.
Ar nuo saulės spindulių galima gintis apsauginiais kremais?
Dermatologė S. Lukošaitienė sako, kad joks kremas šimtaprocentinės garantijos nesuteikia.
Anot medikės, nuo saulės spindulių galima gintis spindulius atspindinčiais — fiziniais arba absorbuojančiais — cheminiais filtrais. „Svarbiausia žinoti koks yra jūsų odos tipas, kaip greitai ji reaguoja į saulės spindulius“, — sakė medikė.
Apie filtrus
Mineraliniai filtrai, lauždami saulės spindulius, neprileidžia jų prie odos, taigi veikia kaip baltos spalvos drabužiai — atspindi šviesą. Gydytoja sako, kad jų veikimo principas nesusijęs su cheminėmis reakcijomis, todėl jie nepereina per odą ir nepatenka į mūsų organizmą, tačiau greičiau nusitrina nuo odos, gali užkimšti poras ir sukelti smulkų bėrimą.
Moksliškai patvirtina, jog kremai su cheminiais filtrais ne stabdo, o tik dar labiau skatina laisvųjų radikalų reakcijas, pasižymi estrogeniniu aktyvumu, pagreitina vėžinių ląstelių dalijimąsi, sutrikdo skydliaukės hormonų sintezę.
Kremai pagal odos tipą
Kokio stiprumo kremą naudoti, kaip dažnai ir ar naudoti, priklauso nuo daugybės faktorių: geografinės platumos, kurioje gyvename, saulės aktyvumo, odos spalvos ir gymio, pavėsio, aprangos, buvimo saulėje laiko, odos būklės, jautrumo, vartojamų vaistų ir panašių.
Ant kiekvienos kokybiškos priemonės yra nurodytas apsaugos nuo saulės faktorius (SPF), parodantis, kiek laiko galima būti saulėje, nenukenčiant nuo jos spindulių. Kad galėtumėte pasikliauti SPF faktoriais, kremo ont odos reikia užtepti maždaug 2 valgomuosius šaukštus ir tepti pakartotinai kas 2 valandas.
Pagal Amerikos dermatologų asociacijos rekomendacijas, saulė vaikams draudžiama iki 2 metųs. Apsauginiai kremai mažyliams rekomenduojami nuo 6 mėnesių ir tik tie, kurie skirti vaikams.
Apsauga — ne vien tik kremai
Anot gydytojos, nereikia pamiršti, kad saugotis nuo saulės padeda ne tik kremai, bet ir drabužiai.
„Kiekvienam metų laikui turi būti tinkama apranga“, — primena gydytoja S. Lukošaitienė. Per karščius ji ragina renktis baltais, laisvais drabužiais, po kuriais lengvai cirkuliuoja oras. Avėti lengvą, natūralaus pluošto avalynę.
Tiesioginiai saulės spinduliai gali pagreitinti kataraktos ir kitų nemalonių akių ligų atsiradimą, todėl verta pasirūpinti kokybiškais akiniais nuo saulės.
Saugotis saulės medikė yapč rekomenduoja vyresnio amžiaus žmonėrms, nėščioms moterims, sergantiems lėtinėmis plaučių, kepenų, inkstų, onkologinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Reikia nepamiršti, kad jautrumą saulei didina antibiotikai, kontraceptiniai, psichotropiniai bei kiti vaistai.
APSAUGA: „Kad ir kaip gerinamos apsauginės technologijos, saugotis reikia patiems“, — pataria dermatologė Sigita Lukošaitienė.