Naujausios
Slaugos naštą gali palengvinti specialistai
Mokslininkai prognozuoja, kad po 50-ies metų Lietuvos visuomenė taps viena seniausių Europos Sąjungoje. Senstant visuomenei, sunkių ligonių slauga tampa viena aktualiausių sveikatos sistemos problemų. „Kasmet paliatyviųjų paslaugų reikia vis daugiau, nes sergamumas lėtinėmis ligomis ir piktybiniais navikais sparčiai didėja“, — tvirtina gydytoja Raimonda Ulianskienė.
Ilona Šnarienė
Žengia pirmuosius žingsnius
Anot gydytojos R. Ulianskienės, paliatyviosios slaugos Lietuvoje pradžia laikomi 1993 metai, kai Kaune trys norvegai gydytojai surengė pirmąjį paliatyviosios slaugos seminarą Lietuvos medikams. Tais pačiais metais buvo įkurta ir pirmoji slaugos ligoninė Kaune. 1994 metais Vilniaus Universiteto ligoninėje buvo įkurtos skausmo klinikos, kuriose du gydytojai ir dvi medicinos seselės teikė konsultacijas pacientams iš visos Lietuvos. Deja, 18-kos metų nepakako išspręsti slaugos problemų.
Trūksta slaugos paslaugų, informacijos. Žmonės nežino, kad silpni ligoniai, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, slaugos paslaugas gali gauti namuose.
Anot Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos prezidento profesoriaus Arvydo Šeškevičiaus, paliatyviosios pagalbos vystymąsi apsunkina ir maži paslaugų įkainiai.
Daugelyje pasaulio šalių paliatyvioji pagalba yra prioritetas — dideli įkainiai, gerai organizuota sistema, kurios dėka paliatyviosios slaugos pagalba teikiama namuose, veikia dienos klinikos bei stacionarai, gedėjimo tarnybos šeimai.
„Nuolatos matydama sergančiųjų bėdas, artimųjų pasimetimą, nusprendžiau suburti specialistų komandą“, — sako gydytoja R. Ulianskienė. Ji yra Integruotų sveikatos paslaugų centro direktorė Panevėžyje ir teikia paliatyviosios slaugos paslaugas namuose.
Už suteiktą paliatyviąją pagalbą nei ligoniui, nei jo artimiesiems mokėti nereikia ir visai nesvarbu, ar žmogus gauna socialinę pašalpą, ar ne. Paliatyviąsias paslaugas finansuoja Ligonių kasos.
Išeitis — paliatyvioji slauga
Kodėl mums, nuo seno įpratusiems rūpintis savo artimaisiais, reikia paliatyviosios pagalbos? Profesorius A. Šeškevičius sako, jog mūsų šalyje ligoniais populiaru rūpintis namuose iki tokios ligonio būklės, kol dar namiškiai gali patys susitvarkyti. Ligonio sveikatai pablogėjus, kai nebesugebama išsiversti be specialistų pagalbos, tenka jį guldyti į slaugos ligoninę ar kitą gydymo įstaigą.
Anot gydytojos R. Ulianskienės, šiandien, kai reikia pagalbos sunkią negalią turinčiam žmogui, visa priežiūros našta užgula labai mažą artimųjų ratą.
Atlikti tyrimai rodo, kad daugumą sergančiųjų nepagydoma progresuojančia liga žmonių vargina daugybė fizinių ligos simptomų, psichologinių, dvasinių, socialinių ir praktinių problemų. Dauguma šių problemų didina paciento ir jo artimųjų dvasinę kančią ir blogina gyvenimo kokybę, ypač jei tai tęsiasi ilgai.
Be varginančių fizinių ligos simptomų, dauguma pacientų ir jų šeimos narių išgyvena psichosocialinį stresą, apimantį nerimą, depresiją, baimę, liūdesį, bejėgiškumą. Vienas iš JAV atliktų tyrimų rodo, kad apie 40 procentų ligonių išgyvena, kad jie yra našta savo šeimai. Susidūrę su kančia ir negydomais simptomais, dalis žmonių renkasi savižudybę arba eutanaziją.
JAV atlikti tyrimai rodo, kad 20 procentų šeimos narių turi išeiti iš darbo, kad galėtų padėti nepagydoma progresuojančia liga sergančiam šeimos nariui.
Ilgėjant gyvenimo trukmei, daugėja lėtinių ligų, o dėl gimstamumo krizės bei paspartėjusios emigracijos šalyje mažėja darbingo amžiaus žmonių. Todėl kyla realus pavojus, kad daugybė sunkią negalią turinčių neįgaliųjų nebesulauks artimųjų pagalbos.
citata: Be varginančių fizinių ligos simptomų, dauguma pacientų ir jų šeimos narių išgyvena psichosocialinį stresą, apimantį nerimą, depresiją, baimę, liūdesį, bejėgiškumą.
PRAVARTU ŽINOTI
Išvadą turi patvirtinti gydytojų specialistų komanda
Kai visos medicininės galimybės išbandytos, o liga nepasiduoda ir progresuoja, šeimos gydytojas kartu su kitais specialistais prieina prie išvados, kad liga nepagydoma. Tada šeimos gydytojas turėtų informuoti ligonį ir jo artimuosius, kad jiems gali būti suteikta nemokama paliatyvioji pagalba.
Ji dažniausiai teikiama tiems ligoniams, kurie serga piktybiniais ir gerybiniais navikais ir nustatytas ligos progresavimas (Karnovskio indeksas mažesnis kaip 50 proc.), taip pat kraujo ir kraujodaros organų progresuojančios ligos, nugaros raumenų atrofija, recidyvuojanti pneumonija, paralyžius, (Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų), įvairios centrinės nervų sistemos ligos, kepenų toksinė liga su kepenų fibroze ir ciroze, įgimtas inkstų nepakankamumas, įgimtos širdies ertmių ir jungčių formavimosi ydos, įgimtos tulžies pūslės, tulžies latakų ir kepenų formavimosi ydos, nugaros smegenų sužalojimo padariniai, kaklinės dalies nugaros smegenų sutrenkimas ir pabrinkimas, encefalitas, mielitas ir encefalomielitas, kitos nugaros smegenų ligos. Ir tai — tik dalis sunkių ligų, kuriomis sergant nemokamai teikiama paliatyvioji pagalba.
INFORMACIJA: Gydytoja Raimonda Ulianskienė ir profesorius Arvydas Šeškevičius pripažįsta, jog trūksta slaugos paslaugų, informacijos. Žmonės nežino, kad silpni ligoniai, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, slaugos paslaugas gali gauti namuose.
Autorės nuotr.